Kas tai?
Savireguliacija yra procesas, kurio metu asmuo kontroliuoja savo elgesį, emocijas, mintis ir kitas
psichologines bei fizines būsenas siekdamas pasiekti savo tikslus, išlikti sveikas ir gerai
prisitaikyti prie savo aplinkos. Šis procesas apima gebėjimą atpažinti, suprasti ir reguliuoti savo
reakcijas į įvairias situacijas ir iššūkius.
Savireguliacija apima įvairias įgūdžių sritis, įskaitant emocinę reguliaciją (gebėjimą valdyti savo
emocijas), elgesio kontrolę (gebėjimą valdyti savo veiksmus ir impulsus), dėmesio reguliaciją
(gebėjimą koncentruotis ir sutelkti dėmesį į svarbias užduotis), taip pat reguliuoti fizinį
diskomfortą ar skausmą.
Savireguliacijos svarba organizmui:
Savireguliacija yra sudėtingas procesas, kurio metu vyksta įvairūs biologiniai, psichologiniai ir
fiziologiniai procesai organizme. Šie procesai gali būti susiję su emocijomis, elgesiu, dėmesiu,
fizinėmis jėgomis ir kt. Štai keletas pavyzdžių, kaip savireguliacija veikia kūną:
1. Autonominė nervų sistema: savireguliacija gali turėti įtakos autonominės nervų
sistemos veiklai. Ši sistema reguliuoja įvairias kūno funkcijas, tokiu būdu reguliuodama
kvėpavimą, širdies ritmą, kraujospūdį ir kitus vidaus organų veiklos aspektus. Geros
savireguliacijos metu šie procesai gali būti subalansuoti, o blogo valdymo metu gali
atsirasti disbalansas arba įvairūs simptomai, pvz., padidėjęs stresas, nerimas ar nuovargis.
2. Endokrininė sistema: savireguliacija taip pat gali paveikti endokrininę sistemą, kuri yra
atsakinga už hormonų gamybą ir jų išsiskyrimą į kraują. Streso valdymas ir emocinės
būsenos gali turėti įtakos hormonų lygiui organizme, pvz., kortizolio (streso hormono)
lygis gali pakilti streso metu, o šis hormonas gali turėti įvairių poveikių organizmui,
įskaitant kraujospūdžio padidėjimą ir energijos mobilizavimą.
3. Smegenų veikla: savireguliacija taip pat gali paveikti smegenų veiklą ir veiklos šaltinius.
Tam tikri smegenų regionai, tokie kaip smegenų migdolas, yra susiję su emocijomis,
elgesio kontrolės ir dėmesio reguliavimo procesais. Geros savireguliacijos valdymo metu
šie regionai gali būti aktyvūs, o blogo valdymo metu gali kilti disbalansas, kuris gali
sukelti įvairių psichologinių ir fiziologinių simptomų.
4. Imuninė sistema: nors tiesioginis ryšys tarp savireguliacijos ir imuninės sistemos dar
nėra visiškai suprastas, tačiau yra tyrimų, kurie rodo, kad geras savireguliacijos valdymas
gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir padidinti organizmo atsparumą infekcijoms.
Savireguliacija yra svarbus kognityvinės ir emocinės sveikatos aspektas, nes ji padeda
veiksmingai valdyti stresą, įveikti iššūkius ir tinkamai prisitaikyti prie aplinkos. Ji taip pat svarbi
socialiniame kontekste, nes padeda reguliuoti tarpasmeninius santykius ir bendravimą su kitais
žmonėmis. Savireguliacijos įgūdžiai gali būti tobulinami per praktiką, mokymąsi ir sąveiką su
kitais.
Savireguliacijos principų mokymasis vaikystėje yra labai svarbus dėl kelių priežasčių:
- Asmenybės vystymasis: vaikystėje yra formuojamos pagrindinės asmenybės savybės ir
įgūdžiai. Savireguliacijos įgūdžiai padeda vaikams išmokti valdyti savo elgesį, emocijas
ir mintis, suteikiant jiems įrankius, kurie padės jiems vystytis į emocionaliai ir socialiai
kompetentingus suaugusius. - Mokymosi sėkmė: savireguliacijos įgūdžiai yra svarbūs mokymosi sėkmei. Gebėjimas
reguliuoti dėmesį, valdyti impulsus ir susitelkti padeda vaikams geriau mokytis ir pasiekti
akademinių bei asmeninių pasiekimų. - Socialiniai santykiai: savireguliacija taip pat yra susijusi su sėkmingais tarpasmeniniais
santykiais. Vaikai, turintys gerus savireguliacijos įgūdžius, yra linkę geriau suprasti ir
valdyti savo emocijas, ką jie jaučia, ir kaip tai veikia jų elgesį su kitais. Tai padeda
užmegzti ir palaikyti sveikus santykius su draugais, šeima ir bendraamžiais.
- Streso valdymas: vaikai susiduria su įvairiais iššūkiais ir stresu net ir vaikystėje, tad
gebėjimas reguliuoti savo emocijas ir elgesį padeda jiems veiksmingai įveikti sunkumus,
susidūrus su iššūkiais ar sprendžiant problemas. - Ilgalaikė gerovė: savireguliacijos įgūdžiai yra naudingi ne tik vaikystėje, bet ir vėliau
gyvenime. Jie padeda kurti sveiką ir tvirtą emocinę ir psichologinę gerovę, kuri leidžia
žmonėms geriau prisitaikyti prie gyvenimo kintančių sąlygų ir siekti savo tikslų.
Kokie požymiai rodo savireguliacijos trūkumą?
Yra keletas požymių, kurie gali rodyti iššūkius kylančius savireguliacijos srityje:
- Impulsyvumas: elgesyje pasireiškia skubūs, neapgalvoti veiksmai arba staigios reakcijos
į skirtingas situacijas. - Emocinis nestabilumas: nuolatinės arba intensyvios emocijos, kurias sunku reguliuoti ar
valdyti. - Dėmesio trūkumas: nesugebėjimas sutelkti dėmesį į svarbias užduotis arba lengvai
atsitraukti ir nukreipti dėmesį nuo jų. - Nesugebėjimas suvaldyti streso: pasireiškia per didelis emocinis diskomfortas arba
sunkumai valdyti stresą. - Nesugebėjimas prisitaikyti prie pokyčių: stiprūs jausmai dėl bet kokios situacijos
pokyčių, kurie trukdo veikti arba prisitaikyti prie naujų sąlygų. - Nesugebėjimas susitvarkyti su konfliktais: sunkumai kylantis dėl konfliktų su kitais
arba nesugebėjimas taikiai spręsti nesutarimų. - Per didelis arba per mažas savęs kritikavimas: Stiprus pasitenkinimo arba
nepasitenkinimo jausmas savimi, kuris gali turėti neigiamų padarinių savireguliacijai. - Nuolatinės įtampos arba nerimo jausmai: pasireiškia dėl pastovaus rūpesčio arba
susirūpinimo dėl ateities. - Per didelis pergyvenimas dėl praeities klaidų ar nesėkmių: negalėjimas atleisti sau
arba susitvarkyti su praeities sunkumais, kas trukdo judėti į priekį. - Prokrastinacija: sunkumai pradėti arba baigti užduotis dėl negebėjimo valdyti savo laiko
ir energijos.
Šie požymiai gali rodyti, kad asmuo turi iššūkių savireguliacijos srityje. Svarbu pripažinti šiuos
požymius ir ieškoti būdų, kaip tobulinti savo savireguliacijos įgūdžius, pvz., per mokymąsi,
praktiką ir galbūt specialistų pagalbą, jei to reikia.
Yra įvairių pratimų ir būdų, kurie padeda gerinti savireguliaciją. Štai keletas iš jų:
1. Kvėpavimo pratimai: gilus ir lėtas kvėpavimas padeda sumažinti stresą, susitelkti ir rasti
vidinį ramybės jausmą.
2. Meditacija: meditacija yra puikus būdas praktikuoti dėmesio reguliaciją ir emocinį
stabilumą, kuris stiprina savireguliacijos įgūdžius.
3. Vaikščiojimas ar fizinis aktyvumas: fizinis aktyvumas padeda sumažinti įtampą ir
stresą bei pagerina nuotaiką, ir taip pat padeda gerinti savireguliaciją.
4. Savikontrolės pratimai: tokie pratimai, kaip sąmoningas savęs vertinimas ir
apmąstymai, padeda valdyti impulsyvumą ir emocijas.
5. Planavimas ir organizavimas: struktūrizuotas laiko valdymas ir užduočių planavimas
padeda sustiprinti savireguliacijos įgūdžius ir sumažinti prokrastinaciją.
6. Mokymasis priimti ir įveikti iššūkius: praktikuoti iššūkius, kurie padeda kovoti su
nepatogumais arba išmokti naujų įgūdžių, padeda stiprinti atsparumą ir savireguliaciją.
7. Emocinis sąmoningumas: šis būdas yra susijęs su supratimu ir priėmimu savo jausmų,
be to, sugebėjimu atpažinti, kokie įvykiai ar situacijos sukelia tam tikras emocijas.
8. Socialinės sąveikos ir paramos ieškojimas: bendravimas su artimaisiais ir draugais,
galimybė pasidalinti patirtimi ir gauti palaikymą taip pat gali padėti stiprinti
savireguliacijos įgūdžius.
9. Sąmoningumas: savo veiksmų, minčių ir emocijų stebėjimas, atpažinimas, įvardinimas.
10. Profesionali pagalba: jei savireguliacijos iššūkiai yra sunkūs arba sukelia didelį
diskomfortą, bei trukdo savarankiškai gyventi kasdienybėje, svarbu ieškoti profesonalios
specialistų pagalbos.
Šie pratimai ir būdai gali padėti stiprinti savireguliacijos įgūdžius ir pagerinti emocinę ir
psichologinę gerovę.
Ko-reguliacija
Ko-reguliacija yra sąveikos procesas tarp dviejų ar daugiau individų, kur vienas asmuo padeda
kitam reguliuoti jo emocijas, elgesį arba dėmesį. Tai yra ypatingas santykių tipas, kurio metu
vienas asmuo veikia kaip pagalbininkas, kad padėtų kitam asmeniui reguliuoti savo jausmus ar
elgesį.
Pagrindiniai ko-reguliacijos elementai yra:
1. Emocinė atspirtis: viename asmenyje esantys emocijų valdymo gebėjimai gali padėti
kitam asmeniui reguliuoti jo emocijas. Pavyzdžiui, suaugęs gali būti emocinės atspirties
šaltinis vaikui, padedant jam suvaldyti pyktį ar liūdesį.
2. Dėmesio nukreipimas: asmuo gali padėti kitam asmeniui nukreipti dėmesį į svarbias
užduotis ar veiklas, padedant jam išlaikyti koncentraciją.
3. Elgesio reguliavimas: tai susiję su tuo, kaip vienas asmuo gali padėti kitam asmeniui
reguliuoti jo elgesį. Pavyzdžiui, draugas gali padėti alkoholio vartojimo problemą
turinčiam asmeniui išvengti alkoholio vartojimo.
4. Socialinio palaikymo teikimas: vienas asmuo gali suteikti kitam asmeniui emocinį ar
psichologinį palaikymą, kad padėtų jam įveikti sunkumus ar iššūkius.
Ko-reguliacija yra svarbus procesas ypač tarp vaikų ir jų tevų, globėjų ar ugdytojų, kadangi
vaikai labai stebi ir kopijuoja suaugusius. Suaugęs asmuo gali padėti vaikui mokytis reguliuoti
savo emocijas, elgesį ir dėmesį, ir taip pat skatinti jo savireguliacijos įgūdžius. Ko-reguliacija
taip pat yra svarbi socialinių santykių kokybei ir bendradarbiavimui tarp žmonių.
Ko-reguliacija yra svarbi šeimoje dėl kelių priežasčių:
- Saugumas ir emocinis komfortas: ko-reguliacija padeda vaikui jaustis saugiai ir
emociškai gerai, nes ji suteikia jam supratimo, palaikymo ir pagalbos jausmą, kai jam to
reikia. Tėvai ar globėjai, kurie turi gerus ko-reguliavimo įgūdžius, gali padėti vaikui
reguliuoti jo emocijas, elgesį ir dėmesį, o tai svarbu kuriant tinkamą namų aplinką,
kurioje vaikas jaučiasi saugus ir priimtas. - Santykių stiprinimas: ko-reguliacija taip pat stiprina tėvų ir vaikų santykius.
Bendradarbiavimas ir emocinis palaikymas namuose gali sukurti stiprius ryšius tarp
šeimos narių, padėdami jiems geriau suprasti ir palaikyti vienas kitą sunkiuose
momentuose. - Savireguliacijos įgūdžių mokymasis: vaikui svarbu mokytis savireguliacijos įgūdžių
nuo pat ankstyvo amžiaus, ir namuose tai gali būti skatinama per ko-reguliacijos procesą.
Tėvai gali būti modeliai savo vaikams, demonstruodami, kaip valdyti emocijas, spręsti
konfliktus ir elgtis sudėtingose situacijose. - Mokymasis iš kitų: per ko-reguliacijos procesą vaikai gali mokytis iš suaugusiųjų įvairių gyvenimo įgūdžių, įskaitant dėmesio valdymą, empatiją, bendradarbiavimą ir konfliktų sprendimą.
- Sveikos šeimos dinamikos palaikymas: ko-reguliacija padeda palaikyti sveiką ir
pozityvią šeimos dinamiką, kuri yra svarbi vaiko gerovei ir vystymuisi.
Taigi, ko-reguliacija yra svarbus procesas, kuris gali padėti skatinti vaiko emocinę gerovę,
vystymąsi ir santykius namuose. Svarbu skatinti bendradarbiavimą ir palaikymą tarp visų šeimos
narių, kad būtų sukurtas saugus ir harmoningas namų aplinkos klimatas.
Specialistų pagalba:
Vaikui, patiriančiam savireguliacijos iššūkius, gali padėti įvairūs specialistai ir paslaugos, tokie
kaip:
1. Psichologas: gali padėti vaikui suprasti savo jausmus, mintis ir elgesį bei išmokti įvairių
savireguliacijos įgūdžių. Jis gali teikti individualius arba grupinius užsiėmimus,
naudodamas įvairias terapines technikas, kad padėtų vaikui įveikti savo iššūkius.
2. Psichiatras: psichiatras yra medicinos specialistas, kuris gali diagnozuoti ir gydyti
psichinės sveikatos sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas ar dėmesio
trūkumo/hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD). Jis gali skirti vaistus ir teikti terapinę
pagalbą.
3. Ergoterapeutas: ergoterapeutas gali padėti vaikui tobulinti savo kasdienius įgūdžius,
įskaitant savireguliacijos įgūdžius, judesio kontrolę ir dėmesio valdymą.
4. Logopedas: logopedas gali padėti vaikui, kuris turi sunkumų kalbos ar kalbos supratimo
srityje, kasdieniame bendravime. Jis taip pat gali padėti vaikui išmokti komunikacijos
įgūdžių, kurie gali būti svarbūs emocinės ir socialinės savireguliacijos požiūriu.
5. Specialusis pedagogas: gali padėti vaikui, turinčiam mokymosi sunkumų arba
specialiųjų poreikių, kurti individualizuotą mokymo programą, kuri atitiktų jo
individualius poreikius ir padėtų jam ugdyti savireguliacijos įgūdžius.
6. Socialinis darbuotojas: socialinis darbuotojas gali padėti vaikui ir jo šeimai įveikti
įvairius aplinkoje kylančius iššūkius, kurie gali turėti įtakos vaiko savireguliacijai ir
gerovei.
Šie specialistai gali dirbti individualiai arba kartu su kitais specialistais. Svarbu rasti tinkamą ir
kompetentingą specialistą, kuris galėtų padėti vaikui įveikti kylančius iššūkius ir augti.
Centre „Upės teka“ galite sutikti tiek psichologą, logopedą, ergoterapeutą ir specialųjį pedagogą.
Jei norėtumėte daugiau pasikonsultuoti, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu
būdu – telefonu +37060156743, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai
čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.
