Julija Šimkė

Centro įkūrėja, specialioji pedagogė-logopedė

„Centro pavadinimas atspindi mūsų filosofiją – tikiu, kad kiekvienas žmogus tarsi upė, nuo gimimo pradeda tekėti savo unikalia vaga susidurdamas su įvairiomis kliūtimis, bet kaip ir bėgantis vanduo, visada atranda būdų joms nugalėti. Manau, kad mūsų kaip ugdytojų, pagrindinis tikslas yra padėti įveikti iškilusius iššūkius nevaržant šios srovės, būti ją palaikančiais krantais lydinčiais tikslo link, savitu kiekvienos upės greičiu.“
Įgijo Muzikos pedagogikos bakalaurą ir VDU Ugdymo mokslų magistrą (specialiosios pedagogikos – logopedijos kvalifikacijos). Dirbdama su vaikais neretai pasitelkia muziką kaip ugdymo įrankį, kuria autentiškas mokomąsias daineles, skanduotes, skatinančias vaikų kalbinę raidą. Kartu su muzika užsiėmimuose naudojama kūdikių gestų kalbą – Lietuvoje vis dar gana jauną, ankstyvojo ugdymo būdą.
Nuolat kelia kvalifikaciją dalyvaudama nacionaliniuose, tarptautiniuose projektuose ir konferencijose, parengusi publikacijų tėvams, mokslinių straipsnių edukologinėmis temomis.
Didžiuojasi esanti ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė – supervizorė.

Julija Šimkė

Centro įkūrėja, specialioji pedagogė-logopedė

„Centro pavadinimas atspindi mūsų filosofiją – tikiu, kad kiekvienas žmogus tarsi upė, nuo gimimo pradeda tekėti savo unikalia vaga susidurdamas su įvairiomis kliūtimis, bet kaip ir bėgantis vanduo, visada atranda būdų joms nugalėti. Manau, kad mūsų kaip ugdytojų, pagrindinis tikslas yra padėti įveikti iškilusius iššūkius nevaržant šios srovės, būti ją palaikančiais krantais lydinčiais tikslo link, savitu kiekvienos upės greičiu.“
Įgijo Muzikos pedagogikos bakalaurą ir VDU Ugdymo mokslų magistrą (specialiosios pedagogikos – logopedijos kvalifikacijos). Dirbdama su vaikais neretai pasitelkia muziką kaip ugdymo įrankį, kuria autentiškas mokomąsias daineles, skanduotes, skatinančias vaikų kalbinę raidą. Kartu su muzika užsiėmimuose naudojama kūdikių gestų kalbą – Lietuvoje vis dar gana jauną, ankstyvojo ugdymo būdą.
Nuolat kelia kvalifikaciją dalyvaudama nacionaliniuose, tarptautiniuose projektuose ir konferencijose, parengusi publikacijų tėvams, mokslinių straipsnių edukologinėmis temomis.
Didžiuojasi esanti ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė – supervizorė.

Julija Šimkė

Danutė Pelėchaitė

Klinikinė logopedė

„Žmones reikia mokyti taip, lyg jie visai nebūtų mokomi, o nežinomus dalykus pateikti taip, tarsi jie būtų tik pamiršti“ – dirbdama su vaikais visada laikausi šio Aleksanderio Poupo minties.
Man labai svarbu, kad vaikas, eidamas pažinimo ir mokslo keliu, išgyventų atradimų džiaugsmą bei patirtų tokias emocijas, kurios didintų jo motyvaciją tyrinėti ir vis iš naujo atrasti pasaulį. Eiti kartu. Mokytis kartu. Džiūgauti kartu. Kartu įveikti nesėkmes ir švęsti pergales. Net ir pačias mažiausias! Mokytis mažais žingsneliais eiti ten, kur teka pažinimo upės. Jau 16 metų mokau vaikus lietuvių kalbos. Tiek pat metų pati augu kaip specialistė ir… Žmogus. Mano mokiniai yra geriausi mano Mokytojai. Su jais kaskart atrandu vis kitokį pasaulį. Taip ir braidome kartu po srauniąsias žinių ir potyrių upes.“
Lituanistikos studijas baigė VDU, ten pat įgijo ir logopedės kvalifikaciją. Yra susipažinusi su ankstyvojo amžiaus vaikų raidos vertinimo metodikomis, žaidybinėje veikloje skatina ir aktyvina mažų vaikų (iki 3 m.) bei vaikų, turinčių raidos sutrikimų kalbos supratimą bei gebėjimą kalbėti.

Kaip vieną iš labiausiai gyvenimą pakeitusių įvykių, įvardija savanorystę Pal. kun. Mykolo Sapočkos hospise.

Danutė Pelėchaitė

Danutė Pelėchaitė

Logopedė-logoterapeutė

„Žmones reikia mokyti taip, lyg jie visai nebūtų mokomi, o nežinomus dalykus pateikti taip, tarsi jie būtų tik pamiršti“ – dirbdama su vaikais visada laikausi šio Aleksanderio Poupo minties.
Man labai svarbu, kad vaikas, eidamas pažinimo ir mokslo keliu, išgyventų atradimų džiaugsmą bei patirtų tokias emocijas, kurios didintų jo motyvaciją tyrinėti ir vis iš naujo atrasti pasaulį. Eiti kartu. Mokytis kartu. Džiūgauti kartu. Kartu įveikti nesėkmes ir švęsti pergales. Net ir pačias mažiausias! Mokytis mažais žingsneliais eiti ten, kur teka pažinimo upės. Jau 16 metų mokau vaikus lietuvių kalbos. Tiek pat metų pati augu kaip specialistė ir… Žmogus. Mano mokiniai yra geriausi mano Mokytojai. Su jais kaskart atrandu vis kitokį pasaulį. Taip ir braidome kartu po srauniąsias žinių ir potyrių upes.“
Lituanistikos studijas baigė VDU, ten pat įgijo ir logopedės kvalifikaciją. Yra susipažinusi su ankstyvojo amžiaus vaikų raidos vertinimo metodikomis, žaidybinėje veikloje skatina ir aktyvina mažų vaikų (iki 3 m.) bei vaikų, turinčių raidos sutrikimų kalbos supratimą bei gebėjimą kalbėti.

Kaip vieną iš labiausiai gyvenimą pakeitusių įvykių, įvardija savanorystę Pal. kun. Mykolo Sapočkos hospise.

Akvilė Zdanė

Vaikų psichologė

„Psichologo tikslas yra tyrinėti ir suprasti, o ne taisyti“ – šia mintimi vadovaujuosi jau nuo studijų laikų. Man, kaip specialistei, svarbiausia apčiuopti kokio sunkumo kamuojamas žmogus atėjo, kokius lūkesčius atsinešė, o tada padėti jam suprasti save bei kartu ieškoti sprendimo būdų, kartu džiaugtis juos atradus. Drauge su kiekvienu atėjusiu, žingsnis po žingsnio, bandome išpainioti susivėlusias, slegiančias mintis, mokomės bendrauti, išlaikyti ramybę, kurti santykį su aplink mus esančiais žmonėmis. Kelias pokyčių link nėra lengvas, tačiau jis ir ne toks sunkus, kaip kartais gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.“

Akvilė Kazlauskaitė – Zdanė Vilniaus Universitete įgijo psichologijos bakalaurą, vėliau Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro diplomus. Šiuo metu studijuoja Kognityvinės elgesio terapijos studijose ir siekia tapti psichoterapeute. Yra susipažinusi su vaiko raidos ir intelekto vertinimo metodikomis.

Į „Upės teka“ Akvilė atsineša ne tik įvairiapusę patirtį iš ugdymo įstaigų, bet ir ilgus savanorystės metus „Vaikų linijoje“.

Rita Gluchovskė

Logopedė

„Tai, kas įdomu, vaikams atrodo teisinga, o kas neįdomu – neteisinga“ – šia Masuru Ibuko filosofija savo ugdymo kelią grindžia logopedė Rita.

Anot Ritos, būtent smalsumas yra raktas į kiekvieno vaiko širdį, nes smalsumo vedinas vaikas užsimiršta ir lengvai įveikia visus jam kylančius sunkumus. Savo darbe logopedė vadovaujasi taisykle, kad mokytis vaikas turi taip, jog nesuprastų, kad jis mokosi – per kūrybiškas užduotis, per žaidimą ir atradimą. Jos nuomone, viso gyvenimo pagrindai yra dedami būtent ikimokykliniame amžiuje, todėl Rita jau keturiolika metų dirba su ikimokyklinio amžiaus vaikais.

Rita Gluchovskė yra įgijusi ugdymo pedagogo diplomą. Vėliau studijavo Individualios psichologijos institute. Jame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vaiko raidos etapams, kuriuos per dvejus studijų metus specialistei teko išgyventi per savo asmeninį patyrimą.

Logopedija – sena Ritos svajonė, įgyvendinta karantino metu. Šiandien Rita mėgaujasi dirbdama šį darbą „Upės teka“ centre ir siekia, kad kiekvieno vaiko kalba būtų tarsi upė, kuri prateka pro visus slenksčius ir kliūtis.

Šarūnė Stonienė

Logopedė

,,Kalba – tai miestas, kurio statybai kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį“. Šia R. V. Emersono mintimi logopedė Šarūnė, tarsi kertiniu akmeniu, remia savo darbo filosofiją. Pasak jos, šiuolaikiniams vaikams lygiai taip pat svarbi įtraukianti mokymosi patirtis, kaip ir jos individualumas. Tad ir vieno ir kito, užsukę į Šarūnės kabinetą, pasisemsite su kaupu.

Praleidusi daugiau nei 10 metų mokykloje, Šarūnė pajuto didėjantį vaikų poreikį mokytis sklandžios tarties ir taisyklingo kalbėjimo. Tai paskatino įgyti logopedo kvalifikaciją VDU ir kaip juokauja pati specialistė – įtraukė gerokai labiau nei pati tikėjosi.

Šarūnė Stonienė lietuvių filologijos bakalaurą ir literatūrologės magistro laipsnį įgijo Lietuvos edukologijos universitete. Savanoriavimas „Sostinės vaikų ir jaunimo centre“ įkvėpė aktyviai įsitraukti į akademinę švietėjišką veiklą. Šia spalvinga patirtimi logopedė kasdien praturtina ir „Upės teka“ kolektyvą, ir savo mokinius bei jų tėvelius.

Larisa Adžgauskienė

Logopedė

„Kalba – tai raktas, atrakinantis mūsų protus ir kitų žmonių širdis”, – sako logopedė Larisa, kuri pasirinko šią specialybę vedina ne tik meilės vaikams, bet ir noro puoselėti jų individualumą.

Larisos teigimu, būti išgirstam ir suprastam – vienas svarbiausių emocinių žmogaus poreikių, tad liūdna matyti, kai šis poreikis lieka nepatenkintas dėl kalbos sutrikimų. Daug metų praleidusi ikimokykliniame ugdyme specialistė užsibrėžė suteikti savo mokiniams raktą į saviraišką per individualų mokymąsi. Pasak jos, logopedija yra vienas geriausių būdų perduoti vaikams žinias, kurios reikalingos, kad jie užaugtų laimingais žmonėmis.

Larisa Adžgauskienė po baigtų studijų Lietuvos edukologijos universitete, kuriame gavo edukologijos bakalauro laipsnį ir socialinio pedagogo kvalifikaciją, toliau studijavo ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą Šiaulių universitete, o Vytauto Didžiojo universitete įgijo logopedo specialybę.

Be turimo gausaus žinių bagažo ikimokyklinio ugdymo įstaigose logopedė Larisa į „Upės teka” atsinešė neįkainojamą asmeninę patirtį iš ilgalaikės paliatyvios artimųjų slaugos.

Aušra Nemirienė

Logopedė

„Didžiausias mokytojo pasiekimas yra sugebėjimas pažadinti mokinio kūrybiškumą ir žingeidumą“– tai Alberto Einšteino sentencija, kuri įkvepia logopedę Aušrą Nemirienę.

Aušra su ikimokyklinio amžiaus vaikais dirba daugiau nei 24 metus ir vis dar mėgaujasi degančiomis jų akimis, kai ugdomoji veikla mažiesiems būna įdomi, o jų metu pateikiamos įvairios mokymosi priemonės bei sukuriama estetiška aplinka. Dirbdama darželyje logopedė Aušra visada didelį dėmesį skyrė vaikų kalbos lavinimui bei bendradarbiavimui su tėvais. Jos nuomone, specialistas, esantis šalia vaiko, turi būti ne tik mokytojas, bet ir jo draugas, pagalbininkas. Kaip svarbiausias gero specialisto savybes ji išskiria empatiją ir vaiko pažinimą.

Aušra Nemirienė Vilniaus pedagoginiame universitete studijavo gamtos mokslus, vėliau įgijo biologijos magistro laipsnį Lietuvos edukologijos universitete. Ten pat baigė ir ikimokyklinio ugdymo studijas. Po ilgalaikio bendradarbiavimo su tuometinės darbovietės logopede Aušra apsisprendė pati pabaigti logopedijos studijas Vytauto Didžiojo universitete.

Į „Upės teka“ Aušra atėjo padrąsinta kolegės ir šiandien šiuo sprendimu labai džiaugiasi, nes darbas čia ją įkvepia atliekamos veiklos prasmingumu.

Jonė Ambraziejienė

Ergoterapeutė

„Svarbu ne tai, kiek daug darome, bet kiek meilės įdedame“ – šie Motinos Teresės išsakyti žodžiai iliustruoja Jonės požiūrį į darbą su žmonėmis ir jos profesiją – ergoterapiją. Reabilitacijos procese Jonei svarbiausia yra sukurtas ryšys su žmonėmis ir tarpusavio pasitikėjimas. Anot jos, galima atlikti begalę pratimų ir užduočių, bet geriausi rezultatai pasiekiami, kai bendradarbiavimas būna pagrįstas ilgalaikiu santykiu.

Jonė Ambraziejienė yra baigusi ergoterapijos bakalauro studijas Kauno kolegijoje, taip pat turi DIR Floortime 202 sertifikatą, o šiuo metu siekia ergoterapijos mokslų magistro laipsnio Švedijos Jonkoping universitete. Specialistei svarbu nuolat mokytis ir tobulėti, kad galėtų kuo plačiau dalintis savo žiniomis su kitais.

Jonės požiūrį į kitą žmogų ir santykio svarbą sustiprino savanorystės kelias Tanzanijoje ir Afrikoje. Čia ji suprato, kad net ir nemokant kalbos bei turint mažai ką bendro su vietiniais gyventojais, žmogiškasis ryšys ir santykis gali nuversti kalnus. Į „Upės teka“ komandą Jonę atvedė noras įprasminti savo sukauptą patirtį ir palengvinti kiekvieno sutiktojo kasdienybę.

Kristina Bartnykaitė

Specialioji pedagogė – logopedė

Filosofo Herakleito teiginys: Negalima du kartus įbristi į tą pačią upę “ – Kristiną Bartnykaitę įkvepianti nuoroda į kintantį pasaulį, kuris teka kaip upė, niekada nesustoja ir nebebūna toks pat, koks buvo. Anot jos, lygiai taip pat ir žmogus – auga, tobulėja, keičiasi ir kuria save vis iš naujo.

Kristina yra baigusi filosofijos magistro studijas. Vėliau ji įgijo Specialiosios pedagogikos ir logopedijos bakalauro laipsnį. Akademinis pasaulis labai žavi Kristiną, todėl specialistė neatmeta galimybės ateityje dar labiau plėsti savo turimas žinias naujose studijose. 

Dirbti su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, Kristina pradėjo dar pirmaisiais studijavimo metais, taip pat laisvu nuo mokslų laiku organizuodavo ir vesdavo vaikams renginius, dirbo teatro mokytoja. Vėliau kaip savanorė ji prisijungė prie ,,RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai” organizacijos, kur kartu su kitais savanoriais lankydavo vaikus įvairiose Lietuvos ligoninėse. Šiandien Kristina labai džiaugiasi, kad turėjo galimybę augti kartu su šia organizacija ir prisidėti prie jos sėkmingo vystymosi. 

Apsisprendusi fokusuotis į darbinę patirtį Kristina prisijungė prie Upės teka“ komandos. Čia ji sau kelia pagrindinį uždavinį – padėti kiekvienam vaikui individualiai siekti savo tikslų.

Agnė Pinkevičienė

Pradedančioji logopedė - surdopedagogė

„Upės teka“ individualių ugdymosi poreikių centro specialistė Agnė sako, kad kalba yra laisvė: išreikšti, parodyti save, pažinti kitą žmogų ir supantį pasaulį, o svarbiausi susitikimai žmogaus gyvenime, remiantis Januszu Korczaku, yra susitikimai su vaikais: „Kreipk į juos didesnį dėmesį – mes niekada negalime žinoti, ką sutinkame vaike“. Agnė įsitikinusi, kad pagrindinė logopedo užduotis – tikėti vaiku, susiduriančiu su kalbos ar kalbėjimo problemomis, padėti jam, suteikti galimybę atsiskleisti ir tapti laisvu.

Agnė Pinkevičienė 2010 m. Vilniaus universitete įgijo Sociologijos bakalauro laipsnį, o po dešimtmečio  mokslus nusprendė tęsti Vytauto Didžiojo universitete, kur studijuoja Specialiosios pedagoginės pagalbos (logopedijos) studijų programoje. Kaip vieną iš svarbiausių savo gyvenimo patirčių specialistė išskiria darbą projekte „Saugesnis internetas“. Būtent buvimas šio projekto dalimi ją labai daug ko išmokė, nes teko prisidėti tiek prie projekto administravimo, tiek prie įvairių, švietėjiškų ir edukacinių veiklų organizavimo įvairiose Lietuvos mokyklose. Agnė sako, kad ją labai praturtino bendravimas su skirtingo amžiaus vaikais iš tolimiausių Lietuvos kampelių.

Į „Upės teka“ kolektyvą Agnė atėjo įkvėpta centro vadovės Julijos. Po atsitiktinio, tačiau labai šilto susitikimo, judviejų pokalbis atvedė prie gražaus bendradarbiavimo. Tad šiuo metu Agnė savo turimas žinias pritaiko atlikdama praktiką Specialiojoje mokykloje bei dirbdama mūsų centre. Ji labai džiaugiasi galimybe kasdien pažinti vaikus, stebėti, kaip jie mokosi vis kažko naujo, klysta ir vėl bando, kaip vertina juos supančią aplinką, kaip ir kiek atsiveria suaugusiajam.