Julija Šimkė
Centro įkūrėja, specialioji pedagogė-logopedė
„Centro pavadinimas atspindi mūsų filosofiją – tikiu, kad kiekvienas žmogus tarsi upė, nuo gimimo pradeda tekėti savo unikalia vaga susidurdamas su įvairiomis kliūtimis, bet kaip ir bėgantis vanduo, visada atranda būdų joms nugalėti. Manau, kad mūsų kaip ugdytojų, pagrindinis tikslas yra padėti įveikti iškilusius iššūkius nevaržant šios srovės, būti ją palaikančiais krantais lydinčiais tikslo link, savitu kiekvienos upės greičiu.“
Įgijo Muzikos pedagogikos bakalaurą ir VDU Ugdymo mokslų magistrą (specialiosios pedagogikos – logopedijos kvalifikacijos). Dirbdama su vaikais neretai pasitelkia muziką kaip ugdymo įrankį, kuria autentiškas mokomąsias daineles, skanduotes, skatinančias vaikų kalbinę raidą. Kartu su muzika užsiėmimuose naudojama kūdikių gestų kalbą – Lietuvoje vis dar gana jauną, ankstyvojo ugdymo būdą.
Nuolat kelia kvalifikaciją dalyvaudama nacionaliniuose, tarptautiniuose projektuose ir konferencijose, parengusi publikacijų tėvams, mokslinių straipsnių edukologinėmis temomis.
Didžiuojasi esanti ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė – supervizorė.
Julija Šimkė
Centro įkūrėja, specialioji pedagogė-logopedė
„Centro pavadinimas atspindi mūsų filosofiją – tikiu, kad kiekvienas žmogus tarsi upė, nuo gimimo pradeda tekėti savo unikalia vaga susidurdamas su įvairiomis kliūtimis, bet kaip ir bėgantis vanduo, visada atranda būdų joms nugalėti. Manau, kad mūsų kaip ugdytojų, pagrindinis tikslas yra padėti įveikti iškilusius iššūkius nevaržant šios srovės, būti ją palaikančiais krantais lydinčiais tikslo link, savitu kiekvienos upės greičiu.“
Įgijo Muzikos pedagogikos bakalaurą ir VDU Ugdymo mokslų magistrą (specialiosios pedagogikos – logopedijos kvalifikacijos). Dirbdama su vaikais neretai pasitelkia muziką kaip ugdymo įrankį, kuria autentiškas mokomąsias daineles, skanduotes, skatinančias vaikų kalbinę raidą. Kartu su muzika užsiėmimuose naudojama kūdikių gestų kalbą – Lietuvoje vis dar gana jauną, ankstyvojo ugdymo būdą.
Nuolat kelia kvalifikaciją dalyvaudama nacionaliniuose, tarptautiniuose projektuose ir konferencijose, parengusi publikacijų tėvams, mokslinių straipsnių edukologinėmis temomis.
Didžiuojasi esanti ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė – supervizorė.
Danutė Pelėchaitė
Logopedė-logoterapeutė
„Žmones reikia mokyti taip, lyg jie visai nebūtų mokomi, o nežinomus dalykus pateikti taip, tarsi jie būtų tik pamiršti“ – dirbdama su vaikais visada laikausi šio Aleksanderio Poupo minties.
Man labai svarbu, kad vaikas, eidamas pažinimo ir mokslo keliu, išgyventų atradimų džiaugsmą bei patirtų tokias emocijas, kurios didintų jo motyvaciją tyrinėti ir vis iš naujo atrasti pasaulį. Eiti kartu. Mokytis kartu. Džiūgauti kartu. Kartu įveikti nesėkmes ir švęsti pergales. Net ir pačias mažiausias! Mokytis mažais žingsneliais eiti ten, kur teka pažinimo upės. Jau 16 metų mokau vaikus lietuvių kalbos. Tiek pat metų pati augu kaip specialistė ir… Žmogus. Mano mokiniai yra geriausi mano Mokytojai. Su jais kaskart atrandu vis kitokį pasaulį. Taip ir braidome kartu po srauniąsias žinių ir potyrių upes.“
Lituanistikos studijas baigė VDU, ten pat įgijo ir logopedės kvalifikaciją. Yra susipažinusi su ankstyvojo amžiaus vaikų raidos vertinimo metodikomis, žaidybinėje veikloje skatina ir aktyvina mažų vaikų (iki 3 m.) bei vaikų, turinčių raidos sutrikimų kalbos supratimą bei gebėjimą kalbėti.
Kaip vieną iš labiausiai gyvenimą pakeitusių įvykių, įvardija savanorystę Pal. kun. Mykolo Sapočkos hospise.
Danutė Pelėchaitė
Logopedė-logoterapeutė
„Žmones reikia mokyti taip, lyg jie visai nebūtų mokomi, o nežinomus dalykus pateikti taip, tarsi jie būtų tik pamiršti“ – dirbdama su vaikais visada laikausi šio Aleksanderio Poupo minties.
Man labai svarbu, kad vaikas, eidamas pažinimo ir mokslo keliu, išgyventų atradimų džiaugsmą bei patirtų tokias emocijas, kurios didintų jo motyvaciją tyrinėti ir vis iš naujo atrasti pasaulį. Eiti kartu. Mokytis kartu. Džiūgauti kartu. Kartu įveikti nesėkmes ir švęsti pergales. Net ir pačias mažiausias! Mokytis mažais žingsneliais eiti ten, kur teka pažinimo upės. Jau 16 metų mokau vaikus lietuvių kalbos. Tiek pat metų pati augu kaip specialistė ir… Žmogus. Mano mokiniai yra geriausi mano Mokytojai. Su jais kaskart atrandu vis kitokį pasaulį. Taip ir braidome kartu po srauniąsias žinių ir potyrių upes.“
Lituanistikos studijas baigė VDU, ten pat įgijo ir logopedės kvalifikaciją. Yra susipažinusi su ankstyvojo amžiaus vaikų raidos vertinimo metodikomis, žaidybinėje veikloje skatina ir aktyvina mažų vaikų (iki 3 m.) bei vaikų, turinčių raidos sutrikimų kalbos supratimą bei gebėjimą kalbėti.
Kaip vieną iš labiausiai gyvenimą pakeitusių įvykių, įvardija savanorystę Pal. kun. Mykolo Sapočkos hospise.
Akvilė Zdanė
Vaikų psichologė
„Psichologo tikslas yra tyrinėti ir suprasti, o ne taisyti“ – šia mintimi vadovaujuosi jau nuo studijų laikų. Man, kaip specialistei, svarbiausia apčiuopti kokio sunkumo kamuojamas žmogus atėjo, kokius lūkesčius atsinešė, o tada padėti jam suprasti save bei kartu ieškoti sprendimo būdų, kartu džiaugtis juos atradus. Drauge su kiekvienu atėjusiu, žingsnis po žingsnio, bandome išpainioti susivėlusias, slegiančias mintis, mokomės bendrauti, išlaikyti ramybę, kurti santykį su aplink mus esančiais žmonėmis. Kelias pokyčių link nėra lengvas, tačiau jis ir ne toks sunkus, kaip kartais gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.“
Akvilė Kazlauskaitė – Zdanė Vilniaus Universitete įgijo psichologijos bakalaurą, vėliau Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro diplomus. Šiuo metu studijuoja Kognityvinės elgesio terapijos studijose ir siekia tapti psichoterapeute. Yra susipažinusi su vaiko raidos ir intelekto vertinimo metodikomis.
Į „Upės teka“ Akvilė atsineša ne tik įvairiapusę patirtį iš ugdymo įstaigų, bet ir ilgus savanorystės metus „Vaikų linijoje“.
Rita Gluchovskė
Logopedė
„Tai, kas įdomu, vaikams atrodo teisinga, o kas neįdomu – neteisinga“ – šia Masuru Ibuko filosofija savo ugdymo kelią grindžia logopedė Rita.
Anot Ritos, būtent smalsumas yra raktas į kiekvieno vaiko širdį, nes smalsumo vedinas vaikas užsimiršta ir lengvai įveikia visus jam kylančius sunkumus. Savo darbe logopedė vadovaujasi taisykle, kad mokytis vaikas turi taip, jog nesuprastų, kad jis mokosi – per kūrybiškas užduotis, per žaidimą ir atradimą. Jos nuomone, viso gyvenimo pagrindai yra dedami būtent ikimokykliniame amžiuje, todėl Rita jau keturiolika metų dirba su ikimokyklinio amžiaus vaikais.
Rita Gluchovskė yra įgijusi ugdymo pedagogo diplomą. Vėliau studijavo Individualios psichologijos institute. Jame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vaiko raidos etapams, kuriuos per dvejus studijų metus specialistei teko išgyventi per savo asmeninį patyrimą.
Logopedija – sena Ritos svajonė, įgyvendinta karantino metu. Šiandien Rita mėgaujasi dirbdama šį darbą „Upės teka“ centre ir siekia, kad kiekvieno vaiko kalba būtų tarsi upė, kuri prateka pro visus slenksčius ir kliūtis.
Šarūnė Stonienė
Logopedė
,,Kalba – tai miestas, kurio statybai kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį“. Šia R. V. Emersono mintimi logopedė Šarūnė, tarsi kertiniu akmeniu, remia savo darbo filosofiją. Pasak jos, šiuolaikiniams vaikams lygiai taip pat svarbi įtraukianti mokymosi patirtis, kaip ir jos individualumas. Tad ir vieno ir kito, užsukę į Šarūnės kabinetą, pasisemsite su kaupu.
Praleidusi daugiau nei 10 metų mokykloje, Šarūnė pajuto didėjantį vaikų poreikį mokytis sklandžios tarties ir taisyklingo kalbėjimo. Tai paskatino įgyti logopedo kvalifikaciją VDU ir kaip juokauja pati specialistė – įtraukė gerokai labiau nei pati tikėjosi.
Šarūnė Stonienė lietuvių filologijos bakalaurą ir literatūrologės magistro laipsnį įgijo Lietuvos edukologijos universitete. Savanoriavimas „Sostinės vaikų ir jaunimo centre“ įkvėpė aktyviai įsitraukti į akademinę švietėjišką veiklą. Šia spalvinga patirtimi logopedė kasdien praturtina ir „Upės teka“ kolektyvą, ir savo mokinius bei jų tėvelius.
Larisa Adžgauskienė
Logopedė
„Kalba – tai raktas, atrakinantis mūsų protus ir kitų žmonių širdis”, – sako logopedė Larisa, kuri pasirinko šią specialybę vedina ne tik meilės vaikams, bet ir noro puoselėti jų individualumą.
Larisos teigimu, būti išgirstam ir suprastam – vienas svarbiausių emocinių žmogaus poreikių, tad liūdna matyti, kai šis poreikis lieka nepatenkintas dėl kalbos sutrikimų. Daug metų praleidusi ikimokykliniame ugdyme specialistė užsibrėžė suteikti savo mokiniams raktą į saviraišką per individualų mokymąsi. Pasak jos, logopedija yra vienas geriausių būdų perduoti vaikams žinias, kurios reikalingos, kad jie užaugtų laimingais žmonėmis.
Larisa Adžgauskienė po baigtų studijų Lietuvos edukologijos universitete, kuriame gavo edukologijos bakalauro laipsnį ir socialinio pedagogo kvalifikaciją, toliau studijavo ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą Šiaulių universitete, o Vytauto Didžiojo universitete įgijo logopedo specialybę.
Be turimo gausaus žinių bagažo ikimokyklinio ugdymo įstaigose logopedė Larisa į „Upės teka” atsinešė neįkainojamą asmeninę patirtį iš ilgalaikės paliatyvios artimųjų slaugos.
Samanta Kačnova
Ergoterapeutė
„Pagrindinis mano tikslas yra įkvėpti drąsos ir suteikti jėgų kiekvienam, kuris jaučiasi bejėgis plaukti prieš galingas gyvenimo sroves. Mano darbas – padėti atrasti žinių ir stiprybės šaltinį“, – sako ergoterapeutė Samanta.
Neįtikėtina, kaip ergoterapija keičia ne tik žmogaus fizinę būklę, bet ir jo pasaulėžiūrą. Tuo Samanta vis iš naujo įsitikina dirbdama su įvairiausiais pacientais: nuo sunkių įgimtų ligų iki įgytų mobilumo ar kitokių fizinių sutrikimų. Matydama jų progresą ir dėkingumo šypsenas ergoterapeutė tikina, kad tai yra didžiausias atpildas ir motyvacija jai judėti pirmyn.
Samanta Kačnova Vilniaus Universitete įgijo Ergoterapijos bakalauro laipsnį ir toliau savo žinias gilina Reabilitacijos magistrantūros studijose. Kaip svarbią profesinę patirtį specialistė išskiria praktiką Karoliniškių poliklinikoje bei „Eglės sanatorijoje“ Druskininkuose, kur teko savarankiškai skirti ir kontroliuoti pacientų gydymo eigą.
