Disleksija – tai neurologinis sutrikimas, kuris apsunkina skaitymo, rašymo ir rašytinės informacijos apdorojimo gebėjimus. Ji nėra susijusi su žmogaus intelekto lygiu, o labiau su smegenų veiklos ypatumais. Disleksija dažnai pasireiškia vaikystėje, tačiau jos poveikis gali išlikti visą gyvenimą, jei nėra tinkamai atpažįstamas ir sprendžiamas. Vaikystėje disleksija paprastai tampa pastebima, kai vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti. Pagrindiniai požymiai gali būti: sunkumai skaitant žodžius ar jų supratimu, nepaisant tinkamo mokymosi lygio; painiojamos raidės ar žodžių dalys (pvz., „b“ ir „d“ );

Specialieji poreikiai – tai specifiniai žmonių poreikiai, kurie atsiranda dėl fizinių, sensorinių, intelekto, raidos, psichologinių arba emocinių sutrikimų. Šie poreikiai lemia, kad asmenims reikalinga papildoma pagalba, priemonės ar pritaikytos aplinkos, kad galėtų lygiaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis įvairiomis paslaugomis. Pagrindinės specialiųjų poreikių kategorijos apima: Fiziniai poreikiai: Kyla dėl judėjimo sunkumų, tokių kaip vežimėliu judantys asmenys, ribotas rankų ar kojų judėjimas arba lėtinis skausmas. Jiems gali prireikti specialių pritaikymų, tokių kaip rampos, liftai, pakeliami stalai, ar plačios durys. Sensoriniai poreikiai:

Nerimas gana dažnas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje, kurį daugiau ar mažiau yra jautęs kiekvienasžmogus. Tam tikras jo kiekis yra mums naudingas ar net gyvybiškai svarbus. Nerimas mus gali įspėti apiegresiantį pavojų, padėti išvengti nelaimių, motyvuoti imtis reikalingų veiksmų ar įveikti kliūtis. Kita vertus perdažna ar ilgai užsitęsusi nerimo būsena vargina, gali peraugti į rimtus sveikatos sutrikimus ir stipriai įtakotimūsų gyvenimo kokybę. Kadangi nerimą jausti gali bet kokio amžiaus žmonės, įskaitant kūdikius, svarbu apietai kalbėti, kad galėtume jį atpažinti, įvertinti, padėti sau

Praėjusiame naujienlaiškyje aptarėme, kaip sklandžiai ir rišliai kalbėti bei kaip padėti sau, kai pradeda trūkti žodžių (jei praleidote, galite paskaityti čia. Šiandien kviečiame susimąstyti apie tai, kokiame kalbiniame ir informaciniame pasaulyje auga jūsų vaikai.   Turbūt pirmiausia, kas ateina į galvą – daug galimybių, žaislų, kelionių, prieiga prie informacinių technologijų, „o kad aš būčiau turėjus tokias galimybes, kai buvau maža(s)“. Galbūt šalia pozityvių minčių ateitų ir abejonė, kaip su visa informacijos ir kalbų gausa susitvarkyti, nerimas dėl galimų priklausomybių. Turbūt gana gerai dabartinę situaciją apibūdina

Galbūt Jūs, kaip ir aš, vis dažniau susiduriate su jausmu, kad trūksta žodžių? Kartais lyg žinai žodį ar frazę anglų kalba, bet ir angliška norimo žodžio versija tik sukasi ant liežuvio galo ir į realų garsą nepavirsta. Lyg vilkui iš pasakos įstrigusi gerklėje ašaka, neleidžianti pasakos pasekti. Ką jau kalbėti apie situacijas, kuriose reikia ne tik papasakoti įvykius ar perskaitytas naujienas, bet paminėti savo emocijas, būsenas, gilesnius išgyvenimus. Galbūt šiek tiek nuraminsiu sakydama, kad jūs ne vieni – dauguma žmonių

Neuroįvairovė Šiandien gyvename pasaulyje, kuriame vis daugiau kalbama apie neuroįvairovę, kurios pripažinimas ir matymas esmiškai keičia kasdienį visuomenės gyvenimą. Šių laikų mokslas labai aktyviai tiria žmogaus smegenis, pateikia vis daugiau atsakymų, kaip jos sudarytos, kaip veikia, kodėl ši veikla kai kuriais atvejais yra neįprasta. Neuromokslininkų žinios apie tai, kad mūsų smegenys gali veikti skirtingai, apie įvairius neurologinius sutrikimus bei jų priežastis tampa vis gilesnės ir vis dažniau pasiekia plačiąją visuomenę. Populiariosios neuromokslinėsliteratūros tiek lietuvių, tiek kitomis kalbomis yra išties nemažai,

Insultas vis dar išlieka viena pagrindinių mirties ir ilgalaikės negalios priežasčių Lietuvoje ir visojeEuropoje. Lietuvos insulto asociacijos duomenimis pasaulyje kas dvi sekundės asmuo patiria insultą ir kasšešias sekundes kas nors nuo jo miršta. Atpažinus insulto simtomus ir tinkamai suregavus (kritinė pirmoji para)yra didelė tikimybė išvengti mirties, tačiau priklausomai nuo insulto tipo, vietos ir uždelsto laiko galimosskaudžios pasekmės. Insulto metu užsikemša kraujagystės, smegenys kurį laiką negauna deguonies, todėl žūsta dalis neuronų(smegenų ląstelių). Pasekmės priklauso nuo insulto sunkumo bei unikalios asmens smegenų

Diagnozė: cerebrinis paralyžius Cerebrinis paralyžius – raumenų valdymo sutrikimas, nulemtas smegenų struktūros,kontroliuojančios raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimų. Nuo pažeidimų laipsnio, lokalizacijospriklauso ir paties sutrikimo sunkumas, ligos požymių visuma bei sudėtingumas. Kitaip tariant,kiekvienas diagnozuoto cerebrinio paralyžiaus atvejis yra labai individualus ir gali pasireikšti skirtingaissimptomais, tačiau ligos esmė ir pagrindinis kriterijus yra judesio sutrikimai, kuriuos, priklausomai nuosutrikimo formos sunkumo, gali lydėti ir kiti požymiai, pavyzdžiui protinė negalia, kalbos ar kiti raidossutrikimai, epilepsijos priepuoliai. Ligos forma ir sunkumas priklauso nuo to, kurios

Kasdieniai įgūdžiai yra dažnai girdimas terminas ypač reabilitacijos ar ugdymo srityse. Dažnaipilnai sunku suprasti ką tiksliai šis terminas apima ir apibūdina, tad šiam straipsnyje smulkiaiaptarsime kiekvieną kasdienių įgūdžių aspektą.Kasdieniai įgūdžiai, dar vadinami gyvenimo įgūdžiais, yra būtiniausi asmens įgūdžiai, reikalingikasdienybėje ir įvairiose jos veiklose, kad žmogus galėtų veiksmingai ir nepriklausomaifunkcionuoti visuomenėje. Jie apima įvairius gebėjimus nuo pagrindinių asmeninės priežiūrosužduočių iki sudėtingesnių sprendimų priėmimo ir problemų sprendimo procesų. Kasdieniai įgūdžiai paprastai skirstomi į šias pagrindines kategorijas: Asmens higienos įgūdžiai Namų ruošos įgūdžiai

Kasdieniai įgūdžiai vaikystėje: Kasdieniai įgūdžiai apima įvairias gebėjimų sritis, tokias kaip laiko valdymas, asmeninė higiena,namų ūkio tvarkymas, pinigų valdymas, sprendimų priėmimas ir problemų sprendimas. Tai yrasvarbūs gebėjimai kiekvieno gyvenime, nes padeda organizuoti kasdienybę, siekti tikslų, išlaikytisveiką ir tvarkingą aplinką, valdyti finansus, kurti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.Tinkamai plėtojant šiuos įgūdžius, žmonės gali geriau tvarkytis su iššūkiais, su kuriais susiduriakasdieniniame gyvenime, ir pasiekti sėkmę tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityje, dėl to svarbuatkreipti dėmesį į šių įgūdžių vystymąsi dar vaikystėje.Pagrindiniai kasdieniai įgūdžiai vaikystėje