Priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo įgūdžiai Vienas dažniausių klausimų, kamuojančių būsimų pirmokėlių tėvelius, – ar prieš eidamas į pirmą klasę vaikas turi mokėti skaityti? Būtent skaitymo įgūdžiai dažnai laikomi rodikliu, leidžiančiu suprasti, ar vaikas jau pasiruošęs mokyklai. Vis dėlto, svarbu pasakyti, kad toks vertinimo, besiremiančio vien tik gebėjimu ar negebėjimu perskaityti žodžius, matas yra klaidingas. Priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo pradmenys formuojasi tik tuomet, kai vaikas jau turi pakankamai išlavintus kitus, skaitymo veiklai reikalingus, gebėjimus. Skaitymo pradmenims reikalingi įgūdžiai Skaitymo veikla –

Metas į mokyklą! Būsimų pirmokėlių mamos ir tėčiai dėl pirmųjų vaiko žingsnių link mokyklos suolo dažnai ima nerimauti dar gerokai iki rugsėjo 1-osios šventės. Daugybė klausimų apie vaiko pasirengimą mokyklai kyla jau priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvams, kurie atsakingai žvelgia į etapą, skirtą pasiruošti mokyklai. Mylinčios ir rūpestingos mamos bei atsakingi ir dėmesingi tėčiai susimąsto, ar mano vaikas tikrai pasiruošęs mokyklai, ar moka, geba ir žino viską, kas reikalinga būsimam mokyklinukui. Natūralu, kad artėjanti nauja pradžia šiek tiek neramina ar gąsdina,

Mokykla – nauja pradžia Kiekvienos šeimos, auginančios mažylį, gyvenime ateina svarbus ir ypatingas etapas – pasiruošimas mokyklai. Artėjanti nauja pradžia tiek būsimam pirmokui, tiek mums, tėveliams, gali reikšti didelį džiuginantį jaudulį, kuris kutena širdį. Suprantame, kad mūsų mažylis auga ir bręsta, o jo kasdienybę greitai papildys nauja aplinka, kitokios veiklos ir užduotys, dar nepatirti mokslo atradimai ir iššūkiai. Suprasdami, kad vaikas žengs pirmuosius žingsnius į akademinių žinių pasaulį, galime nerimauti, ar tikrai mano vaikas pasiruošęs mokyklai? Ar pakankamai brandus? Ar

„Mes žinokit tiek kalbamės su vaiku, bet negirdi niekaip“ – tikėtina, kad daug tėvų yra šią frazę pasakę, o daugybė ugdymosi poreikių specialistų ją girdėję. Tėvai dažnai sako: „Mes kalbėjomės su vaiku“, „Diskutavome“, „Aš paaiškinau“. Tačiau paaugliai visa tai, kas suaugusiųjų buvo pavadinti pokalbiu gali patirti visai kitaip — ne kaip pokalbį, o kaip pamokymą, nurodymų skaitymą, ar tiesiog monologą su paliepimais, kuriu nebuvo galima atsisakyti. Tad ką galėtume pavadinti sėkmingu, nuoširdžiu pokalbiu, o kas lieka suaugusiojo monologu? Kas yras

Jeigu kažkuriuo gyvenimo momentu žiūrėjote populiarų anime (Japonišką animacinį filmą) „Narutas“, galbūt prisimenate vieną iš veikėjų Shikamaru Nara. Jis buvo neįtikėtinai protingas, puikus strategas ir kovotojas, tačiau daug mieliau eidavo pamiegoti, pavalgyti ar… patingėti, kol aplinkiniai kartojo, kad vaikinas neišnaudoja savo didžiulio potencialo. Galbūt skaitant skamba pažįstamai, ir namuose taip pat gyvenate su „savo potencialo neišnaudojančiu“ vaiku ar paaugliu?  Šiandien apie potencialą kalbama daug – nuo reklamų iki savipagalbos knygų. Vaikams siūloma viskas: nuo būrelių iki strategijų. Tačiau net ir

Vaikų praleistas laikas prie ekranų yra neišsenkama tėvų, pedagogų, psichologų, gydytojų bei kitų specialistų ar tiesiog vyresnės kartos žmonių tema. Galime girdėti kraštutinių nuomonių, teigiančių, jog vaikus svarbu pratinti prie technologijų nuo pat gimimo, nes tai yra neatsiejama šių dienų dalis ir vaikų ateitis. Kiti skatina vengti technologijų kiek galima ilgiau ir net randa būdų atriboti savo vaikus nuo ekranų kone iki paauglystės. Viduriuko besilaikantys suaugusieji stengiasi riboti technologijų prieigą, nustatydami savo taisykles ar pasitelkę rekomendacijas, kiti tiesiog gūžčioja pečiais,

Disleksija – tai neurologinis sutrikimas, kuris apsunkina skaitymo, rašymo ir rašytinės informacijos apdorojimo gebėjimus. Ji nėra susijusi su žmogaus intelekto lygiu, o labiau su smegenų veiklos ypatumais. Disleksija dažnai pasireiškia vaikystėje, tačiau jos poveikis gali išlikti visą gyvenimą, jei nėra tinkamai atpažįstamas ir sprendžiamas. Vaikystėje disleksija paprastai tampa pastebima, kai vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti. Pagrindiniai požymiai gali būti: sunkumai skaitant žodžius ar jų supratimu, nepaisant tinkamo mokymosi lygio; painiojamos raidės ar žodžių dalys (pvz., „b“ ir „d“ );

Specialieji poreikiai – tai specifiniai žmonių poreikiai, kurie atsiranda dėl fizinių, sensorinių, intelekto, raidos, psichologinių arba emocinių sutrikimų. Šie poreikiai lemia, kad asmenims reikalinga papildoma pagalba, priemonės ar pritaikytos aplinkos, kad galėtų lygiaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis įvairiomis paslaugomis. Pagrindinės specialiųjų poreikių kategorijos apima: Fiziniai poreikiai: Kyla dėl judėjimo sunkumų, tokių kaip vežimėliu judantys asmenys, ribotas rankų ar kojų judėjimas arba lėtinis skausmas. Jiems gali prireikti specialių pritaikymų, tokių kaip rampos, liftai, pakeliami stalai, ar plačios durys. Sensoriniai poreikiai:

Nerimas gana dažnas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje, kurį daugiau ar mažiau yra jautęs kiekvienasžmogus. Tam tikras jo kiekis yra mums naudingas ar net gyvybiškai svarbus. Nerimas mus gali įspėti apiegresiantį pavojų, padėti išvengti nelaimių, motyvuoti imtis reikalingų veiksmų ar įveikti kliūtis. Kita vertus perdažna ar ilgai užsitęsusi nerimo būsena vargina, gali peraugti į rimtus sveikatos sutrikimus ir stipriai įtakotimūsų gyvenimo kokybę. Kadangi nerimą jausti gali bet kokio amžiaus žmonės, įskaitant kūdikius, svarbu apietai kalbėti, kad galėtume jį atpažinti, įvertinti, padėti sau

Praėjusiame naujienlaiškyje aptarėme, kaip sklandžiai ir rišliai kalbėti bei kaip padėti sau, kai pradeda trūkti žodžių (jei praleidote, galite paskaityti čia. Šiandien kviečiame susimąstyti apie tai, kokiame kalbiniame ir informaciniame pasaulyje auga jūsų vaikai.   Turbūt pirmiausia, kas ateina į galvą – daug galimybių, žaislų, kelionių, prieiga prie informacinių technologijų, „o kad aš būčiau turėjus tokias galimybes, kai buvau maža(s)“. Galbūt šalia pozityvių minčių ateitų ir abejonė, kaip su visa informacijos ir kalbų gausa susitvarkyti, nerimas dėl galimų priklausomybių. Turbūt gana gerai dabartinę situaciją apibūdina