Mitybos iššūkiai vaikystėje gali būti labai įvairūs ir gali kilti dėl daugelio skirtingų veiksnių. Šie
iššūkiai gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko sveikatai ir gerovei todėl svarbu laiku atkreipti dėmesį
ir užsiimti tinkamomis intervencijomis.
Dažniausiai pasitaikantys mitybos iššūkiai ir sutrikimai:
- Pika (angl. Pica) sutrikimas: tai sutrikimas, kai vaikas valgo nevalgomus ar
nevartotinus daiktus ir dalykus, pvz., smėlį, klijus, plastiką ar kitas nevalgomas
medžiagas. - Nutukimas: nutukimas vaikystėje yra didėjanti problema, kuri gali sukelti įvairias
sveikatos problemas, tokias kaip diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas bei kaulų ir sąnarių
sutrikimus. Nutukimą vaikystėje dažniausiai sukelia interocepcijos sutrikimai, kai vaikas
sunkiai jaučia sotumo jausmą. - Maisto alergijos ir netoleravimas: kai kurie vaikai gali turėti alergiją ar netoleranciją
tam tikriems maisto produktams, todėl jiems gali būti sunkiau rasti tinkamo maisto
kasdieniam vartojimui gausių reikiamų medžiagų.
- Selektyvus valgymas, atsisakymas ar hyperfokusas: kai kurie vaikai gali būti labai
atsargūs arba riboti savo maisto pasirinkimus, vengdami tam tikrų maisto grupių,
valgydami tik tam tikrus kelis produktus ar visiškai atsisakydami valgyti. - Disfagija: tai sutrikimas, susijęs su sunkumais kramtyti, smulkinti arba nuryti maistą,
gali kilti dėl fizinės problemos arba neurologinių sutrikimų. - Sensoriniai iššūkiai: kai kurie vaikai gali turėti sunkumų valgyti dėl padidėjusio
jautrumo skoniui, kvapui, tekstūrai ar kitoms maistui būdingoms savybėms.
Šie valgymo sutrikimai gali pasireikšti lengva arba sunkia forma reikalauti specialistų, kaip antai
gydytojų, psichologų, mitybos specialistų ar terapeutų, ergoterapeutų, dėmesio ir gydymo.
Svarbu laiku atpažinti ir tinkamai gydyti šiuos sutrikimus, siekiant užtikrinti vaiko sveikatą ir
gerovę.
Priežastys:
Mitybos sutrikimai vaikystėje gali kilti dėl įvairių priežasčių, kurios gali būti individualios ir
labai skirtingos kiekvieno vaiko atžvilgiu. Kai kurie pagrindiniai mitybos sutrikimų vaikystėje
veiksniai yra:
- Genetiniai veiksniai: paveldimi veiksniai gali turėti įtakos tam, kaip vaikas suvokia
maistą, jo skonį ir tekstūrą, taip pat jo kūno formą ir svorį. - Psichologiniai veiksniai: pshicologiniai sutrikimai, tokie kaip nerimas, depresija,
nepasitenkinimas savimi arba stresas, gali turėti įtakos vaiko mitybos įpročiams ir
suvokimui apie maistą. - Šeimos aplinka ir įpročiai: vaiko mitybos įpročiai gali būti įtakoti šeimos mitybos
įpročių, maisto pasirinkimo ir požiūrio į jį. - Patirtos traumos ar stresas: traumos, emociniai ar fiziniai išgyvenimai gali turėti
neigiamą poveikį vaiko mitybai ir valgymo įpročiams.
- Mitybos suvokimo trūkumas: nepakankamas supratimas apie sveikos mitybos principus
ir maisto pasirinkimo svarbą gali lemti nepageidaujamus mitybos įpročius ar sutrikimus. - Sveikatos būklės veiksniai: kai kurios fizinės ar psichinės sveikatos problemos, tokios
kaip disfagija (maisto rijimo sunkumas), gali sukelti mitybos sutrikimus arba pabloginti
mitybos įpročius. - Ekonomikos ir prieinamumo klausimai: mažesnės pajamos arba maisto skurdumas gali
lemti nepakankamą prieigą prie įvairių maisto produktų ir tinkamų mitybos šaltinių.
Supratimas apie rizikos veiksnius ir priežastis, kurios gali sukelti mitybos iššūkių vaykstėje, gali
padėti identifikuoti ir spręsti vaiko mitybos sutrikimus ir taip pat užsiimti šio sutrikimo
prevencija, o palaikymas ir gydymas gali būti teikiami individualiai atsižvelgiant į kiekvieno
vaiko poreikius.
Rizikos faktoriai:
Mitybos sutrikimams vaikystėje atsirasti įtakos gali turėti įvairūs rizikos faktoriai. Šie faktoriai
gali padidinti vaiko jautrumą arba palankias sąlygas susidaryti mitybos sutrikimams. Kai kurie iš
svarbiausių rizikos faktorių yra:
1. Genetika: paveldimi veiksniai gali ženkliai prisidėti prie mitybos sutrikimų rizikos. Jei
šeimoje buvo anksčiau mitybos sutrikimų atvejų (pvz., anoreksija, bulimija), vaikui gali
būti didesnė tikimybė susidurti su panašiais sutrikimais, dėl to svarbu žinoti savo šeimos
medicininę istoriją.
2. Papildomi sutrikimai: Autizmas, Dauno sindromas, protinės negalios ar kiti sutrikimai
gali turėti įtakos vaiko mitybai.
3. Psichologiniai veiksniai: individualūs psichologiniai veiksniai, tokie kaip didelis
nerimas, depresija, nepasitikėjimas savimi arba stresas, gali padidinti mitybos sutrikimo
išsivystymo riziką.
4. Šeimos veiksniai: netinkamas šeimos mitybos elgesys, netinkama šeimos dinamika,
pernelyg griežtas arba neigiamas požiūris į maistą ir kūno masę gali padidinti vaiko
jautrumą mitybai.
5. Socialiniai veiksniai: aplinkos veiksniai, tokie kaip pritapimas prie aplinkos ir kitų
vaikų, idealizuojamas kūno tipas, socialinių medijų spaudimas ir nepalankus draugų
grupės arba mokyklos klimatas, taip pat gali sukelti stresą ir padidinti mitybos sutrikimo
riziką.
6. Išoriniai veiksniai: ekonominiai sunkumai, maisto nepakankamumas arba kitos išorinės
sąlygos, galinčios trukdyti tinkamam maisto vartojimui, taip pat gali būti rizikos faktoriai
mitybos sutrikimams.
7. Paveldimumo veiksniai: tam tikri fiziniai ir psichologiniai veiksniai, kurie gali būti
paveldimi iš šeimos narių, taip pat gali padidinti mitybos sutrikimo riziką.
8. Sensoriniai iššūkiai: padidėjęs kūno jautrumas tam tikriems stimulams, gali daryti įtaką
mitybos sutrikimų atsiradimui, nes vaikui gali nepatikti maisto kvapas, skonis, tekstūra.
Supratimas apie šiuos rizikos faktorius gali padėti identifikuoti vaikus, kuriems gali kilti pavojus
susidurti su mitybos sutrikimais, ir teikti tinkamą palaikymą bei intervenciją siekiant užkirsti
kelią arba spręsti šią problemą laiku.
Pagalba:
- Vaikui, turinčiam mitybos sutrikimų, gali prireikti kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos, kuria
siekiama atkurti sveiką mitybą ir pagerinti jo fizinę bei psichinę gerovę. Štai keletas būdų, kaip
galima padėti vaikui turinčiam mitybos sutrikimų:
Profesionalus pagalbos ieškojimas: pirmas žingsnis turėtų būti kreipimasis į
specialistus, tokius kaip gydytojai, mitybos specialistai, psichologai ar terapeutai, kurie
turi patirties gydant mitybos sutrikimus. - Individualizuotas gydymas: svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas konkretaus vaiko
poreikiams ir būtų teikiamas individualizuotai. - Šeimos palaikymas: šeimos palaikymas yra labai svarbus vaikui, turinčiam mitybos
sutrikimų. Šeimos nariai turėtų būti supažindinti su vaiko gydymo planu ir būti
palaikymo šaltiniu, kad galėtų teikti emocinę ir psichologinę paramą bei taip pat elgtis ir
namuose. - Sveikos mitybos mokymas: svarbu, kad vaikas būtų supažindintas su sveikos mitybos
principais ir įgautų gebėjimus pasirinkti tinkamą maistą. Tai gali būti mitybos
konsultacijos, mokymąsis gaminti sveiką maistą ir supažindinimas su maisto produktų
vertėmis.
- Stabilus ir struktūruotas valgymo tvarkaraštis: reguliarus valgymo tvarkaraštis gali
padėti vaikui su mitybos sutrikimais sukurti struktūrą ir saugumą susijusią su valgymo
procesu. - Streso ir emocijų valdymo įgūdžių mokymas: mokymasis valdyti stresą ir emocines
reakcijas gali būti naudingas vaikui, kuris kenčia nuo mitybos sutrikimų, kad jis galėtų
geriau tvarkytis su iššūkiais patiriamais valgymo proceso metu. - Komunikacija ir atvirumas: svarbu, kad vaikas jaustųsi laisvai kalbėdamas apie savo
jausmus ir sunkumus. Komunikacija su vaiku, supratimas ir atvirumas gali padėti jį
palaikyti terapinio proceso metu. - Sveikos gyvensenos skatinimas: be sveikos mitybos principų, svarbu skatinti vaiką būti
aktyviu ir užsiimti fizinėmis veiklomis, kad būtų palaikoma bendra kūno gerovė. - Sensorinė integracija: specialūs pratimai susiję su jutimų integracija, kurie padeda mažinti jautrumą bei nemalonius pojūčius susijusius su maistu.
Kiekvieno vaiko poreikiai yra unikalūs, todėl terapijos ir intervencijos turėtų būti pritaikytos
individualiai atsižvelgiant į kiekvineo vaiko poreikius bei aplinką. Profesionalūs specialistai gali
padėti sukurti tinkamą gydymo planą, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas vaiko gerovei.
Ergoterapija – pagalba esant mitybos iššūkiams:
Ergoterapija gali būti naudinga vaikui, patiriančiam mitybos iššūkius, suteikiant įvairiapusę
pagalbą ir įgūdžius, kurie padeda jam įveikti šias problemas. Štai keletas būdų, kaip ergoterapija
gali padėti vaikui su mitybos iššūkiais:
1. Mitybos įpročių ir įgūdžių lavinimas: ergoterapeutai gali padėti vaikui lavinti sveikos
mitybos įgūdžius ir įpročius, pateikiant praktinius patarimus, kaip pasirinkti ir paruošti
sveikus maisto produktus ir suteikia mitybos rekomendacijas, atsižvelgiant į vaiko
individualius poreikius.
2. Sensorinės integracijos terapija: vaikams, kurie susiduria su sensorinio suvokimo
iššūkiais, ergoterapeutai gali teikti sensorinę integracinę terapiją, kuria siekiama padėti
jiems geriau suvokti ir toleruoti skonio, kvapo, tekstūros ir kitas maisto savybes, taip
pagerinant valgymo patirtį.
3. Psichologinis palaikymas: ergoterapeutai gali teikti psichologinį palaikymą vaikui,
padedant jam suprasti ir tvarkytis su emocijomis, susijusiomis su valgymu, ir remiant jį
kūrimo sveikų santykių su maistu bei padedant susireguliuoti valgymo proceso metu.
4. Vaizdinių strategijų naudojimas: ergoterapeutai gali pasitelkti vaizdines strategijas,
kad padėtų vaikui suprasti maisto kiekius, mitybos principus, padedant vaikui kurti
sveikus mitybos planus ir tikslus..
5. Skatinimas kūrybiškumui: ergoterapeutai gali skatinti vaiką kūrybiškai išnaudoti
įvairias maisto paruošimo ir valgymo technikas, kad padėtų jam atrasti naujų maisto
produktų, skonį ir malonumą valgyti.
6. Fizinė veikla ir judėjimo skatinimas: ergoterapeutai gali padėti vaikui atrasti malonumą
ir prasmę judėjime, skatinant fizinį aktyvumą ir suvokdami ryšį tarp fizinės veiklos ir
sveikos mitybos.
7. Rutinos ir tvarkaraščio kūrimas: ergoterapeutai gali dirbti su vaiku, kad sukurtų
struktūruotą ir stabilų valgymo tvarkaraštį, padedant jam sukurti reguliarius valgymo
įpročius.
Ergoterapija, kartu su kitomis intervencijomis ir terapinėmis priemonėmis bei profesionalų
palaikymu, gali būti svarbi priemonė, padedanti vaikui įveikti mitybos iššūkius ir išsiugdyti
sveiką santykį su maistu.
Mitybos iššūkiai šiais laikais:
Keletas papildomų faktų apie mitybos iššūkius vaikystėje:
- Didėjantis nutukimo lygis: nutukimas vaikystėje tampa vis didesne problema visame
pasaulyje. Tai yra susiję su vis daugiau perdirbamu maistu, konservantais ir
papildomomis medžiagomis, dideliu cukraus vartojimu ir sumažėjusiu maisto gaminimu
namuose. - Reklamos įtaka: vaikai yra lengvai įtakojami maisto ir gėrimų reklamomis, ypač tų
produktų, kurie yra skirti vaikams. Dažnai šios reklamos skatina vartoti maisto produktus,
kurie yra smarkiai perdirbti, turintys didelį cukraus kiekį arba yra nekokybiški. - Švietimo svarba: sveikos mitybos ir maisto švietimas vaikystėje yra svarbus veiksnys
skatinant sveiką valgymą ir gyvenseną. Kuo anksčiau vaikai įgyja žinias apie sveiką
mitybą, tuo labiau tikėtina, kad jie turės sveikus mitybos įpročius. - Socialiniai veiksniai: draugų grupės, mokyklos aplinka ir namų aplinka yra svarbūs
veiksniai, kurie gali turėti įtakos vaiko mitybos įpročiams ir elgesiui valgymo atžvilgiu,
tad svarbu atkreipti dėmesį, ką vaikas valgo kai yra su draugais ar mokykloje. - Emocinė valgymo priklausomybė: vaikai gali turėti emocinių valgymo problemų,
kurios susijusios su stresu, nuotaikų svyravimais ar kitomis emocinėmis problemomis. - Psichologinės problemos: Kai kurie mitybos iššūkiai vaikystėje gali būti susiję su
psichologinėmis problemomis, tokiomis kaip depresija, nerimas arba savęs neigimas.
Sveika mityba vaikystėje yra pagrindas vaiko augimui ir vystumuisi, tad šis aspektas yra labai svarbus ir vertas didesnio dėmesio mūsų kasdienybėje.
Jei pastebite ar patiriate sunkumų valgymo metu ir tai kelia kasdienius iššūkius, verta kreiptis į
specialistus konsultacijai. Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu – telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.
