Kodėl toks svarbus santykis terapiniame procese?

Terapinis santykis

Kalbant apie santykio svarbą terapinio proceso metu, pirmiausia svarbu išsiaiškinti ką apibrėžia
pati santykio sąvoka: Santykis yra sąryšis, ryšys arba sąveika tarp dviejų ar daugiau dalykų, asmenų ar grupių. Šis
terminas dažnai naudojamas apibūdinti, kaip vienas elementas ar subjektas susijęs arba veikia
kitą. Santykis gali būti labai įvairus ir apimti skirtingas sritis, tokias kaip tarpasmeniniai
santykiai, šeimos ryšiai, profesiniai ryšiai, tarpvalstybiniai santykiai ir pan. Jis gali būti
grindžiamas įvairiais veiksniais, tokiais kaip bendravimas, bendradarbiavimas, pasitikėjimas,
pagarbos ar meilės jausmai ir kt. Santykiai gali būti trumpalaikiai arba ilgalaikiai, taip pat
dinamiški ir besikeičiantys laikui bėgant. Žmogui gyvenant visuomenėje, santykiai su kitais
žmonėmis tampa svarbiu ir sudėtingu aspektu jo kasdieninėje veikloje.

Santykis yra vienas svarbiausių dalykų ir terapiniame procese. Tai yra tarsi pamatas, ant kurio
galime statyti kitus veiksnius, tokius kaip užduotys, darbas, progresas ir kt. Santykis taip pat gali
būti naudojamas kaip pati terapija ar terapinis elementas.

Tad terapinis santykis jau yra kitas terminas ir apibrėžia šiek tiek kitokias sąveikas:

Terapinis santykis yra specialus sąryšis tarp paciento ir terapeuto, kurio tikslas yra pagerinti
paciento emocinę, psichologinę ar socialinę gerovę. Ši sąveika yra esminė terapijos dalis, kuria
siekiama sukurti saugią, pasitikėjimu paremtą erdvę, kurioje pacientas gali laisvai elgtis ir atvirai
išreikšti savo jausmus, mintis ir idėjas.

Terapinis santykis dažnai grindžiamas abipuse pagarba, sąžiningumu, supratimu ir empatija.
Terapeutas įsipareigoja būti atviras ir teikti paramą ir padėti pacientui suprasti užduotis ir jas
atlikti, išspręsti problemas bei siekti asmeninio augimo. Šis santykis gali būti trumpalaikis ar
ilgalaikis, priklausomai nuo paciento poreikių ir terapijos tikslų.

Terapinis santykis yra svarbus veiksnys sėkmingoje bet kokio tipo terapijoje, nes jame
sukuriamas saugus ir atviras bendravimo kontekstas, leidžiantis pacientui geriau suprasti save ir
įsitraukti į siūlomas veiklas bei jas tinkamai atlikti.

Toliau apžvelgsime kelias skirtingas santykio kūrimo situacijas terapijos metu:

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

Santykis tarp terapeuto ir paciento, dažnai vadinamas terapiniu santykiu ir turi keletą svarbių
aspektų:

  • Pasitikėjimas: terapinis santykis pradeda formuoti paciento pasitikėjimą terapeutu.
    Pacientas turi jausti, kad terapeutas yra patikimas, profesionalus ir pasirengęs suprasti bei
    padėti, o tai skatina pacientą įsiklausyti ir tinkamai atlikti reikiamas užduotis.
  • Empatija: Terapeutas stengiasi suprasti paciento patirtį ir jausmus, taip pat fizinę būklę ir
    jaučiamus pojūčius.
  • Saugumas: pacientas turi jausti esantis saugioje erdvėje, kurioje jis ne tik gali atlikti
    prašomas užduotis, bet taip pat ir pasidalinti sunkumais, jausmais ir mintimis ir tai labai
    smarkiai prisideda prie tinkamo terapinio proceso, tinkamų veiklų ir užduočių parinkimo.
  • Sąžiningumas: sąžiningumas terapiniame santykyje reiškia, kad terapeutas yra atviras,
    sąžiningas ir nuoširdus. Pacientas turi galimybę tikėtis sąžiningos informacijos ir atviro
    bendravimo, nesistengiat nieko nuslėpti ir pateikiant kuo daugiau detalių apie paciento
    būklę.
  • Tikslai ir bendradarbiavimas: terapeutas ir pacientas bendradarbiauja siekdami išsiaiškinti
    paciento tikslus ir aplinkos veiksnius ir taip sukurti individualizuotą reabilitacijos ir
    terapijos programą. Terapeutas gali teikti rekomendacijas, o pacientas – pasidalinti savo
    patirtimi ir pastangomis įgyvendinti pokyčius.
  • Autentiškumas: terapeutas stengiasi būti autentiškas, tai reiškia, kad jis yra atviras ir
    realus savo patirties atžvilgiu, tačiau išlaiko profesionalumo lygmenį.

Santykis tarp terapeuto, paciento artimųjų ir šeimos narių taip pat yra svarbus, ypač kai
kalbame apie palaikomąją terapiją namuose arba kitas kasdienes situacijas, kurios įtraukia
artimuosius.

Šis santykis tarp paciento – terapeuto – ir šeimos narių yra svarbus keliais aspektais:

  • Bendradarbiavimas ir informacijos keitimasis: bendradarbiavimas tarp terapeuto,
    paciento ir jo artimųjų suteikia galimybę gauti platesnį ir išsamų vaizdą apie paciento
    gyvenimą. Artimieji gali dalintis savo pastebėjimais, patirtimi ir rūpesčiais, padedant
    terapeutui geriau suprasti paciento kontekstą.
  • Šeimos dinamikos supratimas: terapeutas, įtraukdamas šeimą terapinį procesą, gali stebėti
    šeimos dinamiką ir identifikuoti veiksnius, galinčius paveikti paciento gerovę. Tai svarbu
    siekiant įgyvendinti efektyvias terapines strategijas ir sprendimus.
  • Palaikymas ir bendradarbiavimas: terapeutas gali bendradarbiauti ir palaikyti šeimos narius kaip paciento rėmėjus gydymo procese. Palaikymas iš artimųjų gali turėti didelės reikšmės pacientui, o terapeutas gali būti tarpininku šeimos viduje.
  • Saugumas ir atvirumas: bendras saugumo ir atvirumo jausmas yra svarbus terapinio
    proceso metu. Artimieji ir šeimos nariai turėtų jaustis patogiai dalindamiesi savo
    mintimis ir jausmais su terapeutu.
  • Tęstinumas namuose: bendradarbiaujant su artimaisiais, terapeutas gali padėti jiems
    suprasti, kaip palaikyti pacientą ir padėti atlikti reikiamas užduotis ar naujus elgesio
    modelius namuose.
  • Konfliktų valdymas: terapeutas gali padėti artimiesiems suprasti ir spręsti konfliktus,
    kurie gali paveikti paciento gyvenimą. Tai yra svarbu siekiant sukurti harmoningą šeimos
    aplinką, kuri remia paciento gerovę.

Santykis tarp terapeuto, paciento ir artimųjų yra subalansuotas ir pagrįstas pasitikėjimu bei
bendradarbiavimu, kuris dažnai tampa sėkmingos ir efektyvios terapijos pagrindu.

Santykis tarp terapeuto ir vaiko yra esminis terapinio proceso elementas, ypač kai kalbame
apie specialių poreikių vaikus. 

Šis santykis turi keletą svarbių aspektų:

  • Pasitikėjimas: vaikui yra būtina jaustis saugiu ir pasitikėti terapeutu. Pasitikėjimas yra
    pagrindinis terapinio santykio elementas, kuris leidžia vaikui įsitraukti į terapinį procesą.
  • Empatija: terapeutas turi gebėti suprasti vaiko patirtį ir įsijausti į jo jausmus ir patiriamą
    išorinį pasaulį. Empatinis ryšys yra svarbus, nes jis padeda vaikui jaustis suprastam ir
    palaikytam.
  • Saugumas ir atvirumas: terapeutas turi sukurti saugią erdvę, kurioje vaikas gali jaustis
    laisvas išreikšti savo mintis ir jausmus be baimės ar bausmių. Atvirumas yra esminis
    komponentas, leidžiantis terapeutui geriau suprasti vaiko pasaulį ir vaikui tą vidinį
    pasaulį atskleisti kitiems. Patirtas saugumo jausmas su terapeutu leidžia geriau integruotis
    kitose aplinkose, kaip darželis ar mokykla.
Terapinis santykis
  • Palaikymas ir skatinimas: Terapeutas teikia palaikymą, o vaikas aktyviai dalyvauja
    procese, kurio metu terapeutas taip pat padeda vaikui auginti pasitikėjimą savimį jį
    pagirdamas ar skatindamas tęsti terapinį procesą ir įsitraukimą į jį.
  • Žaidimas ir kūrybinės veiklos: žaidimas vaikams yra pats svarbiausias kasdienis
    užsiėmimas, kurio metu jie išmoksta daug įvairių gebėjimų ir gali tinkamai išreikšti save.
    Terapeutas skatina kūrybiškumą, kuris gali būti efektyvus būdas terapijos metu.
  • Sutelktumas į vaiko poreikius: asmeninis santykis ir ryšis terapijos metu padeda
    terapeutui individualizuoti pasirinktą programą ir orientuoti ją į vaiko poreikius,
    gebėjimus, galias ir sunkumus. Terapinis procesas yra pritaikytas pagal vaiko amžių,
    raidos stadiją ir unikalias charakteristikas.

Santykis tarp terapeuto ir vaiko tėvų yra labai svarbus dėl kelių priežasčių:

  • Bendradarbiavimas: tėvai gali dalintis svarbia informacija apie vaiko elgesį, emocinę
    būklę ir kitus aspektus, kurie gali būti naudingi terapeuto darbui. Terapeutas, turėdamas
    glaudų ryšį su tėvais, gali gauti išsamesnį vaiko profilį, o tai padeda efektyviau pritaikyti
    terapiją.
  • Palaikymas ir parama: tėvai yra svarbi emocinis atrama vaikui ir jo saugumo šaltinis, tad
    santykis su jais gali prisidėti prie terapinio proceso sėkmės. Bendradarbiaujant su tėvais,
    terapeutas gali prisidėti prie jų gebėjimo teikti palaikymą ir supratimą vaikui namuose.
  • Terapinio proceso sutelkimas: santykis su tėvais taip pat gali padėti sutelkti terapinį
    procesą ir nustatyti bendrus tikslus. Tėvai yra svarbūs partneriai formuojant ir
    įgyvendinant terapinę programą, kuri geriau atitinka vaiko poreikius.
Terapinis santykis
  • Tęstinumas namuose: terapinis poveikis gali būti didesnis, jeigu tėvai yra įtraukti į
    terapinį procesą ir gali pratęsti mokymus, užduotis ir gautas rekomendacijas taip pat ir
    namuose. Tėvai, kurie yra informuoti ir supranta terapinės intervencijos principus, gali
    geriau prisitaikyti prie vaiko poreikių ir tęsti šiuos principus kasdieniniame gyvenime.
  • Pasitikėjimas ir atvirumas: sveikas santykis su tėvais padeda kurti pasitikėjimą tarp visų
    šeimos narių ir terapeuto. Pasitikėjimas ir atvirumas yra esminiai veiksniai, kurie skatina
    sėkmingą terapinį procesą.

Santykis tarp terapeuto ir kitų specialistų gali būti svarbus įvairiose situacijose, ypač kai
reikalinga komandinė darbo aplinka arba kai paciento poreikiai apima skirtingas sritis. Šiame
kontekste galima paminėti keletą svarbių aspektų:

  • Bendradarbiavimas: terapeutas gali turėti bendradarbiavimo santykius su kitais
    specialistais, pavyzdžiui, psichiatrais, medicinos gydytojais, socialiniais darbuotojais,
    mokytojais ar specializuotais ugdymo specialistais. Efektyvus bendradarbiavimas leidžia
    greičiau ir efektyviau atskleisti paciento poreikius ir sukurti tikslingas holistines
    intervencijas.
  • Informacijos apsikeitimas: terapeutas ir kiti specialistai gali dalintis svarbia informacija
    apie paciento sveikatą, būklę ir poreikius. Geras informacijos apsikeitimas padeda kurti
    išsamų vaizdą apie paciento situaciją ir užtikrina suderintą terapinę strategiją.
Terapinis santykis
  • Suderinamumas: terapeutas gali dirbti su kitais specialistais, siekiant užtikrinti terapinės
    intervencijos suderinamumą su kitais gydymo elementais, pavyzdžiui, vaistų vartojimu,
    medicinine priežiūra ar kitais sveikatos priežiūros aspektais.
  • Mokymasis ir konsultacijos: terapeutas gali pasinaudoti konsultacijomis ir mokymais,
    kuriuos teikia kitų sričių specialistai arba pats teikti rekomendacijas kitiems
    specialistams, kurie neturi būtent tos srities žinių. Tai gali padėti įgyti papildomų įgūdžių
    arba gilinti savo žinias tam tikroje srityje.
    Efektyvus terapeuto bendradarbiavimas su kitais specialistais gali stiprinti visos komandos
    pajėgumus ir teikti pacientui išsamią, suderintą bei veiksmingą pagalbą. Bendradarbiavimas ir
    tarpdisciplininis požiūris gali būti esminis sėkmingo ir holistinio paciento gydymo komponentas.

Pabaigai:

Santykis su specialistu ar terapeutu yra sudėtingas ir svarbus darbas, kuris reikalauja pastangų ir
įsipareigojimo iš visų į procesą įtrauktų šalių. Svarbu suprasti, kad kurti santykį su specialistu yra
aktyvus procesas, reikalaujantis paciento ir jo artimųjų įsitraukimo ir pasiryžimo bendradarbiauti.
Kurti santykį reikia pasiryžti ir tam turi būti vidinis atvirumas.

Kreipiantis į terapeutą ar bet kurį specialistą, pacientas ar jo artimieji turėtų būti pasirengę atverti
savo pasaulį, atskleisti mintis, jausmus ir poreikius. Tai gali kelti iššūkius, nes kartais tai yra
susiję su trauminėmis ar sunkiomis patirtimis. Terapeutui tenka užduotis kurti saugią ir tinkamą
aplinką šiam santykiui kurti, o pacientui – būti atviram naujoms idėjoms ir bendradarbiauti
siekiant bendrų tikslų.

Siekiant sėkmingo terapinio santykio, būtina aktyviai dirbti, išmokti bendradarbiauti ir pasitikėti
terapeutu. Atvirumas, sąžiningumas ir noras siekti pokyčių yra raktiniai elementai kuriant gilų ir
turtingą santykį. Šis darbas gali pareikalauti savęs pažinimo, įžvalgumo ir pasiryžimo įveikti
iššūkius tiek pacientą, tiek artimuosius ar kitus specialistus. Tačiau galutinis rezultatas – geresnė
savijauta, supratimas apie save ir gebėjimas efektyviau įveikti gyvenimo iššūkius. Viso šio
proceso metu, terapeutas veikia kaip palydovas ir gidas, o pacientas – kaip aktyvus dalyvis, kuris
savo pastangomis kuria pagrindą sveikos ir produktyvios bendradarbiavimo aplinkos
formavimui.

Jei norėtumėte daugiau pasikonsultuoti, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu
būdu – telefonu +37060156743, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai
čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.

Šaltiniai:
Humbert, T. K., Anderson, R. L., Beittel, K. N., Costa, E. P., Mitchell, A., Schilthuis, E., and
Williams, S. E. (2018). Occupational therapists’ reflections on meaningful therapeutic
relationships and their effect on the practitioner: a pilot study. Annals of International
Occupational Therapy, 1(3), 116–126. https://doi.org/10.3928/24761222-20180417-01
Swapna, S. A. (2018, July 31). therapeutic relationship [Slide show]. SlideShare.
https://www.slideshare.net/ShamimaAkter4/therapeutic-relationship-108086811
Taylor, R. R. (2020). The intentional relationship: Occupational Therapy and Use of Self. F. A.
Davis Company.