Dispraksija yra neurologinis sutrikimas, kuris pažeidžia gebėjimą koordinuoti judesius. Tai gali
paveikti įvairių veiksmų atlikimą, tokių kaip rašymas, kalbėjimas, valgymas, drabužių
apsirengimas ir kiti motoriniai veiksmai. Dispraksija yra nuolatinė būklė, kuri gali turėti įtaką
asmens kasdieniniam gyvenimui ir mokymuisi. Šis sutrikimas gali būti įvairaus sunkumo, ir jis
gali paveikti žmones skirtingai, tačiau jis dažniausiai pasireiškia vaikystėje ir gali išlikti ir
suaugus. Dispraksiją gali lydėti kitos ir kiti sunkumai, tokie kaip dėmesio trūkumas su
hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), autizmo spektras, psichologinės problemos arba mokymosi
sunkumai.
Dispraksija gali sukelti įvairių problemų su judesiais ir koordinacija. Kai kurios iš šių problemų
gali būti pastebimos ankstyvame amžiuje, o kitos gali tapti labiau matomos jūsų vaikui augant.
Dispraksija gali paveikti jūsų vaiko koordinacijos įgūdžius, dėl to gali būti sunku važiuoti
dviračiu ar žaisti įvairius sportinius žaidimus. Tai taip pat gali paveikti jų smulkiosios motorikos
įgūdžius, tokius kaip rašymas, karpymas, sagų ar kitų užsegimų segimas, valgymas, piešimas ir
kita.
Dispraksijos sutrikimas yra subklasifikuojamas kaip motorinis sutrikimas platesnėje
neurovystymosi sutrikimų kategorijoje. Anksčiau jis buvo žinomas, kaip mokymosi sutrikimas.
Terminas „dispraksija“ nėra naudojamas tik vaikystės koordinacijos vystymosi sutrikimo
kontekste, jis turi platesnę reikšmę ir gali būti pritaikomas ir suaugusiems asmenims.
„Dis” – ši priesaga dažnai naudojama medicinos terminuose ir reiškia „sunkumas”, „nesėkmė”
arba „sugedimas”. Pavyzdžiui, disfunkcija reiškia organizmo funkcijų sutrikimą arba neveikimą.
„Praksija” – tai kilęs iš graikų kalbos žodžio „praxis”, kuris reiškia „veiksmą” arba „darbą”.
„Praksija” taip pat gali būti suprantama kaip gebėjimas ar įgūdis atlikti tam tikrus veiksmus ar judesius
koordinuotai ir efektyviai.
Taigi, „dispraksija” yra terminas, reiškiantis sutrikusį arba trūkstamą gebėjimą koordinuoti ir
vykdyti judesius ar veiksmus, kurių paprastai reikalauja kasdieninė veikla. Terminas
„dispraksija” rodo, kad yra sutrikusi arba nepakankama praksija arba gebėjimas atlikti judesius ar
veiksmus.
Sveikatos priežiūros specialistai taip pat gali naudoti terminą „dispraksija“ apibūdinti judėjimo
sunkumus, kurie atsiranda vėliau gyvenime dėl smegenų pažeidimo, pavyzdžiui, po insulto ar
galvos traumos.
Koks yra skirtumas tarp dispraksijos ir apraksijos? Sveikatos priežiūros specialistai kartais
naudoja terminus „apraksija“ ir „dispraksija“ kartus. Tačiau apraksija dažnai būna sunkesnės
formos nei dispraksija. Apraksija yra neurologinis sutrikimas, apibūdinamas kaip įgyto gebėjimo
atlikti tikslingus judesius netektis, nepaisant noro ir fizinio pajėgumo. Dispraksija reiškia
sunkumus planuojant nuoseklius, tikslius, sklandžius motorinius judesius.
Dispraksijos rizikos faktoriai:
- Jei vaikas gimė per anksti prieš 37 nėštumo savaitę
- Jei po gimimo mažai svėrė (mažiau nei 3 kilogramai)
- Jei yra šeimos istorija ir genetika, susijusi su vystymosi sutrikimais
Kokia yra dispraksijos paplitimas?
Dispraksija yra gana paplitęs sutrikimas. Ji veikia maždaug 6% mokyklinio amžiaus vaikų.
Simptomai ir priežastys:
Dispraksija gali sukelti įvairių problemų su koordinacija ir motoriniais įgūdžiais. Nors dauguma
žmonių, turinčių dispraksiją, atpažįsta šios būklės požymius iki pradėdami mokytis mokykloje,
kai kurie žmonės turi lengvą šios būklės formą, kuri sunkiau pastebima.
Dispraksijos simptomai kūdikiams ir mažiems vaikams:
- Vėlavimas motorinėje raidoje gali būti ankstyvosios dispraksijos požymis kūdikiams ir
mažiems vaikams. Pavyzdžiui, jūsų vaikui gali prireikti ilgiau laiko nei įprasta vaikų
raidoje pradėti apsiversti ant nugaros, sėdėti, ropoti ar vaikščioti. - Patiria sunkumų žaisdami su žaislais, kuriems reikia geros rankos – akies koordinacijos,
pavyzdžiui, kaladėlių dėliojimas, bokšto statymas. - Turi sunkumų mokantis valgyti su šaukštu ir šakute.
Dispraksijos požymiai vyresniems vaikams:
- Sunkumai lipant laiptais į viršų ir į apačią. Sunku išlaikyti tinkamą kūno pusiausvyrą ir
balansuoti erdvėje. Gali dažnai atsitrenkti į kitus daiktus ar objektus ir atrodyti nerangūs
savo kūne. - Sunkumai atliekant sportines veiklas, pavyzdžiui, važiuojant dviračiu; šokant; gaudant,
metant ar spiriant kamuolį. Jie gali vengti dalyvauti tokiose veiklose dėl kūno
koordinacijos ir pusiausvyros stokos, kas dažnai iššaukia baimę ir nenorą aktyviai judėti. - Sunkumai su rašymu, piešimu, spalvinimu, kirpimu lyginant su kitais jų amžiaus vaikais.
- Sunkumai apsirengti, segti sagas, užtrauktukus, valytis dantis ir praustis, apsirengti,
susišukuoti ar susirišti batų raištelius.
Nervinimasis – vaikai turintys dispraksiją gali dažnai svirduliuoti ar plasnoti rankomis,
supti kojas ar tiesiog visuomet judinti pirštus. - Psichologiniai ir emociniai sunkumai – vaikas gali tapti nusiminęs, bandydamas atlikti
visas šias užduotis, dalyvaujant veiklose, kur jam yra sunku ir patirti atstumimo ar
vienišumo jausmus. - Vaikai turintys dispraksiją taip pat dažniau linkę į antsvorį ar nutukimą, nes jiems gali
būti sunku daugiau aktyviai judėti dėl koordinacijos sunkumų ir sunkios psichologinės
būklės.
Kas sukelia dispraksiją?
Koordikuotų judesių ir motorinių įgūdžių atlikimas yra sudėtingas procesas, kuris apima daug
skirtingų nervų ir smegenų dalių. Bet koks šio proceso sutrikimas gali potencialiai sukelti
judėjimo ir koordinasijos sunkumų.
Mokslininkai nėra tikri dėl tikslių dispraksijos atsiradimo priežasčių. Tačiau ankstyvas
gimdymas (prieš 37 nėštumo savaites) ir mažas gimimo svoris padidina vaikų riziką dispraksijos
sutrikimui.
Diagnostika ir tyrimai
Kaip nustatoma dispraksija? Nors dispraksijos požymiai yra pastebimi nuo ankstyvo amžiaus,
juos gali būti lengva praleisti, kadangi vaikai skiriasi savo vystymosi ir raidos tempais. Dėl to,
tikras dispraksijos diagnozavimas paprastai nėra atliekamas, kol vaikas nėra sulaukęs 5 metų ar
vyresnis.
Dispraksiją turėtų diagnozuoti profesionalų komanda, kvalifikuota tikrinti konkrečius kriterijus
būklei, įskaitant:
Pediatrą, ergoterapeutą arba fizioterapeutą, vaikų psichologą, vaikų neurologą. Vaiko sveikatos
priežiūros specialistų komanda užduos išsamių klausimų apie jūsų vaiko medicininę istoriją,
vystymąsi ir elgesį. Taip pat įvertinama jūsų vaiko stambiosios ir smulkiosius motorinius
įgūdžiai, koordinacija erdvėje ir pusiausvyra, vaiko intelektiniai gebėjimai, iį lyginama ar visos
šios sritis atitinka amžiaus raidos etapą.
Sveikatos priežiūros specialistai taip pat turi atmesti ir kitas galimas jūsų vaiko motorinių
sunkumų priežastis, tokias kaip cerebrinis paralyžius ar raumenų distrofija.
Kad vaikui būtų diagnozuota dispraksija, paprastai reikia atitikti visas šias sąlygas:
- Vaiko motoriniai įgūdžiai ženkliai žemesni nei turėtų būti jo raidos etape;
- Motorinių įgūdžių ir koordinacijos trūkumas daro įtaką jų kasdieninėms veikloms ir
pasiekimams mokykloje; - Dispraksijos simptomai pirmą kartą buvo pastebėti ankstyvąjame jų vystymosi etape;
- Motorinių įgūdžių sunkumai nėra paaiškinti kitomis medicininėmis sąlygomis.
Valdymas ir gydymas
Dispraksijos gydymo nėra, tačiau įvairios terapijos, pvz., ergoterapija ir fizioterapija, gali
ženkliai padėti vaikams ir suaugusiems, turintiems dispraksiją, pagerinti savo motorinius
įgūdžius ir bendrą koordinaciją.
Kadangi dispraksija veikia kiekvieną asmenį skirtingai, kiekvienam vaikui labiausiai naudinga
individualizuotas terapijos planas, skirtas pagerinti jų motorinius gebėjimus bei bendrą
psichologinę būklę ir pasitikėjimą savimi.
Vienas pagrindinių terapijos tipų, kurį naudoja specialistai padėti vaikams su dispraksija, yra į
užduotis orientuota intervencija. Tai apima bendradarbiavimą su jūsų vaiku, kad būtų nustatyti
konkrečios užduotys ar veiksmai, kuriuose vaikas patiria sunkumų, ir ieškoma būdų kaip juos
įveikti.
Pavyzdžiui, ergoterapeutas gali padėti jūsų vaikui pagerinti bendrą kūno valdymą ir koordinaciją,
skaidant judesius į mažesnius žingsnius. Tada vaikas mokosi naudoti šias praktikas savo
kasdienybėje ir jas reguliariai praktikuoti.
Vaikui turinčiam dispraksijos sutrikimą taip pat gali būti naudinga pritaikyti tam tikras užduotis
ir aplinką, kad būtų lengviau jas atlikti. Pavyzdžiui, pridėjus specialias pasunkintas rankenas prie
rašiklių ir pieštukų, juos būtų lengviau laikyti ir valdyti.
Prognozė
Ko galiu tikėtis, jei mano vaikas turi dispraksiją? Svarbu prisiminti, kad kiekviena, vaikui
dispraksija pasireiškia labai skirtingai. Geriausias būdas sužinoti, ko tikėtis ir kam pasiruošti, yra
pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistais, kurie specializuojasi diagnozuojant ir gydant
dispraksiją.
Kitos sąlygos, kurios dažnai lydi ar dalijasi simptomais su dispraksija:
- Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD). Apie pusė vaikų, turinčių dispraksiją, taip pat
turi ADHD. - Kalbos sunkumai.
- Rašysenos sutrikimas.
- Psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip nerimas ir depresija.
- Autizmo spektro sutrikimas.
Jei jūsų vaikas turi simptomų, rodančių, kad jie gali turėti bent vieną iš šių sąlygų, svarbu
įsitikinti, kad jie yra tinkamai diagnozuoti ir laiku gauti gydymą ar kitas tinkamas intervencijas.
Kaip galiu pasirūpinti savo vaiku, turinčiu dispraksiją?
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galite padaryti, kad padėtumėte savo vaikui, yra būti jo
rėmėju ir saugumo šaltiniu, tai reiškia suprasti iššūkius ir leisti vaikui žinoti, kad jūs juos
palaikysit, nepriklausomai nuo to kaip seksis — namuose, mokykloje ir kiturJei jūsų vaikas turi teisę į specialujį mokymą, dirbsite su specialistais, kad sukurtumėte
individualizuotą mokymosi programą, kuri padės jūsų vaikui mokykloje.
Jei pastebite, kad jūsų vaikui kyla sunkumų su naujomis užduotimis, pvz., rašymu ar mokymusi
važiuoti dviračiu, kreipkitės į savo sveikatos priežiūros specialistą ir/arba ergoterapeutą.
Ergoterapija ir dispraksija
Ergoterapeutas gali padėti vaikui su dispraksija įvairiais būdais:
1. Tikslus vertinimas: ergoterapeutas gali atlikti išsamią vertinimo procedūrą, skirtą
nustatyti vaiko dispraksijos lygį ir specifinius sunkumus.
2. Individualizuotas planas: remdamasis vertinimo rezultatais, ergoterapeutas gali sukurti
individualizuotą terapinį planą, atsižvelgdamas į vaiko unikalius poreikius ir galimybes.
3. Motorinių įgūdžių tobulinimas: ergoterapeutas gali dirbti su vaiku, kad pagerintų jo
motorinius įgūdžius, tokius kaip pusiausvyra, koordinacija, judesių planavimas ir objektų
rankose manipuliavimas bei smulkiosios motorikos gebėjimai.
4. Strategijų ir kompensacinių technikų mokymas: ergoterapeutas gali mokyti vaiką naudoti
specifines strategijas ar kompensacines technikas bei priemones, kad lengviau būtų
įveikiamos kasdienės užduotys.
5. Sensorinės integracijos terapija: ergoterapeutas gali įtraukti sensorinės integracijos
terapiją, kuri padeda vaikui geriau suvokti ir reguliuoti jutimo stimulų, tokių kaip lietimas
ir judesys, poveikį bei kūno atsaką.
6. Tėvų ir pedagogų mokymas: ergoterapeutas gali mokyti tėvus ir pedagogus suprasti vaiko
poreikius ir suteikti jiems įrankių bei strategijų, kaip padėti vaikui įveikti dispraksijos
sunkumus namuose ir mokykloje.
Kokioms problemoms esant vertėtų kreiptis į ergoterapeutą?
Jeigu pastebite, kad jūsų vaikas patiria kai kurias žemiau išvardytas problemas, labai tikėtina,
kad jam reikės vaikų ergoterapeuto vertinimo ir užsiėmimų:
- Judesių planavimo sunkumai
Neatsargus ir netyčinis trankymasis į objektus/žmones - Nesugebėjimas atlikti paprastų arba sudėtingų judesių (šuoliavimas, šokinėjimas,
bėgimas) - Sunkumai išlaikyti pusiausvyrą
- Nerimas/nesugebėjimas ilgesnį laiką išsėdėti ramiai
- Greitas išsireguliavimas ir susijaudinimas
- Padidėjęs jautrumas aplinkai
- Konstrukcinių žaislų ir žaidimų vengimas
- Nenustatyta dominuojanti ranka
- Sunkumai suprasti žodines instrukcijas
- Dėmesio sukaupimo sunkumai
- Sunkumai atlikti kelis darbus vienu metu
- Sunki rašymas bei sunkiai įskaitoma rašysena
- Lėtas apsirengimas ar sunkumai pilnai apsirengiant pačiam;
Jei pastebite daugiau nei vieną simptomą savo vaiko motorinėje raidoje bei emocinėje būklėje,
galite drąsiai konsultuotis su ergoterapeutu. Net jei nėra nustatyto dispraksijos sutrikimo,
specialistas gali patarti ir padėti daugelyje klausimų susijusių su patiriamais iššūkiais kasdiense ir
mokymosi veiklose.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga ergoterapeuto konsultacija, kviečiame susisiekti su
mumis Jums labiausiai patogiu būdu – telefonu +37060156743, užpildę užklausos formą čia arba
registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus
dominančius klausimus.
Šaltiniai:
Bodison, S. (2015). Developmental dyspraxia and the play skills of children with autism.
American Journal of Occupational Therapy, 69(5), 6905185060p1-6905185060p6.
https://doi.org/10.5014/ajot.2015.017954
Dyspraxia Assessment | Assessments | Services | OT for kids – Children’s Occupational therapy
services. (n.d.). https://www.otforkids.co.uk/services/assessments/dyspraxia-assessment.php
Jackson, T. (1999). Dyspraxia: Guidelines for Intervention. British Journal of Occupational
Therapy, 62(7), 321–326. https://doi.org/10.1177/030802269906200711
