+370 646 55468labas@upesteka.ltRegistruotis
Category Straipsniai
Žmona kantriai klausosi vyro po insulto prie virtuvės stalo

Trumpas atsakymas: su žmogumi, turinčiu afaziją, kalbėkite ramioje aplinkoje, lėčiau ir trumpais sakiniais, duokite laiko atsakyti ir naudokite pagalbines priemones: gestus, rašytus žodžius, paveikslėlius, klausimus „taip / ne“. Svarbiausia – elgtis su juo kaip su suaugusiu, protingu žmogumi, kuriam tiesiog sunku su kalba.

Kodėl bendrauti tampa sunku

Afazija sutrikdo kalbėjimą, supratimą, skaitymą ir rašymą, bet ne mąstymą. Žmogus žino, ką nori pasakyti, tačiau žodžiai neateina arba ateina ne tie. Dėl to kyla pyktis, gėda, nuovargis, kartais noras visai vengti pokalbių. Artimieji dažnai nežino, ar padėti užbaigti sakinį, ar laukti, ar kalbėti garsiau. Žemiau – patarimai, kuriuos logopedai dažniausiai duoda šeimoms. Jei norite plačiau suprasti patį sutrikimą, skaitykite Kas yra afazija?

Prieš pradėdami pokalbį

  • Sumažinkite triukšmą. Išjunkite televizorių ar radiją, uždarykite langą, jei gatvėje triukšminga.
  • Atsisėskite priešais. Žmogus turi matyti jūsų veidą, lūpas ir gestus.
  • Pritraukite dėmesį. Pasakykite vardą, palieskite ranką, palaukite akių kontakto.
  • Turėkite po ranka popieriaus ir rašiklį, nuotraukų, kalendorių, žemėlapį.

Kai kalbate jūs

  • Kalbėkite šiek tiek lėčiau ir aiškiai, bet ne garsiau. Afazija nėra klausos sutrikimas.
  • Vartokite trumpus, paprastus sakinius: viena mintis – vienas sakinys.
  • Kalbėkite viena tema ir aiškiai pasakykite, kai ją keičiate („Dabar apie vakarienę“).
  • Svarbiausius žodžius užrašykite didelėmis raidėmis arba parodykite daiktą.
  • Naudokite gestus ir veido išraišką: parodykite pirštu, mostelėkite, nupieškite.
  • Nekalbėkite kaip su vaiku. Ne mažybiniai žodžiai, o normali suaugusiųjų kalba, tik paprastesnė.

Kai kalba žmogus, turintis afaziją

  • Duokite laiko. Kartais atsakymui reikia keliolikos sekundžių. Tylą ištverti sunku, bet ji labai padeda.
  • Neužbaikite sakinių už jį, nebent jis pats paprašo arba aiškiai pavargęs. Galite paklausti: „Ar padėti?“
  • Siūlykite kitus būdus: „Gal gali parodyti? Nupiešti? Parašyti pirmąją raidę?“
  • Neapsimeskite supratę. Geriau pasakykite: „Dar nesupratau, pabandykime kitaip.“
  • Pakartokite, ką supratote: „Tu nori, kad paskambinčiau Jonui, taip?“
  • Netaisykite kiekvieno žodžio. Svarbiausia – kad mintis pasiekė jus.

Klausimai, į kuriuos lengviau atsakyti

Vietoj Geriau
„Ką nori valgyti?“ „Nori sriubos?“ arba „Sriubos ar košės?“ (parodant abu)
„Kaip praėjo diena?“ „Ar diena buvo gera?“ ir rodant nykščiu aukštyn arba žemyn
„Kur padėjai akinius?“ „Akiniai miegamajame?“ (rodant ranka kryptį)

Atkreipkite dėmesį: kai kurie žmonės su afazija painioja „taip“ ir „ne“. Tokiu atveju naudokite galvos linktelėjimą, nykštį arba korteles su užrašais TAIP / NE.

Pagalbinės bendravimo priemonės

  • Komunikacijos knygelė ar lentelė su dažniausiais žodžiais ir paveikslėliais: valgyti, gerti, skauda, tualetas, šeimos narių nuotraukos.
  • Kortelė „Turiu afaziją“ piniginėje: „Turiu kalbos sutrikimą po insulto. Suprantu, bet man reikia daugiau laiko. Kalbėkite lėčiau.“
  • Planšetė ar telefonas su nuotraukomis, žemėlapiais, specialiomis programėlėmis.
  • Kalendorius ir lenta, kur užrašomi dienos planai.

Kokios priemonės tinka būtent jūsų artimajam, padės nuspręsti logopedas.

Neužmirškite emocijų

Afazija keičia ne tik kalbą, bet ir santykius, vaidmenis šeimoje, darbą, laisvalaikį. Po insulto dažnai pasireiškia liūdesys, nerimas, irzlumas. Įtraukite žmogų į sprendimus, klauskite jo nuomonės, palaikykite pomėgius, kuriems nereikia daug kalbos: pasivaikščiojimus, muziką, sodą, kortų žaidimus. Jei nuotaika ilgai prasta, pasitarkite su gydytoju ar psichologu.

Ir rūpinkitės savimi. Slaugantis artimasis taip pat pavargsta, todėl pagalbos prašyti normalu.

Dažniausi klausimai

Ar reikia kalbėti garsiau?

Ne, jei žmogus girdi gerai. Garsesnė kalba nepadeda suprasti, bet gali erzinti. Padeda lėtesnis tempas ir trumpesni sakiniai.

Ar galima juokauti?

Taip. Humoras padeda atsipalaiduoti. Tik venkite ironijos ir dviprasmybių, nes jas suprasti sunkiau.

Ką daryti, jei visai nesusikalbame?

Padarykite pertrauką ir grįžkite prie temos vėliau. Bendravimą galima lavinti, ir logopedas išmokys, kokius būdus naudoti būtent jums.

Kur gauti pagalbos

Upės tekos klinikinės logopedės moko ne tik žmogų, turintį afaziją, bet ir jo artimuosius. Užsiėmimai vyksta Vilniuje (Savanorių pr. 28) ir nuotoliu. Pratyboms namuose rekomenduojame afazijos pratimus namuose ir mūsų afazijos užduočių rinkinį.

Užsiregistruokite pas klinikinę logopedę arba skambinkite +370 646 55468.