+370 646 55468labas@upesteka.ltRegistruotis
Category Straipsniai
Klinikinė logopedė dirba su vyru, turinčiu afaziją, naudodama paveikslėlių korteles

Trumpas atsakymas: afazija yra kalbos sutrikimas, atsirandantis pažeidus galvos smegenų sritis, atsakingas už kalbą. Dažniausiai ji ištinka po insulto. Žmogui tampa sunku rasti žodžių, suprasti, ką sako kiti, skaityti ar rašyti, nors intelektas ir mintys paprastai išlieka. Afaziją galima lavinti: su logopedu ir reguliariomis pratybomis kalba daugeliui žmonių gerėja net ir praėjus keleriems metams.

Afazija – tai ne intelekto sutrikimas

Svarbiausia, ką turi žinoti artimieji: žmogus, turintis afaziją, galvoja taip pat kaip anksčiau. Jis atpažįsta artimuosius, supranta situacijas, turi savo nuomonę. Sutrinka „tiltas“ tarp minties ir žodžio: žodis tarsi yra ant liežuvio galo, bet neišeina, arba išeina ne tas. Todėl su žmogumi reikia kalbėtis kaip su suaugusiuoju, o ne kaip su vaiku.

Kodėl atsiranda afazija

  • Insultas – dažniausia priežastis. Afazija ištinka maždaug kas trečią žmogų po insulto, ypač jei pažeidžiamas kairysis smegenų pusrutulis.
  • Galvos smegenų trauma po eismo įvykio, kritimo ar sužalojimo.
  • Smegenų navikai ir jų operacijos.
  • Infekcijos (pvz., encefalitas).
  • Neurodegeneracinės ligos. Pirminė progresuojanti afazija vystosi lėtai, per kelerius metus.

Svarbu: jei žmogus staiga nebegali kalbėti, kalba nerišliai ar nesupranta, ką jam sakote, tai gali būti insulto požymis. Nedelsdami skambinkite 112.

Kaip pasireiškia afazija

Afazija paliečia visas kalbos sritis, tik skirtingu mastu:

  • Kalbėjimas: sunku rasti žodžius, žodžiai sukeičiami (vietoj „šakutė“ sakoma „peilis“), sakiniai trumpi arba nebaigti.
  • Supratimas: sunku sekti greitą ar ilgą kalbą, pokalbį, kuriame kalba keli žmonės.
  • Skaitymas: raidės matomos, bet tekstas „nesusideda“ į prasmę.
  • Rašymas: sunku užrašyti net savo vardą ar paprastą žinutę.
  • Skaičiai: dažnai sunku su pinigais, laikrodžiu, telefono numeriais.

Pagrindinės afazijos rūšys

Rūšis Kaip atrodo kasdienybėje
Motorinė (Broka, nesklandi) afazija Žmogus supranta gana gerai, bet kalba lėtai, su didelėmis pastangomis, trumpomis frazėmis. Dažnai labai išgyvena, nes jaučia, kad žodžiai „neišeina“.
Sensorinė (Vernikė, sklandi) afazija Kalba sklandi ir greita, bet jos prasmė sunkiai suprantama, žodžiai painiojami. Sutrinka kitų kalbos supratimas, žmogus ne visada pastebi savo klaidas.
Anominė afazija Pagrindinis sunkumas – rasti žodžius, ypač daiktų ir žmonių vardus. Žmogus apibūdina žodį („tas, kuriuo pjauna“).
Globali afazija Sunki forma: labai sutrinka ir kalbėjimas, ir supratimas, skaitymas, rašymas. Bendrauti padeda gestai, paveikslėliai, veido išraiška.

Praktikoje dažnai pasitaiko mišrių formų, o afazijos vaizdas laikui bėgant keičiasi. Todėl tikslų įvertinimą atlieka klinikinis logopedas.

Afazija, dizartrija ar apraksija?

Po insulto gali atsirasti ir kitų kalbos sunkumų, kurie kartais painiojami su afazija:

  • Dizartrija – nusilpsta kalbos raumenys, todėl kalba tampa neaiški, nors žmogus žino, ką ir kaip nori pasakyti. Plačiau skaitykite: Dizartrija: kodėl kalba tampa neaiški ir kaip padeda logopedas.
  • Kalbos apraksija – sutrinka garsų judesių planavimas: žmogus žino žodį, bet negali „suderinti“ lūpų ir liežuvio judesių.

Vienam žmogui gali būti ir keli sutrikimai kartu, todėl svarbu, kad juos įvertintų specialistas.

Ar afaziją galima išgydyti?

Afazija dažniausiai gerėja, ypač pirmaisiais mėnesiais po insulto. Kiek ir kaip greitai, priklauso nuo pažeidimo dydžio, afazijos rūšies, bendros sveikatos ir to, kaip anksti ir reguliariai pradedama terapija. Tyrimai rodo, kad logopedo terapija padeda, o dažnesnės pratybos duoda geresnį rezultatą. Apie atsigavimo etapus plačiau rašome straipsnyje Kiek trunka kalbos atkūrimas po insulto?

Kaip padeda logopedas

  1. Įvertinimas. Logopedas įvertina kalbėjimą, supratimą, skaitymą, rašymą ir, jei reikia, rijimą.
  2. Tikslai. Kartu su žmogumi ir šeima nusprendžiama, kas svarbiausia: pasakyti savo vardą, pasikalbėti telefonu, grįžti į darbą, vėl skaityti.
  3. Užsiėmimai. Žodžių radimo, supratimo, skaitymo ir rašymo pratimai, alternatyvūs bendravimo būdai.
  4. Pratybos namuose. Tarp užsiėmimų dirbama su namų užduotimis. Tam galite naudoti mūsų afazijos užduočių rinkinį (203 psl., 3 sunkumo lygiai).
  5. Artimųjų mokymas. Šeima išmoksta, kaip bendrauti, kad žmogus jaustųsi suprastas. Patarimus rasite straipsnyje Kaip bendrauti su žmogumi, turinčiu afaziją.

Dažniausi klausimai

Ar afazija reiškia, kad žmogus „nebe toks pat“?

Ne. Asmenybė, prisiminimai ir mąstymas paprastai išlieka. Sutrinka kalbos naudojimas, todėl žmogui reikia daugiau laiko ir kitokių bendravimo būdų.

Ar afazija gali būti po trauminio galvos sužalojimo?

Taip. Afazija gali atsirasti po bet kokio pažeidimo, paliečiančio kalbos sritis smegenyse.

Ar logopedas dirba nuotoliu?

Taip. Nuotoliniai užsiėmimai tinka, jei šalia yra artimasis, kuris padeda prisijungti. Plačiau: Logopedas nuotoliu vaikams ir suaugusiesiems.

Registracija

Upės tekoje Vilniuje (Savanorių pr. 28) suaugusiuosius konsultuoja klinikinės logopedės, gyvai ir nuotoliu. Daugiau apie mūsų pagalbą rasite puslapyje Logopedo pagalba suaugusiems.

Užsiregistruokite pas klinikinę logopedę arba skambinkite +370 646 55468.