Trumpas liežuvio pasaitėlis savaime dar nereiškia, kad vaikui reikalinga procedūra. Svarbiausia ne tai, kaip pasaitėlis atrodo, o ar jis iš tiesų riboja liežuvio judesius ir trukdo žindyti, valgyti, ryti, prižiūrėti burną ar atlikti kalbai reikalingus judesius. Sprendimas priimamas įvertinus funkciją, o ne vien nuotrauką ar vieną požymį.
Liežuvio pasaitėlis yra natūrali audinio raukšlė po liežuviu. Kai ji riboja liežuvio judrumą ir dėl to kyla funkciniai sunkumai, vartojamas terminas ankiloglosija. Vaiko liežuvį reikėtų vertinti visame kontekste: kaip jis kvėpuoja, kramto, ryja, kalba ir kokia liežuvio ramybės padėtis.
Kokie požymiai gali rodyti ribotą liežuvio judrumą?
- vaikui sunku pakelti liežuvio galiuką aukštyn ar pasiekti viršutinius dantis;
- iškišamas liežuvis atrodo širdelės formos;
- valgydamas vaikas greitai pavargsta, sunkiai valdo kąsnį ar vengia dalies tekstūrų;
- liežuvis nuolat laikomas žemai, burna dažnai pravira;
- kyla sunkumų nuvalyti maistą nuo dantų ar lūpų liežuviu;
- išlieka netaisyklingas rijimo modelis;
- kai kuriems garsams reikalingi judesiai yra riboti.
Šie požymiai nėra savarankiška diagnozė. Pavyzdžiui, pravira burna gali būti susijusi su nosies užgulimu ar adenoidais, o tarimo sunkumai – su garsų suvokimu, motoriniu planavimu ar kitais veiksniais.
Ar trumpas pasaitėlis visada sukelia kalbos sunkumų?
Ne. Dalis vaikų, kurių pasaitėlis atrodo trumpas, kalba aiškiai ir neturi funkcinių nusiskundimų. Taip pat ne kiekvienas tarimo sunkumas paaiškinamas pasaitėliu. Vertinant svarbu patikrinti, ar vaikas gali atlikti konkrečius liežuvio judesius ir ar būtent judesio ribotumas trukdo garsui susiformuoti.
Amerikos pediatrų akademijos 2024 m. klinikinėje ataskaitoje pabrėžiama, kad ankiloglosijos diagnozavimas ir procedūros neturėtų būti grindžiami vien anatomine išvaizda. Nors gairės daugiausia skirtos kūdikių žindymo sunkumams, pagrindinis principas svarbus ir vyresniems vaikams: pirmiausia vertinama funkcija ir pasirenkama tarpdisciplininė pagalba.
Kas turėtų įvertinti vaiką?
Komanda priklauso nuo sunkumo. Gali būti reikalingas logopedo ar miofunkcinės terapijos specialisto, odontologo ar ortodonto, LOR gydytojo, vaikų chirurgo, o kūdikiui – ir žindymo konsultanto bei pediatro vertinimas.
Logopedas vertina liežuvio judesius, ramybės padėtį, kvėpavimą, kramtymą, rijimą ir kalbą. Gydytojas įvertina anatomiją, medicinines priežastis ir tai, ar procedūra apskritai pagrįsta.
Ar pasaitėlį būtina kirpti?
Ne visada. Jei funkcija gera ir vaikas neturi sunkumų, vien pasaitėlio išvaizda nėra pakankama priežastis intervencijai. Kai ribojimas aiškus ir konservatyvi pagalba nepakankama, gydytojas gali pasiūlyti frenotomiją ar frenuloplastiką.
Procedūra nėra automatinis kalbos, rijimo ar burnos padėties sprendimas. Kai kuriais atvejais prieš ją ir po jos reikalingas kryptingas funkcijos ugdymas, tačiau pratimai turi būti parinkti individualiai. Nerekomenduojama vaikui savarankiškai skirti intensyvių tempimų ar internete rastų pratimų.
Ką tėvai gali padaryti dabar?
- Užrašykite, kokiose situacijose sunkumas pasireiškia: valgant, ryjant, kalbant ar prižiūrint burną.
- Nufilmuokite trumpą valgymo ar kalbėjimo epizodą, jei specialistas to paprašys.
- Patikrinkite, ar vaikas laisvai kvėpuoja per nosį. Apie tai skaitykite straipsnyje „Vaikas kvėpuoja per burną“.
- Kreipkitės į specialistą, kuris vertina ne tik pasaitėlio išvaizdą, bet ir funkciją.
Dažniausi klausimai
Ar galima pasaitėlį įvertinti iš nuotraukos?
Nuotrauka gali suteikti dalį informacijos, tačiau patikimam sprendimui reikia pamatyti liežuvio judesius ir įvertinti funkcijas.
Ar po procedūros tarimas iškart pagerės?
Nebūtinai. Jei garsas buvo tariamas netiksliai ilgą laiką, naują judesį ir tarimo modelį dažnai reikia išmokti bei įtvirtinti.
Kur kreiptis, jei kyla abejonių?
Pradėti galima nuo pediatro, LOR gydytojo arba logopedo, turinčio patirties vertinant burnos funkcijas. Jei reikia, specialistas nukreips tolesniam vertinimui.
Kur kreiptis pagalbos?
Jeigu nerimaujate dėl vaiko liežuvio judrumo, rijimo, kvėpavimo ar garsų tarimo, „Upės teka“ specialistai gali atlikti individualų įvertinimą ir paaiškinti, kokie tolesni žingsniai būtų prasmingi. Susisiekite telefonu +370 646 55468, užpildykite užklausos formą arba registruokitės konsultacijai.