Autorė ir profesionaliai peržiūrėjo: Julija Šimkė
Atnaujinta: 2026 m. rugpjūčio 26 d.
Jeigu vaikas per burną kvėpuoja ne tik slogos metu, bet ir kasdien ar miegodamas, verta ieškoti priežasties. Nuolatinis kvėpavimas per burną gali būti susijęs su nosies užgulimu, alergija, padidėjusiomis tonzilėmis ar adenoidais, anatomijos ypatumais arba įsitvirtinusiu įpročiu. Pirmasis žingsnis – ne liepti vaikui užsičiaupti, o įvertinti, ar jo nosies kvėpavimo takai iš tiesų yra laisvi.
Pravira burna žaidžiant ar miegant kartais atrodo tik nekaltas įprotis. Tačiau kvėpavimas, liežuvio ramybės padėtis, lūpų susiglaudimas, kramtymas, rijimas ir kalba yra susijusios funkcijos. Kai viena jų veikia kitaip, specialistui svarbu matyti visą vaizdą.
Kaip atpažinti, kad vaikas dažnai kvėpuoja per burną?
- ramybės metu dažnai laiko praviras lūpas;
- miegodamas kvėpuoja per burną arba knarkia;
- ryte skundžiasi burnos ar gerklės sausumu;
- dieną girdimai kvėpuoja, nors neserga sloga;
- sunkiai išlaiko užčiauptą burną nekvėpavimo sulaikymo metu;
- dažnai laiko liežuvį žemai arba tarp dantų;
- kramto pravira burna, lėtai valgo ar greitai pavargsta;
- kalba skamba nosiniu ar, priešingai, „užgultu“ balsu;
- miegas neramus, vaikas dažnai vartosi ar dieną atrodo pavargęs.
Vienas požymis nebūtinai reiškia sutrikimą. Didesnio dėmesio verta požymių visuma ir tai, ar jie išlieka vaikui nesergant.
Kodėl vaikas gali kvėpuoti per burną?
Nosies kvėpavimo takų kliūtys
Dažnos priežastys yra alerginis rinitas, nuolatinė sloga, padidėję adenoidai ar tonzilės, nosies pertvaros ir kitos struktūrinės ypatybės. Šias priežastis vertina gydytojas, dažniausiai šeimos gydytojas, pediatras, otorinolaringologas ar alergologas.
Miego kvėpavimo sutrikimai
Garsus dažnas knarkimas, kvėpavimo pauzės, gaudymas oro, labai neramus miegas ir ryškus dienos mieguistumas nėra požymiai, kuriuos reikėtų laikyti įprastais. Amerikos vaikų odontologijos akademija pabrėžia, kad vaikų miego kvėpavimo sutrikimai turi būti atpažįstami ir vertinami tarpdisciplininės komandos.
Įsitvirtinęs kvėpavimo ir burnos ramybės įprotis
Kartais medicininė kliūtis jau pašalinta, tačiau pravira burna, žema liežuvio padėtis ar neefektyvus lūpų susiglaudimas išlieka. Tuomet gali būti prasmingas miofunkcinis įvertinimas.
Kaip kvėpavimas per burną susijęs su liežuviu ir rijimu?
ASHA orofacialinius miofunkcinius sutrikimus apibūdina kaip burnos ir veido raumenų judesių bei padėties modelius, galinčius paveikti liežuvio ramybės padėtį, rijimą, kvėpavimą ir kalbą.
Kvėpuojant pro nosį lūpos paprastai gali būti ramiai suglaustos, o liežuvis ilsėtis aukščiau burnoje. Kai vaikui trūksta oro per nosį, jis natūraliai praveria burną. Todėl negalima tikėtis stabilios uždaros burnos padėties, kol neįvertintos ir, jei reikia, neišspręstos kvėpavimo takų kliūtys.
Ar kvėpavimas per burną gali paveikti sąkandį ir kalbą?
Tyrimai rodo sąsajas tarp kai kurių miofunkcinių požymių, sąkandžio ypatumų ir kalbos garsų tarimo, tačiau vien iš pravertos burnos negalima nustatyti priežasties ar prognozuoti pokyčių. Vaiko augimą veikia daug veiksnių: genetika, anatomija, kvėpavimo takų būklė, burnos įpročiai ir funkcijos.
Jei kartu pastebimas liežuvio stūmimas tarp dantų, atviras sąkandis, seilėtekis ar neaiškus garsų tarimas, gali būti naudinga logopedo, odontologo ar ortodonto konsultacija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į šeimos gydytoją, pediatrą ar LOR gydytoją verta kreiptis, jeigu vaikas:
- nuolat kvėpuoja per burną nesirgdamas;
- garsiai ir reguliariai knarkia;
- miegodamas daro kvėpavimo pauzes ar gaudo orą;
- dažnai serga ausų, nosies ar gerklės ligomis;
- rytais skundžiasi galvos skausmu ar burnos sausumu;
- dieną yra neįprastai mieguistas, irzlus arba jam sunku susikaupti.
Jei vaikui sunku kvėpuoti, mėlynuoja lūpos ar veidas, matyti ryškus krūtinės įtraukimas – reikia skubios medicinos pagalbos.
Kada gali padėti miofunkcinė terapija?
Miofunkcinė terapija gali būti svarstoma, kai po medicininio ir, jei reikia, odontologinio įvertinimo išlieka:
- pravira burnos ramybės padėtis;
- žema ar į priekį pasislinkusi liežuvio padėtis;
- silpnas ar įtemptas lūpų susiglaudimas;
- netaisyklingas rijimo modelis;
- su burnos funkcijomis susiję kalbos garsų tarimo sunkumai.
Terapijos tikslas nėra tiesiog treniruoti pavienius raumenis. Siekiama formuoti funkcionalius, kasdienybėje išlaikomus kvėpavimo, ramybės padėties, kramtymo ir rijimo modelius. ASHA pažymi, kad pirmiausia turi būti užtikrintas laisvas nosies kvėpavimo takas, o pagalba dažnai reikalauja kelių sričių specialistų bendradarbiavimo.
Ko nedaryti namuose savarankiškai?
- Neklijuokite vaiko lūpų miego metu be gydytojo įvertinimo.
- Neverskite nuolat laikyti burnos užčiauptos, jei jam trūksta oro per nosį.
- Nepradėkite atsitiktinių „liežuvio pratimų“ nežinodami funkcinių sunkumų priežasties.
- Nesitikėkite, kad viena priemonė išspręs alergiją, adenoidus, sąkandį ir įprotį vienu metu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kvėpavimas per burną visada reiškia problemą?
Ne. Peršalimo metu tai gali būti laikina. Vertinti verta tada, kai požymis išlieka vaikui nesergant, kartojasi miegant arba yra lydimas knarkimo, nuovargio ir kitų burnos funkcijų sunkumų.
Pas kokį specialistą kreiptis pirmiausia?
Jei įtariama nosies kvėpavimo kliūtis ar miego sutrikimas, pradėkite nuo pediatro, šeimos arba LOR gydytojo. Miofunkcinis logopedas vertina funkcinius burnos ir veido raumenų modelius, o odontologas ar ortodontas – dantų ir sąkandžio būklę.
Ar miofunkcinė terapija pakeičia LOR gydymą?
Ne. Terapija negali pašalinti padidėjusių adenoidų, alergijos ar kitos medicininės kliūties. Ji gali būti taikoma kaip tarpdisciplininio plano dalis, kai kvėpavimo takai įvertinti.
Kur kreiptis pagalbos?
Jeigu pastebite, kad vaikas nuolat kvėpuoja per burną, laiko praviras lūpas, netaisyklingai ryja ar jam sunku tarti garsus, „Upės teka“ specialistai gali atlikti funkcinį įvertinimą ir padėti suprasti, kokių kitų specialistų konsultacijos gali būti reikalingos.
Susisiekite telefonu +370 646 55468, užpildykite užklausą svetainėje arba registruokitės konsultacijai internetu.