Paauglių nerimas. Kada kreiptis pagalbos?

Nerimas

Nerimas gana dažnas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje, kurį daugiau ar mažiau yra jautęs kiekvienas
žmogus. Tam tikras jo kiekis yra mums naudingas ar net gyvybiškai svarbus. Nerimas mus gali įspėti apie
gresiantį pavojų, padėti išvengti nelaimių, motyvuoti imtis reikalingų veiksmų ar įveikti kliūtis. Kita vertus per
dažna ar ilgai užsitęsusi nerimo būsena vargina, gali peraugti į rimtus sveikatos sutrikimus ir stipriai įtakoti
mūsų gyvenimo kokybę. Kadangi nerimą jausti gali bet kokio amžiaus žmonės, įskaitant kūdikius, svarbu apie
tai kalbėti, kad galėtume jį atpažinti, įvertinti, padėti sau ir kitiems.

Nerimą galima apibūdinti kaip būseną arba bruožą. Nerimo jutimas tam tikru momentu, neretai
stresinėse situacijose vadinamas būsena. Ilgai ar net visą gyvenimą trunkantį nerimą vertiname kaip bruožą,
būdingą asmenybės sutrikimui. Abu jie skiriasi tik savo kiekiu, bet ne kokybe.

Nerimu vadiname subjektyviai nemalonią būseną. Tai nuotaikos sutrikimas, bloga nuojauta, įtampa,
neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Dažnu atveju nerimas gali peraugti į panikos atakas.
Nereikėtų nerimo maišyti su baime. Tai skirtingos būsenos. Nerimas yra neracionalus pavojaus laukimas, kai
pavojaus ištakos nežinomos. Jis neturi konkretaus stimulo ar priežasties, todėl nėra lengva su juo kovoti.
Baimės jausmas yra atsakas į atpažintą pavojų ar grėsmę. Daugeliu atveju žmonės pajėgūs įvardinti ko jie bijo ir
netgi pateikti tam logiškas priežastis.

Kaip jau aptarėme, nerimo būsena gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, bet šiame straipsnyje
plačiau aptarsime paauglių nerimą. Pauglystė yra pats sudėtingiausias amžiaus periodas- perėjimas iš vaikystės į
suaugusio žmogaus gyvenimą. Psichologiniu požiūriu paauglystę galima skirstyti į ankstyvąją (10–14 metų), vidurinę (15–19 metų) ir vėlyvąją (20–24 metų). Paauglystė prasideda sparčiu augimu ir lytiniu brendimu. Riba tik orientacinė ir nėra griežtai taikoma visiems vaikams. Kiekvieną asmenį reikia vertinti individualiai, nes jį įtakoja gyvenamoji aplinka, išgyvenimai, individuali fiziologija ir kiti veiksniai.

Nerimas

Paaugliams būdingi emociniai šuoliai ir kraštutinumai, drastiški saviraiškos būdai ar sprendimai.
Tikėtinas menkas rizikos įvertinimas ir valdymas, polinkis nepagrįstai atmesti kitų sprendimus, patarimus,
siekiant veikti individualiai ar pademonstruoti savarankiškumą. Emocinis nestabilumas, neretai perdėtai
dramatiškai vertinamos situacijos paauglius daro jautresnius ir labiau pažeidžiamus.

Neskaitant sudėtingo amžiaus periodo, pastebimas ir didėjantis neigiamas aplinkos poveikis paaugliams.
Per pastarajį dešimtmetį vis dažniau fiksuojamos paauglių psichinės sveikatos problemos, įskaitant nerimą.
Nacionalinio psichinės sveikatos instituto (NIMH) duomenimis, maždaug 31,9% paauglių (13–18 metų) JAV
kažkuriuo gyvenimo momentu patiria nerimo sutrikimą. Apie 8,3% šių paauglių kenčia nuo sunkių sutrikimų.
Atkreipiamas dėmesys, jog mergaitėms nerimo sutrikimai fiksuojami dažniau nei berniukams. COVID-19
pandemijos metu atlikti tyrimai JAV rodo, kad dėl socialinės izoliacijos, netikrumo ir sutrikdytos rutinos
paauglių nerimo lygis dar padidėjo iki 43%. Nors čia kalbama apie skaičius Jungtinėse valstijose, ne išimtis yra
Lietuva ir kitos šalys.

Nerimas

Nerimo priežasčių sąrašas gali būti labai ilgas. Išskirkime kelias, labiausiai veikiančias šiuolaikinį
paauglį:

Nerimas gali turėti genetinį komponentą. Nors neegzistuoja konkretus nerimo genas, mes paveldime tam
tikrą smegenų struktūrą ir funkcionavimą. t.y. hormonų gamybą, cheminių medžiagų išskyrimą, kas tiesiogiai
įtakoja mūsų būdą, nuotaikas, atsparumą stresui. Kitaip tariant polinkis į nerimą gali būti paveldimas iš tėvų ar
senelių. Nemaža tikimybė, kad iš kartos į kartą perduodamas įgimtas jautrumas įgauna stipresnes išraiškas ir
vaikai gali jausti stipresnius nerimo ar atakos priepuolius nei jų tėvai ar seneliai.

Skaudūs patyrimai gali giliai paveikti jaunuolius. Paauglystė jau yra reikšmingų pokyčių ir vystymosi
laikas, o papildoma sielvarto našta gali apsunkinti šį gyvenimo etapą. Artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos,
artimos draugystės praradimas tikėtina, kad paveiks emocinę, psichologinę, socialinę galbūt ir fizinę paauglio
savijautą. Kaip jaunuolis išgyvens skaudžias patirtis priklauso nuo jų amžiaus, brandos lygio, asmeninių įveikos
mechanizmų, praradimo pobūdžio, pagalbos lygio.

Socialinis spaudimas yra galinga jėga paauglių gyvenime, kuri galbūt labiau nei kas kitas formuoja jų
elgesį, nuomonę, savigarbą, sprendimų priėmimą. Paauglystėje ypač jautriai reaguojama į bendraamžių
pritarimą, pritapimą prie grupių, reakcijas. Jautresni paaugliai ypatingai sunkiai išgyvena nesėkmes šiose srityse
ir lengvai gali pasiduoti socialiniam spaudimui. Spaudimas gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas, tačiau
priklausomai nuo jo intensyvumo gali didinti nerimo atsiradimo tikimybę.

Paaugliai ne tik išgyvena emocinius nuotaikų šuolius, bet ir kūno pokyčius, kurie ne visada priimami
pozityviai. Jaunuoliai yra linkę lyginti save su bendraamžiais, socialiniuose tinkluose matomais idealais.
Neatitikimas susikurtų standartų neigiamai veikia savęs suvokimą, nuotaiką ir elgesį.

Akademinis spaudimas yra reikšmingas streso ir nerimo šaltinis daugeliui paauglių. Jie stengiasi
patenkinti didelius tėvų, mokytojų ir bendraamžių lūkesčius. Patiriama vis didesnė konkurencija stojant į
aukštąsias mokyklas, todėl jau gimnazijose didėja įtampa tarp mokinių. Nuolatinė konkurencija, pripažinimo
siekimas, savęs paieškos profesinėje srityje vargina juos fiziškai ir emociškai. Neretai jaunuolių dienotvarkės
yra perkrautos namų darbais, papildomais būreliais, treniruotėmis. Pridėkime laiką susitikimams su draugais ir
atsirandantiems meilės reikalams. Paaugliai nepajėgus pakelti greito gyvenimo tempo ir dienoje sutalpinti
reikiamas ir norimas veiklas.

Ypač žalingas tėvų noras per vaikus įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones. Tėvai sunkiai dirba
ir stengiasi sukurti geras sąlygas vaikų akademiniams ar užklasiniams pasiekimams, visai neatsižvegdami į
jaunuolių poreikius ir galimybes. Paaugliai jausdami kaltę ir atsakomybę prieš tėvus renkasi jiems netinkamą
veiklą, kuri kelia stresą ir didina nerimastingumą.

Paauglystę dar galime vadinti ir identiteto krize, kuomet aktualios tapatumo paieškos. Formuojasi jaunuolių
suvokimas, kas aš esu, kokie mano poreikiai, norai ir vertybės. Ne visiems lengvai ir greitai pavyksta atsakyti į
šiuos klausimus. Šiuo periodu tarsi užprogramuoti yra nesutarimai su tėvais, naujų ribų brėžimas, ryškiai
išgyvenami emociniai ir elgesio sunkumai.

Technologijos ir socialiniai tinklai bene daugiausiai prisededa prie paauglių kamuojamų nerimo
skaičiaus augimo. Socialinėje aplinkoje paauglys arba iškart sulaukia pripažinimo, arba yra kritikuojamas, iš jo
tyčiojamasi arba jam nepritariama. Jam sunku rasti kelią, kai aplinkui tiek daug informacijos. Medijos nuolat
siūlo pramogas, siunčia paaugliui žinią, kad „negalima nuobodžiauti“, eksponuoja idealus, į kuriuos reikia
lygiuotis, demonstruoja gyvenimą, kurio reikia siekti, o visa tai paaugliui yra misija neįmanoma. Besaikės
valandos prie ekranų irgi nepadeda įveikti nerimo. Šiame amžiuje paaugliai puikiai bendrauja skaitmeniniu

būdu, tačiau jie jaučiasi dar labiau izoliuoti, įsitempę ir liūdni. Galiausiai praranda gebėjimą bendrauti ir spręsti
problemas kontakte su žmonėmis.

Nerimo rūšys:

  • Atsiskyrimo nerimas labiau būdingas vaikams, bet jį gali patirti ir paaugliai, ir net suaugę žmonės. Tai
    perdėtas nerimavimas dėl artimųjų: neracionali ligų, nelaimingų atsitikimų baimė, kuri pasireiškia
    nebūnant šalia savo tėvų ar globėjų. Išsiskyrimo nerimą gali aštrinti ir žemas savęs vertinimas,
    nepasitikėjimas savimi. Tokiu atveju paaugliai tampa priklausomi emociškai nuo savo artimųjų ir
    atsiskyrimas bei veikimas individualiai jiems kelia didelį nerimą.
  • Socialinis nerimas dažniausiai išsivystantis paauglystėje. Jam būdinga intensyvi socialinių situacijų ar
    sąveikos baimė, kad būsi teisiamas, nesuprastas, atstumtas. Socialinis nerimas nėra drovumas. Tai daro
    įtaką kasdienei veiklai, mokyklos ar užklasinės veiklos lankymui. Sunkiais atvejais socialinio nerimo
    sutrikimas gali sukelti socialinių situacijų vengimą, paralyžiuodamas paauglio gebėjimą funkcionuoti.
  • Panikos atakos irgi priskiriamos prie nerimo rūšių. Panikos priepuolis dažniausiai kyla staiga be
    konkrečios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Simptomai panašūs į insulto:
    kūno tirpimas, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, dusulys, tad prie viso to prisideda ir mirties
    baimė.
  • Generalizuotas nerimas – tai visų rūšių mišinys, kuomet asmuo nuolatos dėl ko nors nerimauja. Tai
    lėtinis sutrikimas, labai varginanti būsena, reikalaujanti kreiptis pagalbos ar gydymo.

Paauglių nerimo simptomai

  • Fiziniai. Nuovargis, nemiga, raumenų įtampa, galvos skausmai, svaigimai, padažnėjęs širdies plakimas,
    prakaitavimas, virškinimo problemos, „gumulas“ gerklėje, dusulys, pykinimas.
  • Akademiniai sunkumai. Intensyvus nerimas gali paveikti gebėjimą mokytis ir koncentruotis, ko pasekoje
    gali suprastėti mokymosi rezultatai.
  • Emocinės reakcijos. Paaugliai gali jausti nuolatinį susirūpinimą, panikos priepuolius, nepagrįstą baimę
    ar grėsmę, blogą nuotaiką bei dirglumą.
  • Elgesio pokyčiai. Nerimas gali paveikti valgymo įpročius, socialinį sąveikavimą ir bendrą elgesį.
    Paaugliai gali tapti labiau izoliuoti, vengti bendraamžių, arba atvirkščiai, pernelyg susitelkti į
    bendraamžius, siekdami paslėpti savo jausmus.

Patarimai tėvams

1. Kaip reaguoti, prieiti ir padėti?

Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką. Paaugliams svarbiausia parama yra tėvai. Geriausias ir patikimiausias
būdas sumažinti nerimą – leisti laiką kartu. Prasmingi pokalbiai, bendra veikla kuria paaugliams saugumo
jausmą. Taip pat svarbus ribų, taisyklių ir aiškios dienotvarkės nustatymas. Atkreipti dėmesį į miego ir mitybos
kokybę.

Jokiu būdu negalima nuvertinti ar menkinti nerimo jausmo. Nepulkite drąsinti ar gėdinti paauglių. Svarbu
parodyti supratingumą, empatiją. Galbūt pasidalinti panašiais išgyventais įvykiais ir jausmais.

Veikti mažais žingsneliais, neprovokuojant vengimo. Pavykus įvardinti konkrečias situacijas, dalykus,
kuriose ar dėl ko jaunuolis nerimauja, galima bandyti tai įveikti išeinant iš komforto zonos. Svarbu tai daryti
palaipsniui, neperspausti, nepaskubėti, kad nepablogintumėte situacijos.
Bendrauti su mokytojais. Komunikacija mokykloje būtina, kad mokytojai būtų informuoti, ko gali tikėtis ir
kaip jiems vienoje ar kitoje situacijoje elgtis. Taip pat mokytojai gali suteikti naudingos informacijos tėvams,
stebėdami jų vaikus ne namų aplinkoje.

Nerimas

Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą. Gali padėti pokalbiai, diskusijos, pagyrimai, paskatinimai.
Dalijimasis bendromis aktualiomis istorijomis. Daugiau šia tema informacijos galima pasisemti dokumentiniuose
filmuose, audio laidose ar knygose.
Skatinti fizinį aktyvumą. Suplanuokite išvykas, pasivaikščiojimus, stovyklas, keliones, išbandykite naujus
sportus. Bendra veikla skatina koreguliaciją, kuomet tėvai ir vaikai padeda vieni kitiems pasijusti geriau.
Pravartu būtų paauglius supažindinti su atsipalaidavimo technikomis, kaip kvėpavimo pratimai, meditacija.
Kontroliuoti ir riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką. Priimtiniau būtų siekti susitarimo, bet
reikalui esant galima naudoti ir laiką valdančias programines įrangas, įrankius.

2. Kada kreiptis profesionalios pagalbos?

Jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai įtakodama kasdienes veiklas, jeigu
nerimas perauga į panikos priepuolius arba jaunuolis skundžiasi kurį laiką „užstrigusiu gumulu“ gerklėje ar
krūtinėje, reikėtų kreiptis pas specialistus. Jie stengsis daugiau sužinoti apie Jūsų gyvenimą, aplinkybes,
siekdami išsiaiškinti nerimo priežastis ir pasiūlys būdų, kaip su tuo kovoti. Pasitelkiant specialistus nerimą
galima įveikti dviem būdais:

  • Medikamentais, kuriuos skiria psichiatras.
  • Kognityvine elgesio terapija. Psichologas ar psichoterapeutas padeda pacientams keisti neigiamus
    mąstymo modelius, kurie skatina nerimą, ir įgyti naujų elgesio įgūdžių, skirtų valdyti nerimą kasdienėse
    situacijose. Psichologinės edukacijos pradmenys jau padeda jaunuoliams geriau suprasti savo mintis,
    emocijas ir veiksmus. Savęs stebėjimas, dienoraščio rašymas, dienos įvykių aptarimas su specialistu
    padeda įžvelgti ir suprasti ryšius tarp sąmoningo elgesio ir pasąmonėje slypinčių minčių. Įvedus emocijų
    valdymą, eksperimentus, skatinimo metodus tikėtina ne už ilgo sulaukti teigiamų rezultatų. Galbūt
    nerimas taps viso gyvenimo palydovas, bet išmokus jį valdyti, galite tapti draugais, o ne priešais.

Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai
patogiu būdu – telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą  čia  arba registruodamiesi konsultacijai  čia .
Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.