Netaisyklingą rijimą galima įtarti, kai rydamas vaikas stumia liežuvį tarp dantų, stipriai įtempia lūpas ar smakrą, iš burnos išbėga maistas ir kartu matoma pravira burnos ramybės padėtis. Vienas požymis diagnozės nepatvirtina: reikia įvertinti kvėpavimą, liežuvio padėtį, kramtymą, sąkandį ir kalbą.
Per dieną ryjame daugybę kartų, dažniausiai apie tai negalvodami. Todėl netaisyklingas rijimo modelis gali ilgai likti nepastebėtas. Tėvai dažniau pirmiausia pamato ne patį rijimą, o jo palydovus: liežuvį tarp dantų, seilėtekį, praviras lūpas arba tam tikrų garsų tarimo sunkumus.
Kas yra netaisyklingas rijimas?
Rijimo metu liežuvis turėtų valdyti maistą ar skystį ir perduoti jį toliau koordinuotai su lūpomis, žandikauliu bei kvėpavimu. Kai liežuvio galiukas ar didesnė jo dalis nuolat stumiama į priekį arba tarp dantų, vartojamas terminas „liežuvio stūmimas“.
ASHA nurodo, kad toks modelis, išliekantis ilgiau nei tikimasi pagal amžių, gali būti vienas iš orofacialinio miofunkcinio sutrikimo požymių. Tačiau jis gali būti susijęs ir su kvėpavimo takų kliūtimis, burnos įpročiais, anatomijos ar sąkandžio ypatumais.
Kokius požymius gali pastebėti tėvai?
- ryjant liežuvis matomas tarp priekinių ar šoninių dantų;
- vaikas stipriai suspaudžia lūpas arba įtempia smakrą;
- valgydamas dažnai išsižioja, iš burnos iškrenta maistas;
- ilgai kramto, vengia tam tikros tekstūros maisto;
- geriant skystį dalis jo išbėga pro lūpas;
- ramybės metu burna dažnai pravira;
- liežuvis ilsisi žemai ar tarp dantų;
- matomas atviras sąkandis ar tarpai tarp dantų;
- girdimas tarpdančių ar šoninis kai kurių garsų tarimas;
- išlieka seilėtekis, nors pagal amžių jo nebesitikima.
Kodėl susiformuoja netaisyklingas rijimo modelis?
Paprastai nėra vienos priežasties. Vertinant gali būti svarbu:
- ar vaikas laisvai kvėpuoja per nosį;
- ar nėra padidėjusių tonzilių, adenoidų ar alergijos;
- kiek laiko naudotas čiulptukas ar išlikęs piršto čiulpimas;
- kokia liežuvio ir lūpų padėtis ramybės metu;
- ar yra dantų ir sąkandžio pokyčių;
- kaip vaikas kramto skirtingos tekstūros maistą;
- ar yra struktūrinių ypatumų, įskaitant liežuvio pasaitėlį;
- ar kartu pasireiškia kalbos garsų tarimo sunkumai.
Apie nuolatinį kvėpavimą per burną plačiau skaitykite straipsnyje „Vaikas kvėpuoja per burną“.
Ar netaisyklingas rijimas gali paveikti sąkandį?
Miofunkciniai požymiai ir sąkandžio ypatumai gali būti susiję, tačiau negalima automatiškai teigti, kad vien liežuvis sukėlė dantų pokyčius. Dantų ir žandikaulių augimą veikia keli veiksniai. Todėl prasmingiausias yra logopedo, odontologo ar ortodonto ir, kai reikia, LOR gydytojo bendradarbiavimas.
Ar netaisyklingas rijimas susijęs su garsų tarimu?
Žema arba tarp dantų esanti liežuvio padėtis gali pasireikšti kartu su netiksliu kai kurių garsų tarimu. Specialistas vertina ne vien tai, kaip skamba garsas, bet ir liežuvio, lūpų bei žandikaulio padėtį ramybės metu ir kalbant.
Vien garsų kartojimas ne visada padeda įtvirtinti tarimą, jeigu kasdienė liežuvio ramybės padėtis ir rijimo modelis išlieka nepakitę.
Kaip atliekamas miofunkcinis įvertinimas?
Specialistas aptaria vaiko sveikatos, kvėpavimo, maitinimo, burnos įpročių, odontologinę ir kalbos istoriją. Stebima:
- lūpų, liežuvio ir žandikaulio padėtis ramybės metu;
- kvėpavimas per nosį ir burną;
- seilių, skysčių bei maisto rijimas;
- kramtymo būdas;
- liežuvio judesių savarankiškumas;
- garsų tarimas ir kalbos suprantamumas.
Jei įtariama kvėpavimo takų ar sąkandžio problema, prieš terapiją arba kartu su ja gali būti rekomenduojama LOR gydytojo, alergologo, odontologo ar ortodonto konsultacija.
Kaip vyksta miofunkcinė terapija?
Pagal individualius tikslus mokomasi pastebėti ir keisti liežuvio bei lūpų ramybės padėtį, lavinti koordinuotus judesius, taisyklingesnį rijimą ir naujus įpročius perkelti į valgymą bei kasdienybę.
ASHA pažymi, kad terapija gali netikti labai mažiems vaikams, dar negalintiems sąmoningai sekti nurodymų ir stebėti savo veiksmų. Amžių, pasirengimą ir tikslus specialistas vertina individualiai.
Ar reikia pakirpti liežuvio pasaitėlį?
Ne kiekvienas trumpesnis pasaitėlis sukelia funkcinį sutrikimą ir ne kiekvienam vaikui reikalinga procedūra. ASHA pabrėžia, kad sprendimas dėl frenotomijos ar kitos procedūros yra medicininis ir priimamas individualiai, įvertinus tikrąjį poveikį funkcijai.
Prieš procedūrą verta turėti aiškų atsakymą: kuri funkcija sutrikusi, kas tai įvertino, kokio pokyčio tikimasi ir kokios pagalbos reikės po procedūros.
Ko nedaryti savarankiškai?
- Nesirinkite atsitiktinių pratimų vien pagal socialinių tinklų vaizdo įrašą.
- Nespauskite vaiko nuolat ryti „teisingai“, jei jis nesupranta užduoties.
- Nelaikykite pasaitėlio procedūros universaliu sprendimu.
- Nepradėkite terapijos neišsprendę nosies kvėpavimo kliūties.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar vaikas netaisyklingą rijimą išaugs?
Kai kurie ankstyvi rijimo modeliai keičiasi vaikui augant. Tačiau jei liežuvio stūmimas, pravira burna ar kiti požymiai išlieka ir veikia valgymą, kalbą ar sąkandį, verta juos įvertinti.
Kiek trunka miofunkcinė terapija?
Trukmė priklauso nuo priežasties, vaiko amžiaus, gebėjimo stebėti savo veiksmus, kitų specialistų gydymo ir to, kaip nauji įgūdžiai taikomi namuose.
Kas gydo netaisyklingą rijimą?
Funkcinį rijimo bei burnos ir veido raumenų modelį gali vertinti specialiai pasirengęs logopedas. Priklausomai nuo situacijos, komandoje dalyvauja gydytojas, LOR gydytojas, odontologas, ortodontas ir kiti specialistai.
Kur kreiptis pagalbos?
„Upės teka“ specialistai gali įvertinti vaiko liežuvio ir lūpų ramybės padėtį, kramtymą, rijimą bei susijusius kalbos sunkumus ir sudaryti individualų pagalbos planą.
Susisiekite telefonu +370 646 55468, užpildykite užklausą svetainėje arba registruokitės konsultacijai.