Praėjusiame naujienlaiškyje aptarėme, kaip sklandžiai ir rišliai kalbėti bei kaip padėti sau, kai pradeda trūkti žodžių (jei praleidote, galite paskaityti čia. Šiandien kviečiame susimąstyti apie tai, kokiame kalbiniame ir informaciniame pasaulyje auga jūsų vaikai.
Turbūt pirmiausia, kas ateina į galvą – daug galimybių, žaislų, kelionių, prieiga prie informacinių technologijų, „o kad aš būčiau turėjus tokias galimybes, kai buvau maža(s)“. Galbūt šalia pozityvių minčių ateitų ir abejonė, kaip su visa informacijos ir kalbų gausa susitvarkyti, nerimas dėl galimų priklausomybių. Turbūt gana gerai dabartinę situaciją
apibūdina 2022 metais išleisto filmo pavadinimas „Viskas iškart ir visur“ („Everything Everywhere All at Once“).
Jeigu Jūs nuo mažens dar greičiausiai neaugote su keliais skirtingais ekranais, kurie bet kurią akimirką pasirengę parodyti būtent tai, ko norisi, o ne nuobodžią TV reklamą, savaitgaliais nesilankėte interaktyviuose muziejuose, kur viską galima paspausti ir valdyti, Jūsų nesupo iš mažų aparatėlių sklindantys keliaujančių ar toli gyvenančių artimųjų balsai, tai šiuolaikiniai vaikai jau užauga su viskuo iškart ir visur. Kur tik pasisuksi ekranai, informacija, muzika, naujienos, žaidimai, patarimai ir judesys. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad kalbos vystymosi vėlavimo atvejų skaičius tarp vaikų didėja. Taip gali būti dėl didesnio dėmesio kalbos vystymosi sutrikimams diagnostikos
srityje, tačiau tai taip pat gali rodyti realią tendenciją.
Kas gali trukdyti vystytis kalbai:
- Pasyvus informacijos naudojimas: nors naujos technologijos ir skaitmeninis turinys suteikia didelį informacijos kiekį, dažnai ši informacija yra pateikiama pasyviai (pvz.: video žiūrėjimas), o ne aktyviai bendraujant. Tai gali riboti vaikų kalbos vystymąsi, nes kalbos įgūdžiai dažniausiai lavinami per aktyvų bendravimą ir pokalbius su kitais žmonėmis. Žiūrėti, nereiškia mąstyti apie žiūrimą turinį. Turbūt esate pastebėję, kaip kartais atsimerkiate vidury filmo ir suprantate, kad viską matėte, bet nieko neįsiminėte
ir nebežinote, kas vyksta toliau. - Trumpesnis dėmesio laikotarpis: per didelė informacijos gausa, ypač iš skirtingų šaltinių, gali sukelti dėmesio fragmentaciją. Kai vaikai pratinami greitai peršokinėti nuo vienos informacijos prie kitos, jie gali turėti sunkumų išlaikant dėmesį ilgesniam pokalbiui ar gilesnei diskusijai, kas yra būtina kalbos ugdymui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kokį turinį leidžiama žiūrėti vaikams. Dažnai tam, kad turinys būtų patrauklus ir įtraukiantis, kūrėjai daro jį greitai kintantį, spontanišką, su stipriais garsais ir vaizdais. Gali būti įdomu stebėti, tačiau naudos – mažai. Lyg stebėtum sproginėjančius fejerverkus.
- Per didelės stimuliacijos poveikis: vaikai, nuolat susiduriantys su dideliu informacijos srautu, gali patirti per didelę stimuliaciją, kas gali sukelti sunkumų susitelkiant ir apdorojant kalbą. Tai gali apsunkinti naujų žodžių ir gramatinių struktūrų įsisavinimą.
- Paviršinis mokymasis: informacijos gausa gali skatinti paviršinį mokymąsi, kai vaikai greitai peržiūri informaciją, bet nesigilina į jos turinį (lyg keliautum nuo vieno video prie kito nei vieno nepažiūrėdama iki galo). Tai gali trukdyti gilesnei žodyno plėtrai ir supratimui, nes kalbos įgūdžiai reikalauja ne tik žodžių atpažinimo, bet ir gebėjimo juos prasmingai naudoti.
Žinoma, yra ir dar daugiau įvairių aspektų, kurie gali trukdyti vystytis kalbai apimant genetinius, kultūrinius, socialinius ar fizinius aspektus. Todėl svarbu atsižvelgti į kiekvieną vaiką individualiai ir įvertinti pilną kontekstą. Bet ką daryti jau dabar, jeigu stebint vaiką kyla nerimas dėl jo kalbos vystymosi ar norisi nelaukiant sunkumus rodančių ženklų sąmoningai skatinti kalbos vystymąsi? Štai keletas būdų ir žaidimų:
- Istorijų kubeliai (pavyzdžiui, Rory‘s Story Cubes): ant kiekvieno kubelio yra skirtingi šeši paveikslėliai, juos išmetus galima gauti vis skirtingas istorijų galimybes. Kad lengviau įtrauktume vaiką, pirmiausia galime pavyzdį parodyti patys – imti po vieną kubelį ir pradėti pasakojimą su objektu, kuris pavaizduotas atsivertusioje pusėje. Galbūt norėsite dalintis su vaiku po vieną kubelį, kad kurtumėte bendrą pasakojimą, o galbūt kursite paeiliui iš visų devynių. Bet kuris variantas atlieka tą pačią funkciją – skatina galvoti žodžius, dėlioti sakinio struktūrą ir ieškoti būdų, kaip susieti du visai nesisiejančius paveikslėlius.
- Komiksų kūrimas ir vaidinimai: jeigu vaikui ir jums patiems patinka piešti, galite kurti įvairius komiksus bei apie juos papasakoti. Ką nupiešiau, kas vyksta, kas ką sako, kuo baigiasi. Dar geriau, jei komiksą galima suvaidinti su namuose turimų žaislų figūrėlėmis. Tokiu būdu praktikuojami socialiniai įgūdžiai, dialogų kūrimas ir veikėjų emocijų supratimas, išraiška.
- Paveikslėliai ir emocijos: istorijų kūrimui puikiai padeda ir įvairūs paveikslėliai, ypač abstraktūs ar netikėti, nebūtinai vaizduojantys tik vieną galimą istorijos variantą. Pavyzdžiui, žaidimo „Dixit“ kortelės – traukiame po vieną, ją mato visi žaidėjai, tada slapta traukiame emocijos pavadinimą. Užduotis: papasakoti istoriją remiantis paveikslėlyje matomu vaizdu taip, kad kiti žaidėjai galėtų atspėti emociją, kurią ištraukėme. Tokiu būdu ne tik laviname žodyną, pasakojimo gebėjimus, bet ir emocijų realiame gyvenime atpažinimą.
- Pasakų kūrimas vaikščiojant ar važiuojant automobiliu: kartais tiesiog vaikščioti gali būti truputį nuobodu, tad pakvieskite vaiką kurti istorijas apie matomus daiktus, žmones, įvykius, įterpti pastebimas emocijas, naujus negirdėtus žodžius. Automobilyje gali puikiai veikti ir žodžių žaidimas – sugalvokime kuo daugiau žodžių iš pasirinktos raidės. Laimėtojas gali pasirinkti kitą dainą, kurios bus klausoma.
- Kalbėjimas apie save, savo dieną, įspūdžius: kartais daug tikimės iš vaikų, užduodame klausimus apie dieną, bet viskas, ką gauname „nežinau“, „nepamenu“. Pradėkime nuo savęs – papasakokime apie savo dieną, skatinkime vaiką klausti, pasidomėti ar pasitikslinti.
- Stebimo ar skaitomo turinio aptarimas: aptarkite su vaiku tai, ką matėte, skaitėte ar žaidėte – kas patiko, nepatiko, kas galėjo būti geriau, kas įsiminė, kuris veikėjas sužavėjo, o kuris sukėlė pasišlykštėjimą, kokie jausmai kilo, kokias mintis iššaukė. Žinoma, kai skaitote gali skambėti lyg apklausa, tačiau taip nenutinka, jeigu suaugusieji ne tik užduoda klausimus, bet patys dalinasi savo nuomone ir įspūdžiais. Šis pratimas gali padėti įsivertinti, ar vaikams skirtas turinys iš tiesų turi turinio, kurį galima aptarti.
- Žodžių aiškinimo ir spėliojimo žaidimai (pavyzdžiui, Alias): konkurencingas žaidimas gali sukelti įtampą ir konfliktus, tad būkite drąsus keisdami taisykles. Pavyzdžiui, žaisdami viena figūrėle, kai tikslas, kartu pasiekti finišą. Tada ir aiškinimui galėsite skirti daugiau laiko, leisti klaidas ir pasitaisymus. Tikiu, kad tikrai žinosite, apie ką kalba vaikas sakydamas „tas va va va va, kur aš mėgstu“ arba vardindami dešimt produktų iš eilės galiausiai atspėsite. Tačiau žaidimas ugdymo prasme praranda tikslą, tad skatinkite vienas kitą žodžius aiškinti pagal rūšį (vaisius, daržovė, gyvūnas, rūbas, transporto priemonė ir pan.), spalvas, panaudojimą, turėjimą namuose ar kitas kategorijas, kurias sugalvojate.
Na ir žinoma, tai, ką turbūt randate visur ir visada – knygų skaitymas garsiai, tyliai, vienas kitam, žaisliukams, augintiniams ir t.t. Skaitymas tai kalbos suvokimo, naudojimo, žodyno plėtimo bei komunikacinių gebėjimų lavinimo klasika. Tačiau tai, jūs turbūt jau žinojote.
Mes jau nebepakeisime žaibo Makvyno greičiu pirmyn lekiančio technologijų pasaulio, o ir tikslas nėra neugdyti vaikui įgūdžių naudotis informacinėmis technologijomis. Tačiau nuo kuo anksčiau svarbu lavinti kalbą, supratimą ir kritinį mąstymą, kad pasaulyje vaikui nepritrūktų žodžių apibūdinti save, savo jausmus, komunikuoti, prisistatyti. O kai galvoje mintys lekia iškart ir vienu metu, neturint įgūdžių neretai žodžiai gali skambėti taip:
