Galbūt Jūs, kaip ir aš, vis dažniau susiduriate su jausmu, kad trūksta žodžių? Kartais lyg žinai žodį ar frazę anglų kalba, bet ir angliška norimo žodžio versija tik sukasi ant liežuvio galo ir į realų garsą nepavirsta. Lyg vilkui iš pasakos įstrigusi gerklėje ašaka, neleidžianti pasakos pasekti. Ką jau kalbėti apie situacijas, kuriose reikia ne tik papasakoti įvykius ar perskaitytas naujienas, bet paminėti savo emocijas, būsenas, gilesnius išgyvenimus. Galbūt šiek tiek nuraminsiu sakydama, kad jūs ne vieni – dauguma žmonių susiduria su kalbiniais minčių raiškos sunkumais.
Jau 2008 mokslininkai Dawid Bowden ir Lyn Robinson savo straipsnyje „Tamsioji informacijos pusė: perkrova, nerimas ir kiti paradoksai bei patologijos“ aptarė, kaip didelis informacijos kiekis gali sukelti „informacinį
perdegimą“, kai žmonės nebegali apdoroti visos gaunamos informacijos.
Tai gali turėti neigiamą poveikį kognityvinėms funkcijoms, įskaitant gebėjimą aiškiai mąstyti ir kalbėti. Juk kai smegenys nuolat užimtos informacijos apdorojimu, joms sunkiau rasti tinkamus žodžius
išreikšti ne paviršutiniškoms mintims.
Kita mokslininkų nurodoma priežastis mažinanti gebėjimą sklandžiai reikšti mintis: dėmesio išsklaidymas ir „multitasking“ (daugiaveikos) kultūra. Kasdienybėje galime išgirsti žmones didžiuojantis gebėjimu daryti kelis darbus vienu metu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai neigiamai gali atsiliepti kognityviniam efektyvumui.
Tiek Glenn Wilson 2010 metais atliktas tyrimas, tiek Nicholas Carr savo knygoje „The Shallows: What the Internet Is Doing to Our Brains“ nagrinėja, kaip nuolatinis interneto naudojimas bei siekis atlikti kuo daugiau darbų per kuo mažiau laiko keičia mūsų smegenų struktūras, todėl tampa sunkiau išlaikyti ilgalaikį dėmesį, surinkti mintis, padaryti išvadas ir nuosekliai papasakoti apie tai, ką pamatėme, padarėme ar išgirdome.
Taip pat nepamirškime ir per kelis dešimtmečius įvykusių socialinių įgūdžių pokyčių – bendraudami žinutėmis ar elektroniniais laiškais galime ilgiau pagalvoti, pasitikrinti rašybą, norimų naudoti žodžių egzistavimą, naudotis vertėju, įterpti emocijų veidelius ar judančius paveikslėlius, kurie vaizdu parodo mūsų jausmus, mintis, laiku pajuokauja. Keitimasis žinutėms socialiniuose tinkluose gali vykti taip greitai, kad žmonėms net neprireikia įprastos sakinio struktūros – juk taip dažnai gauname trumpas video žinutes su gyvūnais ar kitais žmonėmis ir trumpu prierašu „čia grynai mes darbe“, arba dar paprasčiau „mood“ (nuotaika).
O juk puikiai žinome, kas nutinka nesipraktikuojant – įgūdžiai nyksta. Turbūt ne vienas galėtų pasidalinti jau pavargstantis nuo garsinių žinučių funkcijos socialiniuose tinkluose, kai gavus kelių ar keliolikos minučių
žinutę daugiausia girdime jaustukų ir mąstymo garsų kratinį. Prieš viso šio mišinio pridėjus dažnus šiuolaikinio gyvenimo palydovus: stresą, skubėjimą, patiriamą nerimą; gausime „nu tikrai tokį, kaip čia pasakius, ėėėėė, lack of words va, much hard, very empty“ paaiškinimą.
Tad ką daryti, jeigu bendrauti gyvai ir kalbėti vis tiek reikia, o aplinkiniai duoda ženklus, kad mus vis sunkiau suprasti (pavyzdžiui, niekaip neįkalbame būti mūsų komandoje žaidžiant Alias stalo žaidimą)? Atsakymas paprastas – treniruotis. Nebūtina mesti linksmų video siuntinėjimosi su draugais, atsisakyti interneto ar užsirašyti į knygų ar debatų klubą. Dramatiški pokyčių užmojai lyg spirite pamirkytas popierius – greit užsidega, itin ryškiai liepsnoja, labai greit užgęsta. Pradėkime lėtai:
- Skaitymas garsiai: balsu skaitydami tekstą, priverčiame smegenis ir kalbos aparatą dirbti kartu, todėl stipriname gebėjimą greičiau ir aiškiau formuluoti sakinius. Pasirinkite knygą, straipsnį ar bet kokį kitą tekstą, kuris jums įdomus, ir skaitykite garsiai kasdien bent 5-10 minučių. Stenkitės skirti dėmesį tarimui, intonacijai ir tempo kontrolei (pavyzdžiui, skaityti neskubant ir keičiant manierą: linksmai, liūdnai, lėtai, greitai, bet vis dar raiškiai).
- Kalbėjimas su laikmačiu: kalbėdamiesi su artimaisiais, šeimos narias ar palaikančiais bendradarbiais pamėginkite pasiūlyti kalbėjimą su laikmačiu – papasakoti pasirinkta tema apie savo dieną ar temą per iš anksto susitartą laiką. Kai baigsis susitartas laikas paprašykite klausytojo/ų atpasakoti tai, ką jie išgirdo ir suprato iš jūsų pasakojimo. Tokiu būdu lavinamas gebėjimas išreikšti mintis greitai ir aiškiai, o kartu ir klausymosi įgūdžiai.
- Pasakojimų kūrimas: pasirinkite paprastą objektą ar situaciją ir sugalvokite apie tai trumpą istoriją. Pradėkite nuo įžangos, pereikite prie pagrindinio veiksmo, ir pabaikite istoriją aiškia pabaiga. Pavyzdžiui, pasirinkite žodį „telefonas“ ir sukurkite istoriją apie jo kelionę nuo fabriko iki jūsų stalo. Pasunkinant užduotį galite į pasakojimo kūrimą įtraukti kitus žmones arba susitariant dėl papildomų taisyklių, tokių kaip – nenaudoti žodžių iš kažkurios raidės arba kaip tik panaudoti kuo daugiau žodžių iš tos raidės, įterpti emocijų pavadinimų, vietovių ir pan. Pasakojimų kūrimas lavina gebėjimą struktūruoti mintis ir jas aiškiai perteikti.
- Sinonimų žaidimas: galite treniruotis vieni arba su kitais, kuriems vilkas taip pat prarijo žodžius. Pasirinkite žodį ir stenkitės sugalvoti kuo daugiau sinonimų ar susijusių žodžių per tam tikrą laiką (pvz.: 1 minutę). Tai padės greičiau rasti tinkamus žodžius pokalbio metu, praturtins žodyną ir ilgainiui padės išvengti užstrigimo ieškant tinkamo žodžio arba šeštą kartą iš eilės panaudoti tą patį „labai vau“ apibūdinant tai, ką matote ar patiriate.
- Meditacija ir kvėpavimo pratimai: nieko nenustebinsiu, kad ramus kvėpavimas padeda susikoncentruoti ir mažina stresą, kuris gali trukdyti sklandžiai kalbėti. Tad nuoširdžiai skatinu išsirinkti vieną mažiausiai erzinantį kvėpavimo pratimą ir jį praktikuoti situacijose, kai jaučiate kylant erzulį, ruošiatės viešam kalbėjimui ar kasdienėms socialinėms situacijoms. Pavyzdžiui, uždėjus ranką ant pilvo susikoncentruoti į tai, kad įkvepiant pilvas išsipūstų ir mintyse (arba garsiai) vardinti visus pasirinktos spalvos (pavyzdžiui rudos) daiktus esančius aplink jus.
