Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo
dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio
reiškinio atžvilgiu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas ir tai
rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą. Tai yra sudėtingas ir įvairialypis
neurologinis sutrikimas, apibūdinamas įvairiomis apraiškomis, kurios gali pasireikšti nuo lengvo
iki sunkaus laipsnio. Šiame straipsnyje nagrinėsime autizmo spektro sutrikimo apibrėžimą,
dažnumą ir to priežastis, autizmo spektro sutrikimo esmę, simptomus ir požymius bei jo
pasireiškimo formas ir atsiradimo priežastis.
Pirmiausia, kodėl šis sutrikimas taip plačiai paplito ir yra vis dažniau girdimas?
Autizmo spektro sutrikimų dažnumo padidėjimas gali būti paaiškinamas keliais veiksniais.
Svarbu pažymėti, kad ši tema yra sudėtinga, ir moksliniai tyrimai šiuo klausimu vis dar tęsiami.
Galimi veiksniai, prisidedantys prie autizmo spektro sutrikimų nustatymo dažnumo padidėjimo:
- Gerėjantis suvokimas ir diagnostika: per pastaruosius kelis dešimtmečius viešoji
nuomonė apie autizmą pagerėjo, didėja supratimas apie tai, kaip autizmas gali pasireikšti
įvairiose situacijose. Tai leidžia gydytojams ir specialistams efektyviau nustatyti ir
diagnozuoti autizmo spektro sutrikimus. - Platesnis diagnozuojamų sutrikimų spektras: jis tapo platesnis, apimdamas įvairias
apraiškas, nuo lengvo iki sunkaus sutrikimo laipsnio. Tai leidžia įtraukti į autizmo spektrą
į anksčiau neįtrauktus atvejus. - Genetika ir paveldimumas: tyrimai rodo, kad autizmas turi genetinį pagrindą, ir tam tikri
genai gali padidinti šio sutrikimo riziką. Sužinojus daugiau apie genetinius veiksnius ir
atlikus reikiamus tyrimus, galima geriau išsiaiškinti, kodėl kai kurie žmonės yra linkę į
autizmo spektro sutrikimus. - Aplinkos veiksniai: kai kurie tyrimai parodo, kad tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip
infekcijos, cheminių medžiagų poveikis, nėštumo metu patiriamas stresas arba tam tikros
vaistų medžiagos, gali prisidėti prie autizmo rizikos. - Bendruomenės ir visuomenės sąmoningumas: didėjantis visuomenės sąmoningumas apie autizmą gali skatinti daugiau žmonių ieškoti pagalbos ir gauti diagnozę. Tai yra svarbu siekiant užtikrinti, kad tie, kuriems patiria autizmo spektro sutrikimus, gautų būtiną pagalbą ir paramą.
Šie veiksniai gali sąveikauti ir prisidėti prie autizmo spektro sutrikimų dažnumo padidėjimo,
kuris yra pastebimas pastaruoju metu. Gerėjanti diagnoztika, tobulėjanti medicina, padeda ištirti
ir atpažinti vis įvairesnes autizmo spektro sutrikimo formas.
Kas yra autizmo spektro sutrikimas?
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairus neurovystymo sutrikimas sutrikimas, kuris apima
įvairias socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio skirtumus. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo
pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Žmonės
su autizmu gali turėti skirtingus gebėjimus, stiprybes ir iššūkius.
Autizmo požymiai, stiprybės ir iššūkiai domino mokslininkus ir klinikinius specialistus
mažiausiai 500 metų. Autizmas yra įvairus sutrikimas, ir atspindint šią įvairovę, terminas
„autizmas” buvo naudojamas skirtingais būdais, aprašant platesnę apraišką, taip pat ir specifinę
diagnozę.
Kaip atpažinti autizmo spektro sutrikimą?
Pagrindiniai autizmo spektro sutrikimo požymiai apima:
- Santykių su kitais žmonėmis iššūkius: dauguma žmonių turinčių autizmą patiria sunkumų
suprasti ir interpretuoti kitų žmonių jausmus, reakcijas ir neverbalinės komunikacijos
požymius. - Kalbos ir komunikacijos sunkumai: kai kurie asmenys turintys autizmo spektro sutrikimą
gali turėti kalbos atsilikimus arba visiškai nekalbėti. Kiti gali turėti gausų žodyną, tačiau
patirti sunkumus su žodžių supratimu ir naudojimu. - Stiprios ir ribotos interesų sritys: diagnozuotiems žmonėms dažnai būdingos intensyvios,
sukoncentruotos arba labai specializuotos interesų sritys. - Pasikartojantis elgesys ir rutina: daugelis žmonių su autizmu pageidauja tvarkos ir
rutinos, o pokyčiai gali sukelti didelį stresą. - Jutiminių pojūčių (sensorinis) jautrumas: autizmo spektro sutrikimą patiriantiems asmenims gali pasireikšti padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas tam tikriems pojūčiams, tokiems kaip šviesa, garsas, skonis, vestibulinis aparatas.
Svarbu suprasti, kad autizmas yra unikalus ir kiekvienam asmeniui pasireiškia skirtingais bruožais ir simptomais, tad kiekvienas asmuo turi savo individualias ypatybes. Diagnozę dažnai nustato specialistai, atsižvelgiant į įvairius raidos, elgesio, kalbos ir socialinius kriterijus.
Autizmo spektro sutrikimas gali būti nustatomas jau ankstyvojoje vaikystėje, o anksti pradedamos intervencijos gali pagerinti gyvenimo kokybę ir gebėjimą prisitaikyti prie įvairių aplinkos iššūkių.
Autizmo priežastys:
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai
pilnai išsiaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą
veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad
kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios. Pagrindiniai veiksniai, susiję su autizmo spektro
sutrikimų atsiradimu:
- Genetika: genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi. Tačiau nėra vieno „autizmo geno”, bet labiau kelių skirtingų genų sąveika.
- Paveldimumas: autizmas dažnai būna paveldimas, ir vaikams, kurių šeimose jau yra diagnozuotų autizmo spektro sutrikimą turinčių narių, didėja rizika taip pat išsivystyti autizmui.
- Aplinkos veiksniai: nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui. Pavyzdžiui, prenatalinės sąlygos, tokios kaip nėštumo metu patiriamas stresas, tam tikri vaistai, chemikalai ar infekcijos, gali prisidėti prie autizmo rizikos.
- Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi. Smegenų struktūros ir veiklos skirtumai gali turėti įtakos socialiniams, kalbos ir elgesio aspektams.
- Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika. Nors šis ryšys vis dar yra tyrinėjamas, tai gali būti vienas iš veiksnių.
Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas. Šiuo metu mokslininkai ir gydytojai tęsia tyrimus, siekdami gilesnio supratimo apie autizmo spektro sutrikimų atsiradimo mechanizmus.
Autizmo spektro sutrikimo diagnozavimas:
Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių
specialistų komanda. Diagnozė įtraukia skirtingus tyrimus, stebėjimus ir vertinimus, siekiant
nustatyti, ar asmuo atitinka autizmo spektro sutrikimo diagnostinius kriterijus.
Pagrindiniai žingsniai diagnozavimo procese:
- Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį. Šeimos istorija, nėštumo metu patirti išgyvenimai ir ankstyvojo vaikystės laikotarpio informacija yra svarbūs diagnozės proceso elementai.
- Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis. Vaikams dažnai atliekama išsamus stebėjimas, kuris taip pat apima žaidimo, kalbos, socialinių įgūdžių ir kitų sričių vertinimą raidos atžvilgiu.
- Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis. Tai gali apimti logopedų, psichologų, psichiatrų, ergoterapeutų, kineziterapeutų ir kitų specialistų bendradarbiavimą.
- Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius. Toks vertinimas gali apimti klausimynus, įvairius testus ir kitus įrankius.
- Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis. Jų pastabos ir informacija, užpildomi klausimynai apie vaiko elgesį gali būti vertingi
diagnozavimo proceso metu. - Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę. Tai apima išsamų paciento fizinės ir psichologinės sveikatos vertinimą, išsiaiškinant ir kitas galimas diagnozes.
Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje. Diagnozė turėtų būti tiksli ir kruopšti, kad būtų užtikrinta tinkama parama, pagalba ir terapinė intervencija.
Autizmo spektro sutrikimų tipai:
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius, todėl kalbant apie
„tipus”, yra svarbu suprasti, kad autizmas yra labai įvairus. Tačiau daugeliui žmonių, kurie yra
susipažinę su autizmo spektru, gali būti naudingos tokios sąvokos kaip „lengvesnis“, „vidutinis“
ar „sunkus“ autizmo spektro sutrikimo laipsnis. Šios sąvokos gali padėti suprasti, kaip skirtingi
asmenys gali turėti įvairius spektro pasireiškimo laipsnius ir labai įvairią simptomatiką.
Štai keletas sąvokų, kurias galima naudoti, norint apibūdinti autizmo spektrą:
- Lengvas autizmas: asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos ir
socialinius sunkumus. Jie yra beveik pilnai savarankiški įvairiose kasdieninėse veiklose. - Vidutinio sunkumo autizmas: vidutinio sunkumo autizmo spektro sutrikimo atveju
asmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių ir
komunikacinių įgūdžių srityse. Gali prireikti pagalbos su tam tikrais kasdieniais
įgūdžiais. - Sunkus autizmas: sunkų autizmo spektro sutrikimą patiriantys asmenys gali turėti stiprius
socialinius ir kalbos sunkumus. Jiems gali prireikti intensyvaus specializuoto mokymo,
gali patirti iššūkių savarankiškumo ir kasdieninio apsitarnavimo srityse.
Kiekvienas autizmo spektro sutrikimo atvejis yra unikalus, ir asmenų su autizmu gebėjimai gali
labai skirtis. Terminai „lengvas“, „vidutinio sunkumo“ ir „sunkus“ autizmas yra apytiksliai ir
skirti naudoti pagal bendrą įspūdį apie asmens gebėjimus ir iššūkius, su kuriais jis gali susidurti.
Aspergerio sindromas:
Aspergerio sindromas yra vienas iš autizmo spektro sutrikimų (ASS) ir daugiau nei dešimtmetį
buvo laikomas savarankišku sutrikimu ir tik neseniai yra įtrauktas į bendrą autizmo spektro
sutrikimo diagnozę. Aspergerio sindromas dažniausiai susijęs su normaliu ar aukštesniu intelekto
lygiu ir gebėjimais, bet su socialiniais ir komunikacijos srityse patiriamais sunkumais.
Pagrindiniai Aspergerio sindromo požymiai:
- Socialiniai sunkumai: asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis. Jie gali patirti iššūkius bendraujant, suprantant neverbalinę komunikaciją bei kuriant artimus santykius ir draugystes.
- Pakartotinio elgesio ir asmeninių interesų fokusas: asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis. Jie taip pat gali mėgti pasikartojantį elgesį arba stiprią rutiną.
- Kalbos ir jos vartojimo ypatumai: kalbos vystymasis gali būti normalus arba išsiskirti savomis ypatybėmis, tokiais kaip monotoniška ar labai detalizuota kalba.
- Neįprasti gestai ar kūno kalba: asmenims su Aspergerio sindromu gali būti būdingi neįprasti gestai, mimika arba kūno kalba.
Svarbu pažymėti, kad Aspergerio sindromas dabar laikomas autizmo spektro sutrikimu, ir diagnozė remiasi autizmo spektro sutrikimų diagnostiniais kriterijais. Nors Aspergerio sindromas, kaip atskira diagnozė, nebėra naudojamas, žmonės, kurie anksčiau buvo diagnozuoti turintys Aspergerio sindromą, vis dar gali atitikti autizmo spektro sutrikimų diagnostinius kriterijus ir gauti tinkamą paramą bei intervenciją.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu – telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.
Šaltiniai:
Grabrucker, A. M., & Grabrucker, A. M. (2021). Autism Spectrum Disorders. Exon Publications.
Hollander, E., Hagerman, R. J., & Fein, D. (Eds.). (2018). Autism spectrum disorders (First
edition.). American Psychiatric Association Publishing.
Lord, C., Brugha, T., Charman, T., Cusack, J., Dumas, G., Frazier, T., Jones, E. J., Jones, R. M.,
Pickles, A., State, M. W., Taylor, J. L., & Veenstra‐VanderWeele, J. (2020). Autism
spectrum disorder. Nature Reviews Disease Primers, 6(1).
https://doi.org/10.1038/s41572-019-0138-4
Lyall, K., Croen, L., Daniels, J., Fallin, M., Ladd-Acosta, C., Lee, B., Park, B., Snyder, N.,
Schendel, D., Volk, H., Windham, G., Newschaffer, C., & Fielding, J. (2017). The
Changing Epidemiology of Autism Spectrum Disorders. Annual Review of Public
Health, 38, 81-. https://doi.org/10.1146/annurev-publhealth-031816-044318
