Trumpas atsakymas: dizartrija yra kalbos sutrikimas, kai dėl nervų sistemos pažeidimo nusilpsta ar tampa nekoordinuoti kalbos raumenys: lūpos, liežuvis, gomurys, balso klostės, kvėpavimo raumenys. Žmogus žino, ką nori pasakyti, tačiau kalba tampa neaiški, lėta, tyli arba „per nosį“. Dažniausios priežastys – insultas, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, galvos trauma. Logopedas padeda pagerinti kalbos aiškumą ir išmokyti būdų, kaip būti suprastam.
Kuo dizartrija skiriasi nuo afazijos
| Dizartrija | Afazija | |
|---|---|---|
| Kas sutrinka | Kalbos „mechanika“ – raumenų judesiai | Kalbos „turinys“ – žodžių radimas ir supratimas |
| Supratimas | Paprastai išlieka | Dažnai sutrinka |
| Skaitymas ir rašymas | Paprastai išlieka | Dažnai sutrinka |
| Kaip skamba kalba | Neaiški, lėta, tyli, monotoniška | Gali būti aiški, bet su netinkamais žodžiais ar nebaigtais sakiniais |
Po insulto žmogui gali būti ir dizartrija, ir afazija kartu. Apie afaziją plačiau: Kas yra afazija?
Kaip pasireiškia dizartrija
- neaiškiai tariami garsai, ypač sudėtingesni žodžiai;
- lėta arba, atvirkščiai, per greita, „susiliejanti“ kalba;
- tylus, užkimęs, įtemptas ar drebantis balsas;
- kalba „per nosį“;
- monotoniška intonacija;
- trūksta oro ilgesniam sakiniui;
- seilėtekis, kartais ir rijimo sunkumai.
Jei kartu atsirado kosulys valgant ar užspringimas, būtinai perskaitykite Rijimo sutrikimai po insulto ir pasakykite gydytojui.
Dažniausios priežastys
- Insultas – dizartrija gali atsirasti staiga, kartu su veido ar rankos silpnumu. Staigiai sutrikus kalbai, skambinkite 112.
- Parkinsono liga – balsas pamažu tampa tylus, monotoniškas, kalba greitėja.
- Išsėtinė sklerozė, šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS) ir kitos neurologinės ligos.
- Galvos smegenų trauma, smegenų navikai ir jų operacijos.
- Cerebrinis paralyžius (vaikams ir suaugusiems).
Dizartrijos rūšys
Logopedai ir neurologai skiria kelias dizartrijos rūšis pagal tai, kuri nervų sistemos dalis pažeista: spastinę, vangiąją (flakcinę), ataksinę, hipokinezinę (būdingą Parkinsono ligai), hiperkinezinę ir mišrią. Rūšis lemia, kokie pratimai bus naudingiausi, todėl gydymas visada pradedamas nuo įvertinimo.
Kaip padeda logopedas
- Įvertinimas. Logopedas įvertina kvėpavimą, balsą, artikuliaciją, kalbos tempą, aiškumą ir rijimą.
- Kvėpavimo ir balso pratimai. Kad užtektų oro sakiniui, o balsas būtų stipresnis. Parkinsono ligai taikomi specialūs balso stiprinimo metodai.
- Artikuliacijos pratimai. Lūpų, liežuvio ir žandikaulio judesių tikslumui, dažnai naudojant veidrodį.
- Tempo kontrolė. Kalbėjimas skiemenimis, pauzės, ritmo palaikymas, kad kalba būtų suprantamesnė.
- Kompensacinės strategijos. Pvz., pirmiausia pasakyti temą, kalbėti trumpesniais sakiniais, kalbėtis ramioje aplinkoje.
- Alternatyvūs būdai. Sunkesniais atvejais – raidžių lentelės, planšetės, kalbos sintezės programėlės.
Patarimai artimiesiems
- Kalbėkitės ramioje vietoje, žiūrėdami vienas į kitą.
- Jei nesupratote, pasakykite, kurią dalį supratote: „Supratau, kad apie gydytoją. Kada?“
- Paprašykite pakartoti lėčiau arba parašyti žodį.
- Neapsimeskite supratę ir nekalbėkite už žmogų.
- Skatinkite kasdien daryti logopedo paskirtus pratimus, nes raumenys stiprėja tik nuolat treniruojami.
Dažniausi klausimai
Ar dizartrija praeina?
Po insulto ar traumos dizartrija dažnai gerėja, ypač pirmaisiais mėnesiais. Sergant progresuojančiomis ligomis tikslas – kuo ilgiau išlaikyti aiškią kalbą ir laiku pasiruošti alternatyviems bendravimo būdams.
Ar galima dirbti nuotoliu?
Taip. Daugelį kvėpavimo, balso ir artikuliacijos pratimų galima atlikti per vaizdo skambutį. Plačiau: Logopedas nuotoliu.
Kiek kartų per savaitę reikia užsiėmimų?
Tai priklauso nuo sutrikimo ir tikslų. Dažniausiai rekomenduojami 1–2 užsiėmimai per savaitę ir kasdieniai trumpi pratimai namuose.
Registracija
Upės tekos klinikinės logopedės dirba su suaugusiais po insulto, traumų ir sergančiais neurologinėmis ligomis, Vilniuje (Savanorių pr. 28) ir nuotoliu. Daugiau: Logopedo pagalba suaugusiems.
Užsiregistruokite pas klinikinę logopedę arba skambinkite +370 646 55468.