Nerimas vaikystėje nėra retas reiškinys. Vaikai gali jaudintis prieš naują būrelį, atsiskaitymą, kelionę ar atsiskyrimą nuo tėvų. Dažniausiai toks nerimas sumažėja, kai situacija tampa pažįstama. Tačiau jei baimė kartojasi, stiprėja ir pradeda trukdyti mokyklai, miegui, bendravimui ar šeimos kasdienybei, vaikui gali būti reikalinga papildoma pagalba.
Kaip gali pasireikšti vaiko nerimas?
Vaikai ne visada pasako „aš nerimauju“. Kartais nerimas pirmiausia matomas per kūną ar elgesį. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas:
- dažnai skundžiasi pilvo ar galvos skausmu, nors aiški medicininė priežastis nenustatoma;
- sunkiai užmiega, sapnuoja košmarus arba nenori miegoti vienas;
- labai bijo suklysti, nuolat prašo patvirtinimo ar vengia naujų užduočių;
- nenori atsiskirti nuo tėvų, eiti į darželį, mokyklą ar būrelį;
- tampa irzlus, greitai supyksta, verkia arba užsisklendžia;
- vengia bendraamžių, atsiskaitymų ar vietų, kuriose anksčiau jautėsi gerai;
- sunkiai susikaupia, nes mintyse nuolat numato blogiausią scenarijų.
Kada nerimas tampa sunkumu?
Svarbu vertinti ne vieną požymį, o jo trukmę ir poveikį gyvenimui. Pagalbos verta ieškoti, kai nerimas tęsiasi kelias savaites, dažnėja, vaikas dėl jo atsisako įprastos veiklos arba visa šeima pradeda nuolat keisti planus, kad išvengtų vaiko baimės.
Vengimas trumpam sumažina įtampą, tačiau ilgainiui gali sustiprinti įsitikinimą, kad situacija iš tiesų pavojinga. Todėl naudinga vaiką palaikyti ir į sudėtingas situacijas grįžti mažais, saugiais žingsniais.
Kaip tėvai gali padėti namuose?
- Išklausykite ir įvardykite. Vietoje „nėra ko bijoti“ sakykite: „Matau, kad tau dabar neramu. Pabandykime suprasti, kas sunkiausia.“
- Išlaikykite nuspėjamą rutiną. Reguliarus miegas, maistas, judėjimas ir aiškus dienos planas mažina bendrą įtampą.
- Neskubėkite visko padaryti už vaiką. Padėkite suskaidyti užduotį į mažus žingsnius ir pastebėkite pastangas.
- Mokykite nusiraminti. Lėtas kvėpavimas, dėmesio perkėlimas į pojūčius ar trumpa fizinė veikla gali padėti kūnui grįžti į ramesnę būseną.
- Bendradarbiaukite su mokykla. Jei nerimas susijęs su ugdymo aplinka, svarbu pasikalbėti su mokytoju ar pagalbos specialistu.
Kada kreiptis į vaikų psichologą?
Psichologo konsultacija gali padėti suprasti, kas palaiko nerimą, kokiose situacijose jis stipriausias ir kokių įgūdžių vaikui bei tėvams trūksta. Specialistas parenka vaiko amžiui tinkamus pokalbio, žaidimo ar kūrybinės veiklos būdus ir kartu su šeima sudaro pagalbos planą.
Jei nerimas susijęs su nuolatiniu atsisakymu eiti į mokyklą, skaitykite ir mūsų puslapį „Vaikas nenori eiti į mokyklą“. Apie stiprias emocines reakcijas rasite straipsnyje apie vaiko pykčio priepuolius.
Vaikų psichologo konsultacijos Vilniuje
„Upės teka“ vaikų psichologės konsultuoja vaikus, paauglius ir jų tėvus Savanorių pr. 28, Vilniuje. Konsultacija trunka 45–50 min., kaina – 70–75 €.
Sužinoti daugiau apie vaikų psichologo konsultacijas · Registruotis per „Cliniko“
Kada reikia skubios pagalbos?
Jeigu vaikas kalba apie savęs žalojimą ar nenorą gyventi, bando susižaloti arba kyla tiesioginė grėsmė jo ar kitų saugumui, skambinkite 112 ir nelaukite planinės konsultacijos.
Šaltinis
American Academy of Child and Adolescent Psychiatry: Anxiety Disorders Resource Center