Sensorinė arba jutiminė sistema yra nervų sistemos dalis, kuri atsakinga už jutiminės
informacijos suvokimą, perdavimą ir apdorojimą. Ši sistema sudaryta iš sensorinių receptorių,
nervų ir smegenų struktūrų, kurios bendradarbiauja suvokiant ir interpretuojant išorinius
stimulus, gaunamus per skirtingus pojūčius. Sensorinė sistema veikia kaip informacijos gavimo
ir apdorojimo grandinė. Ji konvertuoja įvairius išorinius stimulus (pvz., šviesos šaltinius, garsą,
kvapą, skonį, lytėjimą, kūno padėties pasikeitimą, vidinius pojūčius – skausmą, temperatūrą) į
nervų impulsus. Šie impulsai perduodami per nervų tinklus į smegenis, kur jie yra apdorojami ir
interpretuojami. Tai leidžia žmogui suvokti ir reaguoti į aplinką bei vidinius kūno pojūčius ir
adaptuotis prie įvairių šiuos pojūčius sukeliančių situacijų ir atitinkamai į jas reaguoti.
Sensoriniai iššūkiai
Sensoriniai iššūkiai yra įvairius pojūčius sukeliančios situacijos arba sąlygos, kuriose asmeniui
kyla sunkumų suvokti arba tvarkyti gaunamus sensorinius stimulius. Tai gali apimti įvairias
problemas, pvz., sunkumus suvokti aplinkos informaciją gaunamą per regą, klausą ar uoslę,
sudėtingų pojūčių analizę arba netgi pojūčių apdorojimo sutrikimus, kurie gali trukdyti
kasdieniam gyvenimui ar veiklai. Pavyzdžiui, sensoriniai iššūkiai gali apimti žmones, kurie
patiria jautrumą tam tikriems pojūčiams (pvz., stiprus triukšmas ar įvairaus intesyvumo šviesos).
Taip pat tai gali būti susiję su žmonėmis, kuriems yra regos ar klausos sutrikimų, ir jiems gali
būti sunkiau suvokti arba interpretuoti informaciją per tuos pojūčius. Šie iššūkiai gali reikalauti
individualaus prisitaikymo, sensorinės integracijos terapijos arba specialių įrankių, kad žmonės
galėtų įveikti šiuos kasdienius iššūkius.
Svarbu paminėti, kad su sensoriniais iššūkiais gali susidurti kiekvienas asmuo, nepriklausomai
nuo jo amžiaus, lyties, sveikatos būklės. Kiekvienas asmuo atpažįsta savo pojūčius ir pastebi,
kad vieniems dalykams yra jautresnis, o kitus dalykus labiau mėgsta. Kiekvienas galime atpažinti
savo sensorinius skirtumus – vieni žmonės labia mėgsta ekstremalų sportą, šokinėjimą parašiutu,
taip suaštrindami vestibiulinės sistemos pojūčius, kiti šių veiklų labia nemėgsta. Vieniems
žmonėms patinka liesti tąsias, gličias tekstūras, kiti šio pojūčio ypatingai vengia.
Šiuo metu daugiau informacijos apie sensorinius iššūkius kalbama vaikų kontekste, ypatingai
esančių autizmo spektre, bet yra labai nedaug pasiekiamos informacijos apie suaugusiųjų
sensorinius iššūkius ir kaip būtų galima juos geriau įveikti.
Sensorinės integracijos sutrikimas yra neurologinė būklė, kuri veikia tai, kaip smegenys apdoroja
jutiminę informaciją. Nors dažniausiai diagnozuojama vaikystėje, šis sutrikimas gali išlikti
suaugusiesiems ir labai paveikti jų gyvenimo kokybę. Suaugusiesiems įtariantiems turint
sensorinės integracijos sunkumų svarbu pirmiausia atpažinti požymius, nes tai gali būti pirmasis
žingsnis siekiant suprasti ir valdyti šią būklę.
Pagrindiniai 10 sensorinės integracijos sutrikimų simptomų yra šie:
- Per didelis arba per mažas jautrumas sensoriniam stimului (kitaip: hiper- ar hipo-
jautrumas): vienas iš labiausiai paplitusių bei pastebimiausių požymių yra neįprastas
jautrumas jutimo dirgikliams. Tai gali pasireikšti per dideliu arba per mažu jautrumu
lytėjimui, skoniui, regėjimui, kvapui ir garsui. Kasdienė jutimo patirtis gali būti per
didelė ar net skausminga. Pavyzdžiui, juos gali labai trikdyti tam tikrų audinių ir tekstūrų
jausmas, konkretaus maisto produkto skonis ar tekstūra, foninis triukšmas, šviesos
intensyvumas - Sunkumai filtruojant foninį triukšmą: sunku sutelkti dėmesį į vieną garsą ar pokalbį
triukšmingoje aplinkoje. Tai atsitinka dėl to, kad smegenys bando išfiltruoti išorinį
triukšmą, todėl susikaupti ties atliekama užduotimi tampa sudėtinga. Šis iššūkis gali
sukelti nusivylimo, dirglumo ir nerimo jausmus socialinėse situacijose ir netgi paveikti
darbo rezultatus. - Jutimų siekiantis elgesys: kai kurie asmenys gali pasitelkti pojūčių siekiantį elgesį
norėdami reguliuoti arba susidoroti su padidėjusiu jautrumu dirgikliams. Įprastas šio
elgesio pavyzdys yra nuolatinis jaudinimasis, daiktų lietimas ar baksnojimas,
žingsniavimas ar net stiprių pojūčių, tokių kaip garsios muzikos ar aštraus maisto,
ieškojimas. Nors šis elgesys gali suteikti laikiną palengvėjimą, jis taip pat gali trukdyti
kasdieniam funkcionavimui ir socialiniams santykiams. - Silpna koordinacija ir pusiausvyra: motorinių įgūdžių ir koordinacijos sunkumai yra dar
vienas suaugusiųjų sensorinės integracijos sutrikimo požymis. Asmenys, gali susidurti su
sunkumais atliekant tokias užduotis, kurioms vykdyti reikia smulkiosios motorikos,
pavyzdžiui, rašyti ar užsisegti drabužius. Taip pat jiems gali būti sunku su stambiąja
motorika, pvz., vaikščioti laiptais aukštyn arba žemyn, išlaikyti pusiausvyrą, tinkamai
suvokti erdvę, kurioje jie yra. - Jutiminė perkrova ir emocinis protrūkis: jutimo perkrova gali būti dažna ir varginanti patirtis. Kai per daug jutiminio stimulo veikia nervų sistemą vienu metu, gali atsirasti nuovargis, kuris savo ruožtu sukelia emocinius protrūkius. Jutimų perkrovos metu asmuo gali tapti susijaudinęs, pavargęs ir netgi pradėti elgtis agresyviai. Asmuo taip pat gali patirti panikos priepuolius, jausti bejėgiškumo jausmą ar didelį norą pabėgti iš situacijos.
6. Sunkumai su pokyčiais ir prisitaikymu: bet koks nedidelis kasdienybės ar aplinkos pokytis priimamas labai stipriai. Dėl šios priežasties asmenys gali parodyti nelankstumą, priešintis pokyčiams arba turėti sunkumų prisitaikyti prie naujų situacijų, tai gali turėti įtakos tiek darbui, tiek asmeniniams santykiams.
7. Problemos sekant laiką ir sekas: kyla sunkumų tvarkantis su laiku, jį apdorojant ir veikiant pagal sekas, kas gali sukelti sunkumų organizuojant ir planuojant veiklas. Asmenims gali būti sunku sekti laiką, neteisingai įvertinti, kiek laiko reikia užduotims atlikti, arba jiems gali būti sunku nustatyti prioritetus ir užduotis suskaidyti į valdomus veiksmus.
8. Socialiniai ir emociniai sunkumai: dėl padidėjusio jautrumo ir sunkumų interpretuojantjutimus, asmenys, gali neteisingai interpretuoti socialines užuominas arba gali kilti sunkumų užmezgant ryšius su kitais žmonėmis. Dėl to asmenys gali jaustis izoliuoti arba nesuprasti ir dėl to patirti nerimą ar depresiją.
9. Jautrumas šviesai ir regos dirgikliams: regėjimo jautrumas yra dar vienas dažnas suaugusiųjų sensorinės integracijos sutrikimų požymis. Asmenys gali būti itin jautrūs ryškiai šviesai, saulės šviesai ar fluorescencinei šviesai, o tai gali sukelti diskomfortą, galvos skausmą ar net migreną. Be to, jiems gali būti sunku sutelkti dėmesį į vizualiai sudėtingas scenas ar raštus, pvz., raštuotus tapetus ar medžiagas, daiktais perpildytas erdves.
10. Padidėjęs jautrumas kvapams ir skoniams: tai gali pasireikšti kaip pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais, kaip kvepalai ar valymo priemonės, arba stiprus konkrečių maisto produktų vengimas ar netgi pasišlykštėjimas jais. Dėl šio padidėjusio jautrumo gali būti sudėtinga valgyti kavinėse ar restoranuose, dalyvauti socialiniuose renginiuose ar net būti bendrose erdvėse, kur tvyro stiprūs kvapai.
Kokie konkretūs veiksmai gali padėti tvarkytis su sensorinės integracijos sutrikimais:
- Pirmiausia susidarykite savo individualų sensorinį profilį, tai padaryti gali padėti
ergoterapeutas - Susikurkite jutimams palankią aplinką reguliuodami apšvietimą, mažindami triukšmo
lygį, pasirinkdami patogius drabužius ir tinkamus baldus. - Užsiimkite reguliaria fizine veikla, pavyzdžiui, joga ar plaukimu, kad pagerintumėte
pusiausvyrą, koordinaciją ir bendrą jutimų apdorojimą. - Praktikuokite atsipalaidavimo metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas, sąmoningumas ar
progresyvus raumenų atpalaidavimas, kad padėtumėte valdyti stresą ir nerimą, susijusį su
jutimo perkrova. - Susikurkite kasdienę rutiną, kuri padės sumažinti nerimą ir palengvinti perėjimą.
Ergoterapija ir sensoriniai iššūkiai:
Ergoterapija gali būti labai naudinga suaugusiems, patiriantiems senorikos iššūkius ar
disfunkciją, tai yra, sunkumams apdorojant ir reaguojant į pojūčius gaunamus iš aplinkos.
Ergoterapeutai yra specialistai gebantys vertinti ir spręsti sensorikos integracijos iššūkių
klausimus, siekdami pagerinti asmenų gebėjimą dalyvauti kasdienėse veiklose ir bendrą
savijautą.
Žemiau pateikiami konkretūs būdai, kaip ergoterapija gali padėti suaugusiems,
patiriantiems sensorinės integracijos iššūkius:
- Pojūčių vertinimas ir individualaus sensorinio profilio sudarymas: ergoterapeutai atlieka
išsamius visų asmens pojūčių sistemų ištyrimus ir vertinimus, kad nustatytų konkrečius
sensorinius iššūkius. Tai gali apimti vertinimus, kaip reaguojama į prisilietimus ir
skirtingas tekstūras, garsus, skirtingus vaizdinius dirgiklius, skonį ir kvapą. Suprantant
asmens individualų sensorinų profilų, galima parinkti ir pritaikyti tinkamas intervencijas. - Sensorinės integracijos terapija: tai speciali terapinė programa, kuria siekiama padėti
asmenims geriau apdoroti ir reaguoti į įvairius aplinkos dirgiklius ir jų suteikiamą
informaciją nervų sistemai. Terapinės veiklos gali apimti skirtingų pojūčių ir patirčių
derinimą siekiant geresnio kiekvieno pojūčio integravimo ir tinkamo atsako reguliavimo.
Ergoterapeutai naudoja veiklas, tokias kaip šokinėjimas, supimasis, lingavimas,
suderintas su vaizdu, garsu, kvapu ir kitais pojūčiais vienu metu. - Aplinkos pritaikymas ir patarimai: ergoterapeutai gali teikti rekomendacijas namų ir
darbo aplinkų modifikavimui, kad jos taptų draugiškesnės asmens sensorinei sistemai.
Tai gali apimti šviesos, triukšmo lygio ir kvapų, įvairių tekstūrų pakeitimus ir
koregavimus. Patariama specialios priemonės, kurias žmogus galėtų naudoti savo
namuose ar darbe, padedančios sumažinti ar reguliuoti gaunamus sensorinius dirgiklius. - Sensorinė dieta: tai yra individualiai asmeniui pritaikytas veiklų ir strategijų planas,
skirtas tenkinti jo sensorinius poreikius per visą dieną. Tai gali apimti konkrečius
pratimus, pertraukas ir laiko planavimą, pojūčiais pasižyminčias veiklas, padedančias
tinkamai reguliuoti nervų sistemą. Šį planą asmuo sudaro individualiai pagal savo
poreikius kartu su ergoterapeutu. - Įgūdžių vystymas: ergoterapija sutelkta į konkrečių įgūdžių, susijusių su kasdieninėmis
veiklomis, vystymą ir tobulinimą. Pavyzdžiui, asmenys, turintys sensorinių iššūkių, gali
lavinti su smulkiąją ir stambiąją motoriką, koordinaciją ir kasdienės asmeninės priežiūros
veiklas, siekiant pagerinti savarankiškumą. - Prisitaikymo strategijos: ergoterapeutai padeda asmenims kurti įvairias prisitaikymo ir
nusiraminimo strategijas, skirtas reguliuoti sensorinius dirgiklius ir jų keliamus iššūkius.
Tai gali apimti atsipalaidavimo ir kvėpavimo technikas, dėmesio sutelkimo ar kitų
strategijų mokymą, reguliuojant nervų sistemą ir jautrumo lygį.
- Socialinių įgūdžių mokymas: asmenims, patiriantiem sensorinius iššūkius, kurie sukelia
sunkumus jų socialiniam gyvenimui ir santykiams, ergoterapeutai padeda kartu ieškant
sprendimų, imituojant įvairias socialines situacijas ir duodant tinkamus socialinių įgūdžių
ir komunikacijos gebėjimų gerinimo patarimus. - Edukacija ir atstovavimas: ergoterapeutai informuoja asmenis, jų šeimas, darbo kolegas
ar kitus aplinkoje esančius asmenis, apie sensorines problemas ir iššūkius, padedant
suprasti, kaip palaikyti save ir atstovauti savo poreikius skirtingose aplinkose. - Bendradarbiavimas su kitais specialistais: ergoterapeutai dažnai bendradarbiauja su kitais
sveikatos priežiūros specialistais siekdami užtikrinti holistinį požiūrį į sensorinių iššūkių
sprendimą.
Svarbu pažymėti, kad ergoterapija yra labai individualizuota terapija, ir naudojami konkretūs
metodai priklauso nuo asmens unikalaus sensorinio profilio. Pagrindinis ergoterapijos tikslas yra
padėti asmenims išspręsti kilusius iššūkius ir pilnai dalyvauti kasdieninėse veiklose bei pagerinti
jų bendrą gyvenimo kokybę.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu – telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.
Šaltiniai:
Miller, D. A., Schoen, S., Schmitt, C. M., & Porter, L. M. (2023). Adolescents’ and Adults’
Perceptions of Sensory-Based Interventions: A Qualitative analysis. American Journal of
Occupational Therapy, 77(5). https://doi.org/10.5014/ajot.2023.050198
Treatment for Adults with Sensory Challenges. (n.d.). STAR Institute.
https://sensoryhealth.org/basic/treatment-for-adults-sensory-challenges
Making Sense of Life Balance: A Coaching Intervention for Adults with Sensory Processing
Challenges – ProQuest. (n.d.).
https://www.proquest.com/openview/4e97b515c7b0f25fe3c6f508c4edb2d4/1?pq-
origsite=gscholar&cbl=18750
Fowler, L. (2023, December 11). 10 Signs of Sensory Processing Disorder (SPD) in Adults –
What you need to know. SPD Foundation. https://www.spdfoundation.net/signs-of-spd-
in-adults/
