Insulto įtaka asmens savarankiškumui:
Insultas gali turėti įvairių pasekmių žmogui, ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip
asmens tvirtybės, aplinkos, kurioje jis gyvena, ir kitų aspektų. Tačiau dažniausiai insultas gali
neigiamai paveikti kasdienį gyvenimą ir savarankiškumą šiais aspektais:
- Psichologinė įtaka: insultas gali sukelti emocinį nuovargį ir sumažinti pasitikėjimą
savimi. Žmogus gali pradėti abejoti savo gebėjimais ir savo vertės jausmu. - Socialinė izoliacija: insultas, ar jo pasikartojimas, gali vesti prie socialinės izoliacijos, nes
žmogus gali jaustis nepriimtas ar nepakankamas, todėl vengti bendravimo su kitais. - Fizinė sveikata: nuolatinis stresas, kurį sukelia insultas ir jo pasekmės, gali turėti
neigiamą poveikį fizinės sveikatos būklei. Jau esantys fiziniai sunkumai po insulto, dar
gali prisidėti prie įvairių sveikatos problemų, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis arba
problemų su miegu. - Savarankiškumo sumažėjimas: insultas dažnai gali lemti savarankiškumo sumažėjimą,
nes žmogus gali prarasti motyvaciją ir pasitikėjimą savimi, būdamas įsitikinęs, kad jis
nepajėgus atlikti tam tikrų dalykų. - Elgesio pokyčiai: insultai gali lemti elgesio pokyčius, tokius kaip agresyvumas arba
atvirkščiai, pasitraukimas į save ir izoliacija.
Svarbu pabrėžti, kad reakcija į insultą gali skirtis kiekvienam žmogui, ir tam, kaip žmogus
susidoroja su tokia situacija, gali turėti įtakos jo emocinės ir psichologinės valios bei socialinės
paramos turėjimas. Ištikus insultui ir po jo labai svarbu ieškoti pagalbos ir paramos, kad būtų
galima veiksmingai susidoroti su insulto sukeltomis pasekmėmis.
Kodėl savarankiškumas toks mums svarbus?
Žmogui svarbu išlaikyti savarankiškumą ir nepriklausomumą dėl kelių priežasčių, kurios apima
fizinę, emocinę ir socialinę gerovę:
- Asmeninė nepriklausomybė: savarankiškumas leidžia žmogui priimti savo sprendimus ir formuoti savo gyvenimą pagal asmeninius tikslus ir vertybes. Tai suteikia pasitenkinimo jausmą, kad jis turi kontrolę ir galimybę keisti gyvenimą ir veiksmus pagal savo norus.
- Pasitikėjimas savimi: savarankiškumas prisideda prie pasitikėjimo savimi. Kai žmogus pajunta, kad gali susidoroti su iššūkiais ir priimti atsakomybę už savo veiksmus, tai stiprina jo pasitikėjimą savimi.
- Priklausomybės sumažinimas: esantis savarankiškumas leidžia žmogui mažiau priklausyti nuo kitų žmonių ar aplinkybių. Tai sumažina priklausomybę nuo išorinių veiksnių ir padeda išvengti fizinės ar emocinės priklausomybės nuo kitų.
- Asmeninė branda: savarankiškumas yra susijęs su asmenine branda. Per savo patirtį,
sprendimus ir iššūkius žmogus auga, išmoksta įvairių įgūdžių ir tampa autentiška
asmenybe tiek sau, tiek kitiems. - Socialinė įtrauktis: savigarbos ir nepriklausomumo jausmas padeda žmogui kurti
sveikesnius santykius su kitais. Tai gali prisidėti prie pagarbaus ir lygiaverčio
bendravimo su aplinkiniais žmonėmis.Sveikata ir gerovė: savarankiškas gyvenimo būdas taip pat gali turėti teigiamą poveikį fizinei ir psichologinei sveikatai. Gebėjimas prižiūrėti save, užsiimti sveika gyvensena ir
priimti atsakingus sprendimus gali prisidėti prie bendros asmens gerovės. Nuolatinis ir
aktyvus kaulų ir raumenų naudojimas bei kūno įgalinimas palaiko kūno fizinės sveikatos būklę.
Svarbu pabrėžti, kad nepriklausomumas ir savarankiškumas nereiškia visiško atsiskyrimo nuo
kitų žmonių ar aplinkos. Tai tiesiog yra esminis gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus ir
būti atsakingam už savo veiksmus. Vis dėlto žmogui reikia ir socialinės paramos bei
bendradarbiavimo su kitais siekiant pasiekti gerovę ir sėkmę gyvenime.
Savarankiškumas ir insultas
Būti savarankišku yra labai geras dalykas, tačiau insultą išgyvenusiems žmonėms atkurti
nepriklausomumą dažnai tampa iššūkiu, o pažanga kartais atrodo labai lėta. Emocinė parama,
tinkama, indiduali ir pritaikyta terapija bei treniruotės ir pagalbinės priemonės bei įranga gali
padėti insultą išgyvenusiems asmenims atrasti kelią į savo savarankiškumą.
Insultą patyrę asmenys susiduria ne tik su psichologinėmis ir emocinėmis pasekmėmis, bet ir su
fizinėmis komplikacijomis, kurios gali reikalauti nuolatinio palaikymo ir pagalbos. Dažnai
asmenys jaučiasi našta tiems, kurie jais rūpinasi, todėl gali patirti depresijos riziką. Tačiau
emocinė parama gali ženkliai pagerinti reabilitacijos procesą.
Emocinė parama padeda insultą patyrusiems asmenims
Nors insultas dažniausiai siejamas su fiziniais sunkumais ar sutrikimais, kurie apsunkina
judėjimą ir apsitarnavimą, kartais svarbiausia priemonė yra emocinė parama. Ji gali ateiti iš
įvairių šaltinių, ar tai būtų sutuoktinis, šeimos narys, artimas draugas ar gydytojas – svarbu turėti
kažką, kas nuoširdžiai rūpinasi ir palaiko.
Deja, viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria insultą patyrę asmenys, yra noras
izoliuotis nuo kitų dėl savo būklės, pakitusios išvaizdos, fizinių sunkumų. Dažnai asmenys
jaučiasi našta tiems, kurie juos supa, ir tampa depresiški. Toks jausmas gali lemti ilgą arba
sunkesnį atsigavimą po insulto.
Paramos grupė yra vienas iš svarbių elementų atsistatymo metu ir gali padėti atkurti savivertę ir
įveikti kylančias kliūtis bei gauti patarimų. Paramos grupės sutelkia bendruomenę žmonių, kurie
susidūrė su panašiais sunkumais. Susiformuoja tarpasmeniniai ryšiai, skatinantys teigiamą
reablitacijos procesą. Socialinė sąveika gali sumažinti nepasitikėjimo savimi, depresijos ir
atskirties jausmus. Svarbu paminėti, kad, jei kas nors yra priverstas likti namuose dėl judėjimo
sunkumų, internetinės paramos grupės gali teikti pagalbą per diskusijų forumus ir vaizdo
pokalbius.
Nauda, kurią teikia paramos grupės insultą patyrusiems asmenims:
- Streso, liūdesio, depresijos ir nerimo mažinimas
- Izoliacijos ir vienatvės jausmo mažinimas
- Prisitaikymo prie esamų sąlygų ir aplinkybių gerinimas
- Patikima erdvė atviroms diskusijoms ir pasidalinimams
- Rekomendacijos dėl gydytojų, terapeutų ir gydymo įstaigų
- Ilgalaikiai draugystės ryšiai
- Fizinė parama siekiant padėti insultą patyrusiems asmenims atkurti savarankiškumą
10 patarimų kaip atkurti ir išlaikyti savarankiškumą patyrus insultą:
Turint problemų su judrumu, lengviau paprašyti kitų žmonių kažką padaryti už jus nei tai daryti
patiems. Tačiau visgi, mūsų raumenys yra sutverti judėjimui ir jei jų nenaudosime, pamažu jie
praras savo jėgą ir funcionalumą, tad yra labai svarbu nenustoti judėti ir stengtis atlikti kuo
daugiau veiksmų pačiam. Tai gali būti padaryta mažiausiuose dalykuose. Štai literatūroje ir
šaltiniuose rastų, kitų insultą patyrusių asmenų 10 geriausių patarimų, kaip išlaikyti savo
savarankiškumą:
1. Pradėkite nuo vieno uždavinio, kuris jums tinka.
Nesvarbu, ar tai yra virtuvės grindų pašlavimas su šluota, skalbinių sudėjimas į skalbimo mašiną
ar savarankiškas indų plovimas. Svarbu tik tai, kad jūs jaustumėtės prisidedantys prie savo
gyvenimo ir buities.
2. Darykite tik tai, ką leidžia jūsų galimybės.
Nedarykite to, kas gali jums kelti pavojų ar keltų skausmą. Nekenkite sau, bandydami ką nors
padaryti! Jei persistengsite arba darysite kažką, kas kelia riziką nukristi ar susižeisti, tai gali
sulėtinti jūsų sveikimo procesą.
3. Pasirinkite tinkamą tempą.
Tempas yra labai svarbus aspektas nuovargio valdymui. Tai gali reikšti užduočių padalijimą.
Gali būti naudinga nustatyti laikmatį ir dirbti 10 minučių, tuomet ilsėtis 20 minučiš ir vėl
padirbėti dar 10 minučių. Toks užduočių skaidymas gali padėti sumažinti įtampą, nuovargį ir
neigiamą poveikį jūsų protui ar kūnui.
4. Pradėkite nuo mažų dalykų.
Tiesiog pagalvokite: „Aš neprašysiu, kad kas nors tai padarytų už mane, aš tai padarysiu pats“.
Net jei tai reiškia daikto nuo stalo pasiėmimą ar nuėjimą pačiam įsipildi vandens. Jei galite tai
padaryti patys, darykite!
5. Gaukite tinkamą įrangą ar specialias priemones.
Tai nėra prieinama visiems, bet yra puikių mobilumo ir techninių pagalbos priemonių. Jei kyla
problemų su tvarkymusi ir pernelyg sunkiu siurbliu, yra puikių variantų kaip robotai siurbliai,
kur reikės tiesiog įjungti mygtuką. Jei sunku atidaryti stiklainius, internete yra daug įrankių,
kurie palengvins darbą. Žinoma yra sunku sužinoti ir sugalvoti, kokių techninių pagalbos
priemonių egzistuoja, tad svarbu šiame žingsnyje pasikonsultuoti su ergoterapeutu.
6. Klauskite kitų insultą patyrusių asmenų patarimų
Gyvos ar isnternetinės paramos grupės ar forumai yra fantastiškas būdas bendrauti su kitais tą
patį patyrusiais asmenimis. Jei turite kokį kasdienį sunkumą ir jums reikia pagalbos, kad
išsiaiškintumėte geriausią būdą tai įveikti, visuomet galite parašyti klausimus grupėje – kai kurie
tai jau patyrė asmenys gali pasidalinti savo patirtimi ir padėti.
7. Informuokite savo paramos tinklą.
Vienas iš sunkiausių dalykų mūsų artimiesiems yra žinoti mūsų ribas, kartais mūsų galimybės
gali kisti iš vienos dienos į kitą. Mes visi turime gerų ir blogų dienų. Verta atvirai ir sąžiningai
pasikalbėti su žmonėmis savo namuose apie tai, kokios pagalbos norite, kokios pagalbos jums
reikia ir su kokiomis užduotimis norite pradėti susitvarkyti pats bei kaip jie gali jums padėti tai
pasiekti. Svarbu, kad artimieji taip pat žinotų, kad kai kuriomis dienomis galbūt negalėsite
padaryti to pats, ką padarėte vakar. Nepamirškite svarbios ir jūsų artimųjų perspektyvos – jie jus
gerai pažįsta bei mato iš šono ir gali įvertinti, kokios pagalbos jums gali reikėti.
8. Jei iš pradžių nepavyksta – apibrėžkite tikslą iš naujo.
Ši procesas ne visada bus lengvas. Jūs pastebėsite, kad yra užduočių ar atsakomybių, kurios jums
per sunkios ir tai yra gerai. Nelaikykite to nesėkme; tai yra sėkmė, nes bandėte! Kai jums reikia
pagalbos, prašyti jos kartais yra tikrai didžiausias dalykas, kurį galite tuo metu padaryti!
9. Lyginkitės tik su vakar diena.
Tiesa, galite natūraliai galvoti, kaip kadaise galėjote per vieną dieną išvalyti visą namą, o dabar
indų plovimas atrodo kaip didžiausias iššūkis. Šios įžvalgos, nors ir skausmingos, yra natūralus
bet kokio gedėjimo proceso dalis. Praėjus tam tikram laikui, šios mintys jums nepadės ir netgi
stabdys. Susikoncentruokite į tai, kaip toli esate nuėję nuo pradžios (ką tik ištikus insultui) iki
dabar ir ne į tai, ką anksčiau galėjote padaryti. Stebėkite mažus progresus.
10. Švęskite Progresą.
Jei turite paramos grupę ar savo artimųjų rate reguliariai švęskite vienas kito pasiekimus. Nuo
savo plaukų susišukavimo iki ilgo pasivaikščiojimo – pasidalintas džiaugsmas jį tik padidina, o
tai įkvėpia judėti toliau.
Ergoterapija – kelias į savarankiškumą
Ergoterapeutas yra specialistas, kuris gali suteikti vertingą pagalbą asmeniui po insulto, padedant
jam išlaikyti savarankiškumą. Štai kaip ergoterapeutas gali prisidėti prie šio tikslo:
- Vertinimas ir individualaus savarankiškumo atkūrimo plano sudarymas: ergoterapeutasgali atlikti išsamų vertinimą, nustatydamas tuo metu esamas asmens stiprybes, silpnybes, galimybes ir iššūkius. Remdamasis šiais duomenimis, jis gali sukurti individualų terapinį planą, kuris atitiktų paciento unikalius poreikius ir tikslus.
- Kasdienių įgūdžių atkūrimas: ergoterapeutas dirba su asmeniu, siekdamas atkurti kasdienius gyvenimo įgūdžius, tokius kaip valgymas, apsirengimas, nusiprausimas ar susitvarkymas ir pan. Jis naudoja įvairias terapines technikas ir priemones, kad padėtų asmeniui tapti kuo savarankiškesniu šiose kasdienėse veiklose, bei pataria, kaip geriau to siekti ir namų aplinkoje.
- Judėjimo ir koordinacijos treniruotės: ergoterapeutas gali sukurti specializuotas pratimų programas, skirtas atkurti judėjimo kontrolę ir koordinaciją. Tai gali apimti pratimus, skirtus stiprinti raumenis, pagerinti sąnarių judesius ir bendrą kūno pusiausvyrą.
- Savarankiškumo priemonių ir įrankių naudojimas: ergoterapeutas gali patarti ir parodyti, kaip naudoti įvairius specialius prietaisus ir techninės pagalbos įrankius, kad kasdieninės veiklos taptų lengvesnės ir prieinamesnės. Tai gali būti specialios rankenos, prietaisai valgymui, taip pat adaptuotos prausimosi įrangos naudojimas.
- Psichologinė parama ir motyvacija: ergoterapeutas suteikia psichologinę paramą ir skatina pacientą siekti savo tikslų. Jis gali padėti pacientui peržengti psichologinius iššūkius, susijusius su po insulto kylančiais jausmais ir savivertės sumažėjimu.
- Namų pritaikymas: ergoterapeutas gali įvertinti paciento gyvenamąją aplinką, atvykti į namus ir pasiūlyti pritaikymo sprendimus, kad ji būtų saugi, patogi naudotis ir atitiktų paciento poreikius.
- Įtraukimas į bendruomenę: ergoterapeutas gali paremti paciento integraciją į bendruomenę, pavyzdžiui, padėdamas rasti prasmingas socialines veiklas arba siūlydamas būdus, kaip dalyvauti viešojoje erdvėje.
Ergoterapeuto darbas po insulto yra skirtas visai asmens gerovei, o ne tik fiziniui atsigavimui. Jis
siekia pagerinti kasdieninį gyvenimą ir padėti pacientui pasiekti kuo didesnį savarankiškumą.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu – telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.
10 tips for remaining independent after a Stroke. (n.d.). Different Strokes.
https://differentstrokes.co.uk/blog/retaining-indepence-after-a-stroke/
Hoffman, H. (2022, September 9). Taking back your independence after stroke – Saebo. Saebo.
https://www.saebo.com/blog/taking-back-independence-stroke/
