Reabilitacija po insulto: kaip galime padėti savo artimajam po insulto namuose?

1. Išsami konsultacija su reabilitacijos specialistais, kineziterapeutu ir ergoterapeutu.

Prieš pacientui grįžtant namo svarbu suprasti, kokio tipo insultas jį ištiko, kokio tipo slauga po insulto gali būti/yra reikalinga, kokie fiziniai pratimai, mankštos ir masažai reikalingi, kaip galima jam pritaikyti aplinką. Natūralu, kad šių dalykų paciento artimieji gali nežinoti, todėl svarbu drąsiai klausti specialistų patarimų, išsiaiškinti, kokio tipo reabilitacija po insulto reikalinga.

2. Fizinis aplinkos pritaikymas.

Insultą patyrę žmonės dažnai turi didesnę kritimų riziką dėl hemiplegijos (vienos kūno pusės silpnumas/paralyžius), pusiausvyros problemų ar vienos kūno pusės neglekto, taip pat pasikeitusio judėjimo dėl naudojamų techninių priemonių (ramentų, vaikštynių, neįgaliojo vežimėlio). Namų aplinkos pritaikymas yra svarbus žingsnis prieš pacientui grįžtant namo iš ligoninės, kad žmogus juose jaustųsi saugiai ir patogiai. Kad žmogus laisvai judėtų savo namuose, gali prireikti perstumdyti baldus, pritvirtinti daugiau vietų paciento prisilaikymui, rekomenduojama pašalinti bet kokius daiktus, už kurių jis galėtų užkliūti ar atsitrenkti, pravartu būtų sušvelninti aštrius kampus, o dažnai jo naudojamas priemones padėti lengviau pasiekiamose vietose.

3. Sveikatos priežiūra pagal gydytojo rekomendacijas.

Užtikrinkite, kad žmogus gauna reikiamą medicininę pagalbą ir laikosi gydytojo nurodymų. Stebėkite paciento vaistų vartojimą ir laikykitės jų tvarkaraščio, pasidomėkite, kiek dienų skiriama reabilitacija po insulto ar jau ją esate išnaudoję, ar ji gali būti skirta pakartotinai, jei taip, po kiek laiko. Naudokitės visomis jums siūlomomis paslaugomis.

4. Fizinė veikla

Vienas svarbiausių aspektų norint padėti ir tęsti reabilitacijos procesą namuose, tai fizinių gebėjimų ir kalbos atkūrimas. Svarbu tęsti specialistų nurodytus pratimus, nes mankšta po insulto gali padėti atkurti turėtus įgūdžius. Paciento artimiesiems vertėtų nepamiršti padėti jam atlikti pratimus, kuo daugiau bendrauti su ligoniu, lavinti jo kalbą.

5. Psichologinis palaikymas

Būkite kantrūs ir supratingi. Po insulto žmogus gali jaustis nesaugus, nusiminęs arba būti depresyvios nuotaikos. Neigiamos emocijos neretai pasireiškia mankštinantis ar stengiantis lavinti kalbą, nes ligoniui paprastai nelengva susitaikyti su kūno pokyčiais. Suteikite jam emocinį palaikymą, būkite atviras visiems klausimams, taip pat nepamirškite pasidalinti ir savo išgyvenimais, mintimis.

6. Naudokite specialias priemones

Konsultuokitės su ergoterapeutu, kuris padėtų išsirinkti ar pasigaminti specialias ligoniui pritaikomas priemones, skirtas jam savarankiškai apsirengti, nusiprausti ar pavalgyti.

7. Rutina ir mityba

Kurkite struktūruotą kasdieninę rutiną, kad žmogus galėtų geriau organizuoti savo laiką ir veiksmus, taip pat svarbu užtikrinti visavertę ir sveiką mitybą, kuri suteiks jėgų ir užtikrins stiprėjimo procesus kūne. Svarbu maistu ir pasimėgauti, tad nepamirškite į meniu įtraukti ir asmens mėgstamų valgių.

8. Dalyvavimas bendruomenės/socialinėje veikloje

Patyręs insultą žmogus kovoja su daug jausmų, vienas jų – noras pasislėpti, nebesirodyti viešumoje dėl pasikeitusio kūno judesių, kognityvinių gebėjimų ar išvaizdos pokyčių. Svarbu raginti ir motyvuoti žmogų palaikyti savo socialinius ryšius ir išeiti iš namų. Tai gerina žmogaus emocinę ir psichologinę būklę.

9. Daryti SU, o ne UŽ

Dažnai gali kilti pagunda viską padaryti už kitą asmenį, nes taip greičiau, lengviau ar paprasčiau. Šiuo atveju svarbu suteikti žmogui, patyrusiam insultą, kuo daugiau galimybių viską bandyti daryti pačiam ir savarankiškai, nes raumenys yra plastiški ir jiems reikia daug judėjimo, tam kad jie galėtų greičiau atsistatyti. Tam tikrai prireiks daugiau laiko ir kantrybės, bet verta suteikti galimybę žmogui viską atlikti kiek įmanoma savo jėgomis.

10. Nepamiršti savo emocinės, fizinės ir psichologinės gerovės

Vienas svarbiausių punktų – norint kažką duoti, turime turėti, ką ir iš ko. Tad laba svarbu rūpintis savo emocine sveikata, bendrauti su kitais asmenimis, netapti vien tik vieno žmogaus pagalbininku. Svarbu palaikyti ir savo tinkamą psichologinę būklę, nepamiršti rūpintis ir asmenine fizine sveikata bei gerove.

11. Jei matote poreikį, pasitelkite specialistų pagalbą.

Jei pajutote, kad negalite skirti tiek laiko kasdien, kad galėtumėte visiškai atliepti žmogaus, patyrusio insultą, poreikius, rekomenduojama kreiptis dėl papildomos pagalbos namuose slaugytojų, kineziterapeutų ar ergoterapeutų paslaugų. Svarbu prisiminti, kad šie specialistai tam ir yra, kad padėtų asmenims, kuriems tos pagalbos reikia, ir jų artimiesiems. Taip pat specialistai turi daug žinių ir praktikos, tad galės suteikti jums nuolatines konsultacijas, kurios palengvins teik jūsų, tiek ligonio kasdienybę. Svarbu žinoti, kad turite kur ir į ką kreiptis.