Parkinsono liga ir ergoterapija

Parkinsono liga

Parkinsono liga yra lėtinė neurodegeneracinė liga, kurios simptomai dažniausiai prasideda
palaipsniui ir laikant bėgui progresuoja. Ši liga susijusi su smegenų ląstelių, vadinamų
dopaminerginiais neuronais, degeneracija. Dopaminerginiai neuronai yra atsakingi už dopamino
gamybą, neurotransmiterį, kuris yra būtinas judėjimo kontrolės sistemai palaikyti. Parkinsono
ligai progresuojant, nervų ląstelės smegenyse nebegali tinkamai funkcionuoti ir nebesugeba
gaminti cheminių medžiagų, tokių kaip dopaminas. Be dopamino judesiai tampa ypač lėti ir
sunkūs.

Ši liga buvo pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono vardu, kuris 1817 m. savo
straipsnyje „Esė apie drebantįjį paralyžių”  (Essay on shaking palsy) išsamiai aprašė tokios ligos
kamuojamų pacientų simptomus.

Parkinsono ligos paplitimas per pastaruosius 25 metus išaugo dvigubai. Pasaulinės sveikatos
organizacijos 2019 metų įvertinimai rodo, kad Parkinsono liga serga per 8,5 milijono žmonių.
Lietuvoje Parkinsono liga nustatyta apie 11 tūkstančių žmonių, iš kurių didžioji dalis yra vyresni
nei 50 metų. Vis dėlto vienam iš dešimties ligonių ši liga prasideda prieš pasiekiant minėtą
amžių.

Pagrindiniai Parkinsono ligos simptomai:

Parkinsono ligos simptomai blogėja laikui bėgant ir gali ženkliai sumažinti gerovę bei gyvenimo
kokybę. Jie apima:

Motorinius simptomus:

  • Raumenų judesių sutrikimus (bradikineziją): Lėtesni ir mažiau koordinuoti kūno judesiai,
    sunkumai pradėti arba baigti judesius.
  • Drebulį (tremorą): nevaldomas galūnių drebėjimas, nevalingi judesiai.
  •  Raumenų įtampą, standumą: storėjantys ir įtempti raumenys, ypač kaklo, rankų ir kojų
    srityse.
  • Sunkumus vaikščioti, manipuliuoti rankomis, sutrikusią smulkiąją motoriką.
  • Pusiausvyros praradimą: palaipsniui keičiant pozą, gali būti sunku išlaikyti bendrą kūno pusiausvyrą, kūnas gali lenktis į priekį.
  • Koordinacijos sutrikimai: visi aukščiau paminėti simptomai gali sukelti bendrus kūno, akies-rankos koordinacijos sutrikimus.

Nemotorinius simptomus:

  • Kognityvinių (pažinimo) funkcijų sutrikimą ar susilpnėjimą.
  • Psichikos sveikatos sutrikimus: patiriamas stresas ir priverstinis atsitraukimas nuo
    mėgstamų veiklų gali sukelti psichologinių sunkumų.
  • Demenciją: susilpnėjusi smegenų veikla gali daryti įtaką demencijos išsivystymui.
  • Miego sutrikimus: dėl skausmo, raumenų įtampos gali sutrikti miego kokybė.
  • Jutimo (sensorinius) sutrikimus.
  • Kalbos problemos: dėl nevalingų ir skausmingų raumenų susitraukimų.

Ne visi išvardinti simptomai pasireiškia vienu metu, kiekvienas Parkinsono ligos atvejis yra labai
individualus ir skirtingas, visgi, ligai progresuojant šie simptomai didina esamą negalią ir
spiecialios individualizuotos priežiūros poreikį.

Parkinsono ligos atsiradimo priežastys:

Parkinsono ligos atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, bet manoma, kad tai gali būti susiję
su genetiniais veiksniais ir aplinkos įtaka. Specifinės priežastys dar nėra visiškai suprastos, tačiau
žmonės, kurių šeimos istorija yra susijusi su šia liga, turi didesnį rizikos lygmenį taip pat ja
susirgti. Riziką gali padidinti tokie aplinkos veiksniai kaip oro tarša, pesticidai ir chemikalai, bet
kas, kas daro įtaką sveikai gyvensenai ir tinkamai smegenų veiklai.

Parkinsono liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau ji taip pat gali
prasidėti ir ankstesniame ar vidutiniame amžiuje. Dažniau ji pasireiškia vyrams nei moterims.

Parkinsono liga yra klasifikuojama į keturis lygmenis:

  • Pirma stadija: simptomai gali būti nestiprūs ir apriboti tik vieną kūno pusę. Asmuo gali
    turėti lengvą tremorą, bet jo gyvenimo kokybė vis dar gera ir sugeba pats savarankiškai
    apsitarnauti visose srityse.
  • Antra stadija: simptomai stiprėja, gali pasireikšti abiejose kūno pusėse. Pacientas gali
    turėti sunkumų palaikant kūno pusiausvyrą bei judant, gali prireikti minimalios pagalbos
    kasdienėse veiklose.
  • Trečia stadija: ligos simptomai tampa sunkesni, asmuo gali patirti didelių sunkumų su
    judėjimu ir pusiausvyra, bet vis dar pajėgia vaikščioti ir naudoti kūno judesius, reikia vis
    daugiau aplinkinių pagalbos apsitarnauti kasdienėse veiklose.
  • Ketvirta stadija: tai yra pažengusi Parkinsono ligos stadija, kurioje judėjimas yra labai
    ribotas, pacientas gali reikalauti didelės pagalbos judant ir atliekant kasdienes veiklas.
Parkinsono liga

Gydymas ir priežiūra:

Parkinsono liga pablogėja laikui bėgant. Kol kas šiai ligai deja, bet nėra gydymo, tačiau
tinkamos terapijos, intervencijos ir vaistai gali sumažinti simptomus.

Reabilitacija, įskaitant fizioterapiją, kineziterapiją ir ergoterapiją, gali suteikti didelį
palengvėjimą Parkinsono ligos ir kitų degeneracinių neurologinių sutrikimų atvejais. Terapijos
apima kūno raumenų stiprinimo pratimus, koordinacijos ir pusiausvyros treniruotes, smulkiosios
motorikos ir kognityvinių funkcijų lavinimą, hidroterapiją. Šios intervencijos gali padėti
pagerinti funkcionalumą ir gyvenimo kokybę žmonėms su Parkinsonu ir ženkliai sumažinti
priežiūrėtojų ir artimųjų naštą, kuo ilgiau palaikant asmens savarankiškumą ir gebėjimus.

Prevencija:

Kol kas nėra specifinių būdų, kaip visiškai išvengti Parkinsono ligos, nes jos tikrosios priežastys
dar nėra visiškai aiškios. Tačiau yra keletas bendrų sveikatos praktikų, kurios gali padėti
palaikyti gerą savijautą ir kūno veiklą bei mažinti riziką susirgti Parkinsono liga ar bent jau
atitolinti jos simptomus:

  •  Aktyvus gyvenimo būdas: fizinis aktyvumas visuomet turi teigiamą poveikį nervų
    sistemai ir padeda išlaikyti gerą sveikatą. Reguliarūs pratimai gali būti naudingi ne tik
    kūnui, bet ir tinkamai smegenų veiklai palaikyti.
  • Sveika mityba: sveika ir subalansuota mityba prisideda prie bendros savijautos ir
    sveikatos. Tyrimuose pastebėta, kad žmonės, besilaikantys sveikos mitybos principų, gali
    turėti mažesnę riziką susirgti neurodegeneracinėmis ligomis, įskaitant ir Parkinsono ligą.
  • Vengti toksinų: yra tam tikrų aplinkos veiksnių, pvz., pesticidų arba kitų cheminių
    medžiagų, kurios didina Parkinsono ligos riziką. Mažinant sąlytį su toksinais savo
    aplinkoje (vengiant nenatūralių medžiagų ir maisto priedų) bei stebint aplinkos pokyčius
    ore, galima išvengti neigiamos įtakos organizmui iš aplinkos.
  • Reguliarus sveikatos tikrinimas: ankstyvas ligos diagnozavimas gali padėti pradėti
    gydymą anksčiau ir geriau bei ilgiau valdyti simptomus. Reguliarūs sveikatos tikrinimai
    gali padėti nustatyti bet kokius pokyčius organizme.
  • Streso valdymas: ilgalaikis stresas gali turėti neigiamą poveikį organizmo sveikatai.
    Streso valdymo praktikos, gali padėti išlaikyti emocinę gerovę.

Nors šie faktoriai gali turėti įtakos bendrai sveikatai, jie nesuteikia 100% garantijos išvengti
Parkinsono ligos. Prevencinės priemonės turėtų būti suvokiamos kaip bendros sveikatos
palaikymo ir gerinimo strategijos. Jei turite rizikos veiksnių arba ligos simptomų, svarbu
konsultuotis su gydytoju ir nedelsti.

Parkinsono liga ir ergoterapija:

Parkinsono liga gali sukelti įvairius iššūkius jūsų kasdieniame gyvenime, įskaitant tuos, kurie
kliudo paprastoms veikloms, kurias anksčiau laikėte savaime suprantamomis – tokioms kaip
valgymas, rašymas ir mobilaus telefono naudojimas.

Kas yra ergoterapija ir kaip ji gali padėti su Parkinsono liga?

Ergoterapija yra reabilitacinės medicinos šaka, kuri susitelkia ties veiklų, reikalingų
nepriklausomam kasdieniniam gyvenimui atlikimu.
Ergoterapeutai yra specialistai kuriems tenka rasti būdus, kaip asmuo galėtų maksimaliai
išnaudoti savo judesius ir aplinką palaikant gerą gyvenimo kokybę.

Sergant Parkinsono liga ir konsultuojantis su ergoterapeutu, apžvelgiamos šios gyvenimo sritys:

  • Kasdieniai įgūdžiai ir apsitarnavima
  • Pagalbinės priemonės
  • Sensorinis profilis ir jutimai
  • Kognityvinės funkcijos ir jų palaikymas
  • Augmentatyvi ir alternatyvi komunikacija
  • Namų aplinkos pritaikymas ir modifikacijos

Skirtingai nei kineziterapeutai, padedantys gerinti kūno judesius, didinti judėjimo diapazoną, taip
pat stiprinti pusiausvyrą, ergoterapeutai sutelkia dėmesį į kasdienio gyvenimo veiklas ir užduotis,
siekdami skatinti nepriklausomumą ir produktyvumą. Daugelis Parkinsono ligą turinčių žmonių
dirba su įvairių terapeutų komanda, taip apimant visas veiklos ir sveikatos sritis.

Ergoterapija gali būti naudinga Parkinsono liga sergantiems žmonėms, teikdama specializuotą
pagalbą ir patarimus, siekiant gerinti kasdieninio gyvenimo kokybę ir savarankiškumą. Keletas
konkrečių būdų, kaip ergoterapija gali padėti Parkinsono liga sergantiems žmonėms:

  • Judėjimo gerinimas: ergoterapeutai gali teikti rekomendacijas ir praktines gaires, kaip
    pagerinti judėjimo koordinaciją ir stabilumą. Tai gali apimti pratimus ir mankštas,
    skirtuas didinti judesių kontrolę. Taip pat ergoterapeutai vertina ir pataria dėl saugių
    padėčių ir griuvimo prevencijos.
  • Pagalba kasdieninėse veiklose: ergoterapeutai gali mokyti ir pritaikyti specialius metodus
    ar įrankius, kad būtų lengviau atlikti kasdienines veiklas, tokias kaip valgymas,
    apsirengimas, maudymasis, rašymas ir kt.
  • Smulkiosios motorikos įgūdžių išlaikymas: tai gali apimti specializuotas užduotis ir
    pratimus, kurie padeda išlaikyti rankų jėgą, lankstumą, pirštų manipuliaciją ir suėmimą
    bei koordinaciją, kuri gali sumažėti dėl Parkinsono ligos.
  • Technologijos naudojimas: ergoterapeutai gali informuoti ir mokyti pacientus bei jų
    šeimos narius naudotis specialiais įrenginiais ar technologijomis, kurios padeda įveikti
    Parkinsono ligos sukeltus iššūkius, pavyzdžiui, specialųs valgymo įrankiai, kurie
    palengvina ar valgymo procesą.
  • Namų aplinkos pritaikymas: specialistai gali suteikti rekomendacijas, kaip pritaikyti
    namus, kad būtų lengviau ir saugiau judėti namuose. Tai gali apimti baldų pakeitimą,
    pritaikymą pagal aukštį, pavojingų kampų pašalinimą, svarbiausių daiktų perdėliojimą.
  • Emocinė parama: ergoterapeutai taip pat gali suteikti emocinę paramą ir motyvaciją,
    padėdami pacientui prisitaikyti prie lėtėjančių judesių ir kitų simptomų.
  • Artimųjų ir kitų globėjų mokymas: ergoterapeutai moko asmens artimuosius ar kitus
    žmones, kurie rūpinasi sergančiu žmogumi, kaip tinkamai ir ergonomiškai rūpintis savo artimuoju, kokie tinkami pratimai ar veiklos kasdienybėje, kaip prisitaikyti prie pasikeitimų.

Svarbu paminėti, kad ergoterapija yra individualizuota ir pritaikyta kiekvieno paciento
poreikiams. Jos tikslas yra padėti pacientui išsaugoti savarankiškumą ir kokybiškai gyventi, net ir
su Parkinsono liga sukeltais iššūkiais. Ergoterapeutai dažnai bendradarbiauja su kitais
specialistais, pavyzdžiui, su fizioterapeutais ir gydytojais, siekdami suteikti išsamų paciento
palaikymą ir terapijos kokybę.

Patarimai ir išvados

Asmenims, kurie susiduria su Parkinsono liga, svarbu įgyti žinias ir įgūdžius, kaip geriau valdyti
ligą ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Keli patarimai:

  • Konsultuokitės su specialistais: susisiekite su neurologu, jis gali nustatyti diagnozę,
    suteikti informacijos apie ligą ir pasiūlyti tinkamą gydymą bei valdymo planą.
  • Išsiaiškinkite daugiau apie ligą: suprasti savo ligą gali padėti ją geriau valdyti. Tyrinėkite
    patikimus šaltinius, skaitykite apie Parkinsono ligą, susiraskite patikimą informaciją.
  • Stiprinkite fizinę būklę: reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti išlaikyti raumenų
    stiprumą, judesių koordinaciją ir bendrą fizinę būklę. Pasitarkite su specialistu dėl
    tinkamo pratimų plano.
  • Dirbkite su specialistų komanda: bendradarbiaukite su ergoterapeutu, fizioterapeutu ir
    kitais specialistais, kurie gali suteikti pagalbą ir patarimus dėl kasdieninių veiklų, judesių
    ir kitų iššūkių, su kuriais galite susidurti.
  • Laikykitės sveikos mitybos: subalansuota mityba yra svarbi sveikatai ir gerovei.
    Konsultuokitės su dietologu dėl sveikos ir tinkamai subalansuotos mitybos.
  • Planuokite savo dieną: susidarykite dienos grafiką, kuriame numatytas poilsio, aktyvumo
    ir miego laikas. Reguliarus ir tvarkingas gyvenimo tvarkaraštis gali stirpinti gerovę ir
    sumažinti streso lygį.
  • Mokykitės būti emociškai atsparūs: susiduriant su liga gali kilti emocinių iššūkių.
    Mokykitės būti emociniškai atsparūs ir ieškokite paramos iš šeimos, draugų ar
    psichologo.
  • Suteikite šeimai ir draugams informaciją: bendravimas su šeima ir draugais apie jūsų būklę gali sukurti stiprų socialinį tinklą ir padėti jums jausti palaikymą.
  • Ieškokite paramos grupių: įstokite į Parkinsono ligos pacientų paramos grupę. Tai gali būti puiki vieta dalintis patirtimi, gauti patarimų ir jaustis suprastu.

Svarbiausia yra individualizuotas požiūris į kiekvieno asmens poreikius. Kiekvienam žmogui
gali prireikti skirtingos pagalbos, todėl svarbu aktyviai bendradarbiauti su specialistais ir
pasirinkti būdus, kaip geriausiai valdyti savo būklę.
„Upės teka“ centre dirbantys ergoterapeutai gali padėti jums maksimaliai išnaudoti savo
nepriklausomumą, padedant lengviau atlikti kasdienio gyvenimo užduotis, taip pat suteikti
išsamias ir naudingas konsultacijas.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu – telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.

Šaltiniai:
Dixon, L., Duncan, D. C., Johnson, P. E., Kirkby, L., O’Connell, H., Taylor, H., & Deane, K.
(2007). Occupational therapy for patients with Parkinson’s disease. The Cochrane
Library. https://doi.org/10.1002/14651858.cd002813.pub2
Parkinson’s Disease – the OT Practice. (n.d.). https://www.theotpractice.co.uk/how-we-
help/conditions/parkinsons
World Health Organization: WHO & World Health Organization: WHO. (2023, August 9).
Parkinson disease. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/parkinson-disease
Gilbert, R., MD PhD. (2021, July 6). Occupational therapy for Parkinson’s disease: tips and
tricks. American Parkinson Disease Association.
https://www.apdaparkinson.org/article/occupational-therapy-for-parkinsons/

https://www.manodaktaras.lt/liga/parkinsonizmas-parkinsono-liga