Palaikantis ryšys su suaugusiuoju disleksijos nepanaikina ir nepakeičia specializuoto skaitymo mokymo. Tačiau jis gali sumažinti vaiko nerimą, sustiprinti įsitraukimą ir sukurti saugią aplinką, kurioje vaikas drįsta bandyti, klysti bei prašyti pagalbos. Todėl ryšys yra ne vien malonus ugdymo priedas, o viena svarbiausių veiksmingos pagalbos sąlygų.
Dirbdama su vaikais, turinčiais disleksiją ir kitų mokymosi sunkumų, naudoju įvairius metodus bei priemones. Vienų poveikį galime gana aiškiai pamatyti iš pasikeitusių vaiko skaitymo ar rašymo gebėjimų. Kitų vertė atsiskleidžia vaiko elgesyje: jis drąsiau bando, nebebijo pasakyti „nesupratau“ arba po nesėkmės sutinka sugrįžti prie užduoties.
Jeigu reikėtų įvardyti pirmąją priemonę, nuo kurios prasideda pagalba vaikui, pasirinkčiau ryšį.
Jo negalime nusipirkti PDF formatu. Jam nėra pratybų sąsiuvinio ar visiems vienodai veikiančios instrukcijos. Tačiau būtent pasitikėjimu grįstas santykis leidžia vaikui pasijusti matomam, suprastam ir priimtam – ne tik tada, kai jam sekasi.
Ką mokykloje gali išgyventi disleksiją turintis vaikas?
Disleksija pirmiausia siejama su nuolatiniais sunkumais išmokti tiksliai ir sklandžiai skaityti, atpažinti žodžius bei taisyklingai rašyti. Tačiau jos poveikis neapsiriboja vien skaitymo rezultatais.
Vaikas gali kasdien susidurti su situacijomis, kuriose:
· užduotį atlieka lėčiau už klasės draugus;
· garsiai skaitydamas bijo suklysti;
· patiria nusivylimą dėl diktantų ir kitų rašto darbų;
· žino atsakymą, tačiau negali jo tinkamai perteikti raštu;
· yra lyginamas su kitais vaikais;
· jo pastangos lieka nepastebėtos;
· klaidingai palaikomas tingiu, išsiblaškiusiu ar nepakankamai besistengiančiu.
Ilgainiui pasikartojančios nesėkmės gali paveikti vaiko pasitikėjimą savimi, motyvaciją ir emocinę savijautą. Todėl, padėdami disleksiją turinčiam vaikui, turime rūpintis ne tik tuo, kaip jis skaito, bet ir tuo, kaip jis jaučiasi mokydamasis.
Kartais vaiko pasakymas „man nerūpi“ iš tiesų reiškia:
„Aš nebenoriu dar kartą patirti nesėkmės.“
Kodėl ryšys svarbus mokymuisi?
Palaikantis ryšys padeda vaikui jaustis saugiam. Saugumas nereiškia, kad vaikui nekeliame reikalavimų ar saugome jį nuo kiekvienos sudėtingesnės užduoties. Tai reiškia, kad vaikas gali bandyti nebijodamas būti pažemintas, sugėdintas ar atstumtas.
Toks santykis gali padėti vaikui:
· prisipažinti, kad nesuprato;
· paprašyti pagalbos;
· išbūti susidūrus su sunkumu;
· priimti klaidą kaip mokymosi dalį;
· dar kartą pabandyti;
· po nesėkmės sugrįžti į mokymosi procesą.
Ryšys gali būti ypač svarbus vaikui, kuris mokykloje jau sukaupė daug nesėkmės patirčių. Prieš pradėdamas naują užduotį toks vaikas gali tikėtis ne sėkmės, o dar vieno patvirtinimo, kad jam nepavyks.
Ką apie mokytojo ir mokinio ryšį rodo tyrimai?
Palaikantis santykis siejasi su didesniu įsitraukimu
Palaikantis santykis siejasi su didesniu įsitraukimu
Debora Roorda ir jos kolegos atliko metaanalizę, apibendrinusią 99 tyrimų rezultatus. Tyrimuose dalyvavo vaikai ir jaunuoliai nuo ikimokyklinio amžiaus iki vyresniųjų klasių.
Mokslininkai nustatė, kad teigiami, palaikantys mokytojo ir mokinio santykiai buvo susiję su didesniu mokinių įsitraukimu į mokymąsi. Sąsaja su akademiniais pasiekimais buvo mažesnė, tačiau taip pat reikšminga. Neigiami ir konfliktiški santykiai siejosi su mažesniu įsitraukimu.
Tyrimo rezultatai nereiškia, kad vien geras santykis savaime pagerins vaiko skaitymo gebėjimus. Jie rodo, kad santykis gali būti svarbus tam, ar vaikas dalyvaus mokymosi procese, stengsis ir nepasitrauks susidūręs su sunkumu.
Šaltinis: Roorda ir kt. „The Influence of Affective Teacher–Student Relationships on Students’ School Engagement and Achievement“
Ankstyvo santykio kokybė siejasi su ilgalaikiais rezultatais
Bridget Hamre ir Robertas Pianta stebėjo 179 vaikus nuo darželio iki aštuntos klasės. Tyrėjai nustatė, kad konfliktiški ir negatyvūs ankstyvieji santykiai su mokytoju buvo susiję su vėlesniais mokymosi bei elgesio sunkumais.
Šios sąsajos išliko ir atsižvelgus į vaikų pažintinius gebėjimus, elgesį bei kitus veiksnius. Tyrimas neįrodo, kad vienas santykis nulemia visą vaiko ateitį, tačiau parodo, kad santykio kokybės negalime laikyti nereikšminga ugdymo aplinkybe.
Šaltinis: Hamre ir Pianta „Early Teacher–Child Relationships and the Trajectory of Children’s School Outcomes through Eighth Grade“
Kodėl mokyklinis ryšys ypač svarbus disleksijos atveju?
Disleksijos ir psichikos sveikatos tyrimų apžvalgoje mokyklinis ryšys apibūdinamas kaip vaiko patyrimas, kad mokykloje jis yra suprantamas, palaikomas ir su juo elgiamasi teisingai.
Apžvalgoje aptarti tyrimai parodė, kad specifinių mokymosi sutrikimų turintys vaikai, kurie jautė, jog mokytojas supranta jų sunkumus ir juos palaiko, nurodė patiriantys mažiau nerimo.
Autoriai šiuos rezultatus vertina atsargiai. Negalima teigti, kad palaikantis mokytojas savaime panaikina vaiko nerimą. Vis dėlto mokyklinis ryšys gali būti svarbus apsauginis veiksnys vaiko emocinei savijautai.
Šaltinis: Wilmot ir kt. „Understanding Mental Health in Developmental Dyslexia: A Scoping Review“
Kita sisteminė kokybinių tyrimų apžvalga atskleidė, kad disleksiją turintys mokiniai ir jų šeimos mokyklose vis dar susiduria su nepakankamu disleksijos supratimu, pedagogų pasirengimo trūkumu ir ribota pagalba.
Tai primena svarbų dalyką: sunkumą vaikui kelia ne tik pati disleksija. Jį gali sustiprinti ir aplinka, kuri nesupranta vaiko poreikių arba nėra pasirengusi jų atliepti.
Šaltinis: Nevill ir Forsey „The Social Impact of Schooling on Students with Dyslexia“
Kaip kurti saugų ryšį su disleksiją turinčiu vaiku?
1. Pripažinkite vaiko patirtį
Jeigu vaikas sako, kad bijo diktanto, garsinio skaitymo ar grįžimo į mokyklą, jo baimės nereikėtų skubėti paneigti.
Vietoje „Nėra čia ko bijoti“, „Dar juk net neprasidėjo mokslo metai“ arba „Jeigu daugiau pasimokytum, būtų lengviau“ galime sakyti:
· „Matau, kad tau tai kelia nerimą.“
· „Papasakok, kas tau atrodo sunkiausia.“
· „Pagalvokime, kas galėtų padėti pasijusti saugiau.“
Priimti vaiko jausmą nereiškia patvirtinti, kad situacija yra beviltiška. Tai reiškia parodyti, kad vaikas neturi likti vienas su savo išgyvenimu.
2. Domėkitės ne tik rezultatu
Svarbu klausti ne vien „Kiek klaidų padarei?“, bet ir domėtis, kaip vaikas jautėsi, kuri dalis buvo sunkiausia, kas jam padėjo ir ką kitą kartą būtų galima padaryti kitaip. Tokie klausimai parodo, kad suaugusiajam rūpi ne tik galutinis pažymys.
3. Atskirkite vaiko gebėjimus nuo jo skaitymo sunkumų
Lėtesnis skaitymas ar rašybos klaidos neparodo visų vaiko gebėjimų. Disleksiją turintis vaikas gali turėti daug žinių, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ar stiprių žodinės kalbos gebėjimų, tačiau negalėti viso to parodyti įprastu rašto darbu.
4. Kurkite nuspėjamumą
Nerimą gali mažinti iš anksto paaiškintas veiksmų eiliškumas, didelės užduoties padalijimas į mažesnes dalis, papildomas laikas, aiškiai įvardytas pagalbos būdas ir galimybė trumpam sustoti.
5. Reaguokite į klaidas ramiai
Jeigu kiekviena klaida lydima nusivylusio žvilgsnio, skubinimo ar palyginimo su kitais, vaikas pradeda saugotis ne klaidos, o suaugusiojo reakcijos. Rami reakcija parodo, kad klaida padeda suprasti, kur reikia pagalbos, bet neapibrėžia vaiko vertės.
6. Pastebėkite pastangas, bet neapsiribokite bendru pagyrimu
Vietoje abstraktaus „šaunuolis“ verta įvardyti konkretų veiksmą: „Pastebėjau, kad suklydęs nesustojai ir pabandei dar kartą“, „Šį kartą pats paprašei pagalbos“ arba „Pasirinkai tau tinkantį būdą ir užduotį užbaigei“.
Ar ryšys gali išmokyti disleksiją turintį vaiką skaityti?
Ne. Ryšys nėra disleksijos intervencijos metodas ir tiesiogiai neišmoko vaiko skaityti.
Disleksiją turinčiam vaikui reikalingas kryptingas, nuoseklus, jo poreikius atitinkantis skaitymo ir rašymo mokymas. Priklausomai nuo individualios situacijos, gali būti reikalinga specialiojo pedagogo, logopedo ar kitų specialistų pagalba, mokymosi užduočių pritaikymas ir alternatyvūs žinių vertinimo būdai.
Tačiau net gerai parinktas metodas gali būti mažiau veiksmingas, jei vaikas nuolat jaučiasi nesaugus, sugėdintas arba įsitikinęs, kad jam vis tiek nepavyks. Todėl ryšys nepakeičia specializuotos pagalbos. Jis sukuria sąlygas vaikui ja pasinaudoti.
Ryšys neišmoko skaityti, tačiau padeda vaikui jaustis pakankamai saugiai, kad jis galėtų mokytis.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Su specialistu verta pasitarti, jeigu vaikas:
- ilgą laiką sunkiai susieja raides su garsais;
- skaito labai lėtai, netiksliai arba spėlioja žodžius;
- sunkiai įsimena žodžių rašybą;
- vengia skaitymo ir rašymo užduočių;
- dėl mokymosi sunkumų patiria stiprų nerimą;
- dažnai save vadina kvailu, tinginiu ar sako, kad jam niekada nepavyks;
- įdeda daug pastangų, tačiau pažanga išlieka labai nedidelė;
- negali parodyti turimų žinių įprastais rašto darbais.
Ankstyvas sunkumų atpažinimas padeda ne tik pasirinkti tinkamesnius mokymo būdus. Jis gali apsaugoti vaiką nuo daugybės pasikartojančių nesėkmės patirčių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra svarbiausia padedant disleksiją turinčiam vaikui?
Vaikui reikia ir specializuoto, įrodymais grįsto mokymo, ir palaikančios aplinkos. Ryšys nepakeičia skaitymo mokymo, tačiau padeda vaikui įsitraukti, priimti pagalbą ir nepasitraukti susidūrus su sunkumais.
Ar disleksiją sukelia motyvacijos trūkumas?
Ne. Disleksija nėra tingėjimo ar motyvacijos stokos pasekmė. Tačiau pasikartojančios nesėkmės, nepakankamas palaikymas ir netinkami reikalavimai gali sumažinti vaiko norą mokytis.
Kaip sumažinti disleksiją turinčio vaiko nerimą?
Padeda nuspėjamos užduotys, papildomas laikas, galimybė žinias parodyti skirtingais būdais, ramus reagavimas į klaidas ir aiški suaugusiojo žinutė, kad vaikas nėra vienas.
Ar vaikui reikia oficialaus disleksijos įvertinimo?
Jeigu skaitymo ir rašymo sunkumai yra ilgalaikiai ir reikšmingai veikia mokymąsi ar emocinę savijautą, verta kreiptis dėl išsamesnio pedagoginio ir psichologinio įvertinimo. Jis padeda tiksliau suprasti vaiko poreikius ir parinkti tinkamą pagalbą.
Ką daryti, jeigu vaikas atsisako skaityti?
Pirmiausia verta išsiaiškinti, ką vaikas patiria skaitydamas. Atsisakymas gali būti būdas išvengti gėdos, nuovargio ar dar vienos nesėkmės. Reikėtų mažinti užduoties apimtį, suteikti tinkamą pagalbą ir kartu su specialistu įvertinti skaitymo sunkumų priežastis.
Ryšys – pirmoji sąlyga, o ne paskutinė priemonė
Negalime vienu mostu pakeisti visos ugdymo sistemos. Ne visada galime iš karto pritaikyti visas užduotis, pakeisti kiekvieną atsiskaitymą ar apsaugoti vaiką nuo visų nesėkmių.
Tačiau galime paklausti:
- „Kaip jautiesi?“
- „Kas tau dabar sunkiausia?“
- „Kaip galėčiau padėti?“
Šie klausimai disleksijos nepanaikina. Tačiau jie leidžia vaikui nelikti vienam su mokymosi keliamu skausmu.
Galbūt todėl ryšys nėra paskutinė priemonė, kurios imamės tada, kai niekas kitas nebeveikia. Jis yra pirmoji sąlyga, kad kitos pagalbos priemonės apskritai galėtų veikti.
Kur kreiptis pagalbos dėl vaiko skaitymo ir rašymo sunkumų?
Tėvams ne visada lengva savarankiškai įvertinti, kodėl vaikui sunku skaityti ar rašyti ir kokios pagalbos jam reikėtų. Panašiai atrodantys sunkumai gali būti susiję su skirtingomis priežastimis, todėl profesionalus vaiko gebėjimų įvertinimas padeda aiškiau suprasti jo stiprybes, patiriamus sunkumus ir tinkamiausias pagalbos kryptis.
Jeigu pastebite, kad vaikas ilgai painioja raides, sunkiai susieja jas su garsais, skaito labai lėtai, spėlioja žodžius, vengia rašymo užduočių arba dėl mokymosi patiria didelį nerimą, kviečiame kreiptis į „Upės teka“ specialistus.
Įvertinę vaiko skaitymo ir rašymo gebėjimus, aptarsime rezultatus, pateiksime aiškias išvadas ir konkrečias rekomendacijas, kaip vaikui galima padėti namuose bei ugdymo įstaigoje.
Jeigu jums aktualus vaiko skaitymo ir rašymo sunkumų įvertinimas ar specialistų pagalba Vilniuje arba nuotoliniu būdu, susisiekite jums patogiausiu būdu:
- telefonu +370 646 55468;
- užpildę užklausos formą „Upės teka“ svetainėje;
- užsiregistravę konsultacijai.
Mielai aptarsime jūsų situaciją, atsakysime į klausimus ir padėsime pasirinkti tinkamiausią tolesnį žingsnį.
Jeigu esate pedagogė ar specialistė ir norite daugiau aiškumo, palaikymo bei praktinių sprendimų savo darbe, švelniai kviečiu prisijungti prie mano rudens mentorystės grupės. Tai bus erdvė mokytis, aptarti realias situacijas ir augti kartu su kolegėmis.
Kolegų prašymu kartojami mokymai
Rugpjūčio 28 d. – „Disleksija ir disgrafija: kaip atpažinti, vertinti ir padėti 6–12 metų vaikui“.
Šie mokymai kartojami kolegų prašymu po didelio ankstesnio susidomėjimo.
