Kaip bendrauti su kūdikiu? Ankstyvojo kalbos ugdymo rekomendacijos

kūdikis, mama, upės teka
Specialistai teigia, kad mažyliai pasaulio garsus girdi dar būdami mamos įsčiose: apie penktą nėštumo mėnesį jie pradeda reaguoti į aplinkos garsų dirgiklius, o septynių mėnesių atpažįsta motinos širdies plakimo ritmą ir balsą. Stebėjimais įrodyta, kad gimę kūdikiai greičiau nurimsta išgirdę ramaus jiems jau atpažįstamo mamos arba kito artimo asmens balso, girdėtos ramios muzikos ar klausytų lopšinių melodijų. Tik gimę kūdikiai mokosi kitokių bendravimo ir pasaulio pažinimo būdų: jie reaguoja ne tik į kintančius garsus, bet ir į prisilietimus bei supančius vaizdus.

Prisilietimai. Bendravimas pirmaisiais mėnesiais itin svarbus per sensorinius pojūčius. Tėvų ar globėjų lietimai: paglostymai, mylavimai, sūpavimai, patrynimai, lengvi pažnaibymai, žaidinimai, švelnūs masažai – stimuliuoja įvairias vaikelio reakcijas. Atidžiai stebėdami jas, galite suprasti, kas kūdikiui patinka, kas jį nuramina, guodžia, o kas netinka ir erzina.

Garsai. Tai vienas svarbiausių bendravimo su kūdikiais komponentų. Jų verksmas – bene pirmas girdimas pranešimas pasauliui apie save. Vėliau stebėdami vaikelį, lengvai suprasime, ką ir kokiu verksmu jis praneša: ar nori valgyti, ar miegoti, ar jam šalta, karšta, šlapia, o galbūt jis pasiilgo fizinio artumo. Šiame bendravimo etape svarbu parodyti, kad supratote vaikučio poreikius ir juos atliepėte. Juk jis iš artimo žmogaus balso, iš prisilietimo supranta, kad yra išgirstas, vadinasi, yra svarbus. Vaikelis jus išgirdęs gali greitai nurimti arba kalbinamas parodyti, kad džiaugiasi – muistytis, mostaguoti rankytėmis ir kojytėmis. Vėliau vaikutis bendrauja išmokęs šypsotis,  gali pasukti galvą garso šaltinio link, bando skleisti nevalingus garsus. Ir jis visuomet laukia atgalinio ryšio iš aplinkinių, todėl būtinai ugdykite šiuos pirmuosius bendravimo įgūdžius ir jam atsakykite: šypsokitės, juokitės, raukykitės, burkuokite, maivykitės, kalbinkite, dainuokite ir pan.

Kalbėjimas ir klausymas. Vėliau išgirsite, kaip vaikelis mokosi vograuti. Vogravimas atsiranda apie antrą mėnesį ir primena tarsi balandžių burkavimą; vaikutis vis kartoja tuos pačius balsius, keisdamas jų toną. Taip prasideda pirmosios kalbėjimo pamokos.  Šiek tiek vėliau vaikutis įveikia  sudėtingesnes pamokas – ima čiauškėti: jis jau taria garsų samplaikas, skiemenis, skiemenų junginius. Įdomu tai, kad viso pasaulio kūdikiai iki  6 mėnesių čiauška vienodai, o tik vėliau jų kalbėjimo aparatas ima formuotis pagal jį supančios  kalbos specifiką. Specialistai teigia, kad čiauškėjimas dar nėra tikras garsų tarimas, o labiau bandymas, mokymasis juos tarti. Nuo septinto mėnesio artikuliacija darosi aiškesnė, valingesnė ir vaikučio kalbėjimas vystosi greičiau – jis mokosi naujų garsų derinių, taria priebalsius, skiemenis, tikslingai siekia mėgdžioti.  Šiuo periodu labai svarbu reaguoti į tokias vaiko bendravimo formas: stebėti akis ir burnytę ir atsakyti jam tiek žodžiais, tiek kūnu ir būtinai palaikant akių kontaktą. Svarbu, kad kūdikis išmoktų fokusuoti žvilgsnį iš pradžių į jūsų lūpas, akis, o vėliau mokėtų žvilgsniu vedžioti nuo vieno prie kito. Būkite arti vaiko, geriausiai jam matomoje  ir girdimoje pozicijoje. Palaikykite dialogą su juo kuo įvairesnėmis kalbinėmis ir nekalbinėmis formomis. Tegul vaikas pamato įvairias jūsų mimikas, grimasas, vaidybą, lai išgirsta įvairius kalbėjimo tonus ir intonacijas, pamėgdžiojimus, kalbos melodingumą.  Nė nepastebėsite, kad instinktyviai kalbėsite šiek tiek aukštesniu balsu, ir tai yra natūralu, mat, pasirodo, kūdikiai labai smalsiai reaguoja į tokį kalbėjimą. Ir visiškai nesvarbu, ar pasakosite apie vaizdą už lango, ar apie verdamą košę, ar apie skaitomą knygą, ar apie vystyklų kvapą – jūsų balsas užvaldys visą kūdikio dėmesį. Vaikutis mokysis suprasti, ką sakote, kaip sakote ir bandys suvokti, kaip jis tai išgirsta, tarsi atkoduoja. Taigi per tokį bendravimą lavės jo taip stipriai vėlesniam kalbėjimo periodui reikalingi įgūdžiai: regos, klausos ir artikuliacijos darnos pajautimas.

 

Ryšys. Mokslininkė D. Suskind teigia, kad vienas svarbiausių kūdikių vystymosi komponentų yra ryšys tarp jo ir globėjo, apimantis jį supančią kalbinę aplinką. Visi tie atliepiamieji kalbinimai:  ,,ūūū“, ,,aaa“, ,,agu“, ,,utiti“, ,,mylu mylu“ – veikia kaip katalizatorius, mažylio smegenyse sujungiantis milijardus neuronų, reikalingų įvairiapusiam vystymuisi. Būtent kūdikystėje, kai kuriamos ir stiprinamos neuroninės jungtys, verbalinio mokymosi ir apskritai vystymosi potencialas yra pats didžiausias dėl specifinio tam laukui smegenų neuroplastiškumo. Tačiau svarbu suprasti, kad žodžių kiekis yra kaip priedas prie mylinčio ir rūpestingo ryšio, kurį sukuria globėjas. Žodžių gali būti daug, bet jų teigiamas poveikis smegenims priklauso nuo ryšio palaikymo ir šilumos.

Nepamirškime, kad bendravimo procese reikia mažiausiai dviejų asmenų. Bendraudami sąveikaujame, veikiame vienas kitą. Mokydami savo vaikus, būtinai ir patys mokykitės iš jų naujų komunikacijos būdų.
 
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu – telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.
 
Norint pasisemti daugiau idėjų žaidimams su kūdikiu pasekite mus Facebook ar Instagram socialiniuose tinkluose:
 
Linkime smagių atradimų!
Kūdikio kalbos ugdymas