Kada vaikui reikia ergoterapijos?

Ergotepija

Vaiko raida yra kompleksinis procesas, kurio metu vystosi vaiko fiziniai, emociniai, socialiniai ir
kognityviniai gebėjimai nuo gimimo iki suaugusiųjų amžiaus. Šis procesas yra labai individualus
ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip genetika, aplinka, šeimos ir kiti socialiniai
santykiai, taip pat išsilavinimas ir sveikatos lygmuo.

Vaiko raida pasireiškia šiais pagrindiniais aspektais:

1. Fizinė raida: apima kūno augimą, raumenų ir kaulų stiprėjimą, motorinių įgūdžių
tobulėjimą (pvz., vaikščiojimas, bėgimas, laikymasis ant rankų) ir sensorinį vystymąsi
(pojūčių tobulėjimas).
2. Kognityvinė raida: vaiko protas vystosi per mąstymo, supratimo, problemų sprendimo
įgūdžius ir gebėjimą susieti visa informaciją iš aplinkos su tinkamomis reikšmėmis. Tai
apima kalbos raidą, gebėjimą suvokti skaičius, konceptų formavimąsi ir kūrybiškumą.
3. Socialinė raida: vaikas mokosi bendrauti su kitais, suprasti socialinius santykius, kurti
ryšius su aplinkiniais ir įgyti įvairių socialinių įgūdžių, tokių kaip empatija,
bendradarbiavimas ir konfliktų sprendimas.
4. Emocinė raida: emocinį intelektą, gebėjimą valdyti savo jausmus, atpažinti kitų jausmus
ir suvokti, kaip jie veikia elgesį. Tai taip pat apima emocinį prisirišimą prie kitų asmenų
bei gebėjimą valdyti stresą ir sunkumus.

Vaiko raida yra nuolatinis dinamiškas procesas, kuris vyksta etapais ir kiekvienam vaikui yra
unikalus. Saugi ir rūpestinga aplinka, kurioje suteikiama tinkama parama ir skatinama sveika
raida, yra esminė vaiko vystymosi sėkmės dalis.

Svarbu žinoti ir suprasti vaiko raidą, kad galėtume stebėti, kaip vaikas vystosi. Šis supratimas
leidžia teikti tinkamą paramą ir skatinti vaiko gerovę bei tobulėjimą. Be to, stebėjimas ir
supratimas apie vaiko raidą padeda identifikuoti bet kokias galimas problemas ar sutrikimus dar
ankstyvosiose stadijose. Kreiptis į specialistus derėtų, jei pastebimos išskirtinės ar nerimą
keliančios raidos vystymosi ypatybės, kurias smulkiau aprašysime žemiau. Specialistų, tokių
kaip pediatras, psichologas, psichiatras, specialusis pedagogas, kineziterapeutas ar ergoterapeutas
įsikišimas gali padėti nustatyti ir įvertinti problemas bei suteikti tinkamą pagalbą ir terapiją, kuri
padėtų vaikui maksimaliai išnaudoti jo gebėjimus ir potencialą.

Vaikų ergoterapija yra specializuota terapinė intervencija, skirta vaikams, kuri padeda jiems įgyti
arba atkurti gebėjimus vykdyti kasdienius veiksmus ir uždavinius, taip pat skatina jų
savarankiškumą ir dalyvavimą įvairiose veiklose, įskaitant mokymąsi, žaidimus ir socialinį
bendravimą. Ergoterapeutas dirba su vaiku, kad padėtų jam įveikti įvairias kliūtis, susijusias su
motoriniais, kognityviniais, emociniais arba socialiniais sunkumais, kurie gali trukdyti jam
pilnavertiškai dalyvauti kasdieniame gyvenime.

Ergoterapija

Vaikų ergoterapeutas yra specialistas, turintis specializuotą išsilavinimą ir patirtį dirbant su
vaikais, kad padėtų jiems įveikti bet kokius kylančius iššūkius. Jie gali dirbti įvairiose aplinkose,
įskaitant ligonines, klinikas, mokyklas arba teikti paslaugas namuose. Ergoterapeutas gali
įgyvendinti įvairias terapines strategijas ir technikas, įskaitant pratimus stambiąjai ir smulkiąjai
motorikai lavinti, žaidimus, specialias priemones siekiant pagerinti vaiko gebėjimus ir
savarankiškumą. Ergoterapijos tikslas yra padėti vaikams pasiekti savo pilną potencialą ir
dalyvauti visuomenėje ir kadienėse veiklose visiškai savarankiškai ir nepriklausomai.

Kokius iššūkius patiria jūsų vaikas?

Ar jūsų vaikas patiria sunkumų su kasdieninėmis veiklomis namuose, mokykloje ar
bendruomenėje? Ar jie susiduria su iššūkiais, kurių nepatiria dauguma kitų vaikų? Jei taip,
ergoterapeutas gali padėti jūsų vaikui.

Vėluojanti raida

Vėluojanti raida reiškia, kad vaikas atsilieka įgūdžių vystymosi stadijose, kurios yra įprastos tam
tikram amžiui. Tačiau vėluojanti raida taip pat reiškia daugiau nei šiek tiek atsilikti nuo kitų
vaikų tam tikrų įgūdžių ir gebėjimų; tai yra kompleksinis įgūdžių neišsivystymas. Keli
vėluojančios raidos pavyzdžiai:

  • Nepasiekian tinkamo raidos etapo sėdėjimo, ropojimo ir vaikščiojimo srityse
  • Nedaro fizinių ar emocinių dalykų priklausančių pagal raidą
  • Nevysto savo raidai tinkamo socialinio kontakto ar žaidimų

Smulkiosios motorikos įgūdžiai

Smulkiosios motorikos įgūdžiai apima mažus judesius, atliekamus pirštais, kojų pirštais, riešais,
lūpomis ir liežuviu, pavyzdžiui, laikant mažą objektą ar imant šaukštą ir dedant jį į burną. Jei

jūsų vaikui kyla sunkumų su smulkiosios motorikos įgūdžiais, jie gali turėti sunkumų su vienu iš
šių veiksmų:

  • Žaislų manipuliavimas rankose
  • Dėlionių dėliojimas ir pataikymas
  • Pieštuko laikymas
  • Naudojimasis įrankiams ar šiaudeliais pagal raidos etapą
  • Naudojimasis žirklėmis
  • Naudojimasis užtrauktukais, sagomis, batų raišteliais
  • Spalvinimas, piešimas, kontūrų sekimas, kopijavimas
  • Prastas ir sunkiai įskaitomas rašymas, raidžių/skaičių formavimas
  • Neišsivystęs rankos dominavima
  • Užduočių ir žaidimų, reikalaujančių smulkiosios motorikos įgūdžių, vengimas

Judėjimas, jėga ir pusiausvyros vystymasis (stambiosios motorikos įgūdžiai

Stambiosios motorikos įgūdžiai padeda mums judėti ir suderintai naudoti rankas, kojas ir kitas
kūno dalis. Jie apima didesnius raumenis, kurie padeda mums kontroliuoti savo kūną. Vaikas,
kurio raida atsilieka judėjimo, jėgos ir/ar pusiausvyros srityse, gali atrodyti nerangus ar
nekoordinuotas. Taip pat gali turėti sunkumų su šiomis veiklomis:

  • Tinkamai kilti ir leistis laiptais pagal savo amžių
  • Abiejų kūno pusių koordinavimas
  • Supratimas apie dešinės ir kairės sąvokas
  • Prasti žaidimo su kamuoliu įgūdžiai
  • Prasta pusiausvyra

Vaikų su suletėjusia stambiosios motorikos raida ar sunkumais raumenų tonusas ir
pasipriešinimas gali būti aukštesnio ar žemesnio lygio nei tinkamas esamam raidos etapui. Dėl to
vaikai gali:

  • Bijoti pojūčio, kai kojos nesiekia žemės
  • Nekirsti kūno vidurio linijos žaidimų metu ir mokyklos užduotyse
  • Vengti užduočių ir žaidimų, reikalaujančių stambiosios motorikos įgūdžių
  • Naudoti per daug/per mažai jėgos atlikti užduotims

Vizualinis suvokimas

Vizualinis suvokimas yra procesas, kurį naudojame norėdami atpažinti ir suvokti tai, ką matome.
Tai yra mūsų smegenų veiklos procesas, kuris interpretuoja vizualinę iš aplinkos gaunamą
informaciją. Jei jūsų vaikui kyla sunkumų su vienu iš šių dalykų, tai gali reikšti sunkumus su
vizualiniu suvokimu:

  • Sunkumai su raidžių tarpais ir dydžiais
  • Sunkumai atpažįstant raidžių formas
  • Sunkumai kopijuojant formų ar raidžių rašybą
  • Sunkumai su sekimu akimis ir kūno vidurio linijos kirtimu (skaitant)
  • Sunkumai ieškant objektų
  • Sunkumai su dešinės ir kairės sąvokomis
  • Sunkumai sekant ir kopijuojant veiksmus

Valgymo sunkumai

Valgymas ir maitinimas yra esminis mūsų sveikatai, energijai, reguliacijai ir vystymuisi. Vaikas
gali patirti įvairių problemų valgymo srityje:

  • Sunkumai naudojant įrankius
  • Sunkumai geriant iš puodelio
  • Sunkumai kramtant
  • Maisto sulaikymas lūpose ar burnoje
  • Sunkumai su skirtingomis maisto tekstūromis
  • Labai išrankus valgymas

Burnos motorika ir sensorika

Oraliniai (burnos) motoriniai arba oraliniai jutiminiai įgūdžiai yra raumenų judesių kontrolė
veide ir burnos srityje, ir valdo šias kūno dalis: lūpos, žandikaulis, liežuvis ir minkštasis
gomurys.

  • Vėluojantys burnos motoriniai ir jutiminiai įgūdžiai gali pasireikšti vienu ar keliomis
    problemomis:
    Per didelis seilėtekis
  • Kramto maistą tik su priekiniais dantinis, nenaudojant krūminių
  • Sunkumai naudojant puodelį tinkamą pagal amžių
  • Sunkumai gerdami pro šiaudelį
  • Labai ilga žindymo trukmė
  • Didelis nuovargis po valgymo
  • Kūdikis praranda pernelyg daug skysčio kiekį, kai yra maitinamas buteliuku ar žindomas
  • Vaikas praranda pernelyg daug burnos skysčių ar maisto iš burnos, kai geria arba kramto
  • Vaikas atrodo per daug išrankus valgant, renkasi tik tam tikros tekstūros maistą
  • Vaikas ilgai laiko burnoje žaislus ar objektus, nors tai jau nebepriklauso jo raidos etapui

Sensorika (jutimai)

Sensorika yra informacijos suvokimas, kurią gauname per savo pojūčius, tokius kaip garsas,
kvapas ir kiti. Jūsų vaikas gali būti pernelyg jautrus dėl aplink jį esančių dalykų ir parodyti šiuos
simptomus:

  • Pernelyg jautrus arba padidėjusi reakcija į garsą, liečiamąjį pojūtį ar judesį
  • Mažas atsakas į tam tikrus pojūčius (pvz., didelė skausmo tolerancija, nepastebi
    įbrėžimų/sumušimų)
  • Nuolatinis judėjimas, šokinėjimas, smūgiai, stumdymasis, trankymasis į kitus objektus
  • Lengvai išblaško vizualiniai ar garsiniai stimulai
  • Emocinis jautrumas
  • Sunkumai susitaikyti su pokyčiais
  • Silpna savireguliacija, kai jis susierzinęs

Socialiniai įgūdžiai

Socialinės sąveikos įgūdžiai tai įgūdžiai, padedantys mums turėti ir kurti santykius bei suprasti
tuos, kurie mus supa. Jie padeda mums užmegzti ryšius su kitais žmonėmis mūsų gyvenime. Jūsų
vaikas gali turėti vėluojančius socialinius įgūdžius, jei pastebite kai kuriuos iš šių dalykų:

  • Sunkumai bendraujant ir dalyvaujant bedrose veiklose su šeima ir bendraamžiais
  • Sunkumai prisitaikant prie naujų aplinkų su kitasi žmonėmis
  • Vėluojantys kalbos įgūdžiai
  • Pernelyg didelis sutelktumas į vieną temą (pvz., kosmosas, visata, dinozaurai, traukiniai)
  • Nesugeba tinkamai išbūti mokyklos aplinkoje

Mokymosi iššūkiai

Mokymosi iššūkiai yra dar vienas raidos vėlavimo tipas. Jei jūsų vaikas susiduria su vienu iš šių
dalykų, galbūt norėsite pasitarti su ergoterapeutu:

  • Nepajėgumas koncentruotis ir sutelkti dėmesio į užduotis mokykloje
  • Lengvas dėmesio atitraukimas nuo veiklos
  • Sunkumai sekti nurodymus ir užbaigti darbus
  • Greitas nuovargis mokyklos darbuose
  • Blogas impulsų valdymas
  • Hiperaktyvumas arba mažas energijos lygis
  • Nesugebėjimas susitvarkyti su mokyklos darbo krūviu
  • Sunkumai mokantis naują medžiagą
Ergoterapija

Žaidimo įgūdžiai

Žaidimo įgūdžiai gali padėti vaikui suprasti pasaulį, kuris jį supa. Vaikas gali įgyti pasitikėjimą
savimi, mokytis problemų sprendimo būdų ir vystyti socialinius įgūdžius žaidžiant. Reikėtų
atkreipti dėmesį, jei jūsų vaikas patiria šiuos sunkumus:

  • Reikalingas suaugusiųjų palydėjimas, norint pradėti žaisti
  • Sunkumai su imitaciniu ir vaizduotės žaidimu
  • Žaidimas be tikslo, tiesiog bet kaip manipuliuojant daiktus
  • Šokinėjantis dėmesys nuo vienos veiklos į kitą
  • Netinkamas žaislų tyrinėjimas
  • Dalyvauja pasikartojančiame žaidime valandas (pvz., linijinė žaislų eilė)
  • Nesijungia su bendraamžiais/broliais arba seserimis žaidžiant
  • Sunkumai dėl dalijimosi ir laukimo savo eilės
    Atminkite, kad visi vaikai yra skirtingi ir šiuos visus išvardintus įgūdžius pilnai išvysto savo
    tempu. Tačiau jei manote, kad jūsų vaikas gali turėti sunkumų įgyvendinant kai kuriuos iš
    aukščiau paminėtų įgūdžių pagal savo raidos etapą, galite kreiptis į ergoterapeutą.

Ergoterapeutas gali suteikti įvairiapusę pagalbą vaikui, kurio raidos vystymasis yra suletėjęs. Štai
keletas būdų, kaip ergoterapeutas gali padėti:

1. Individualizuota terapija: ergoterapeutas atlieka individualų vaiko vertinimą,
identifikuodamas specifinius raidos vėlavimo aspektus. Remdamasis šiuo vertinimu, jis
sukuria individualizuotą terapinį planą, orientuotą į vaiko unikalius poreikius ir
gebėjimus.
2. Funkcinių įgūdžių mokymas: ergoterapeutas padeda vaikui išmokti praktinių įgūdžių,
kurie yra svarbūs kasdieniniam gyvenimui. Tai gali apimti smulkiosios motorikos
įgūdžius, kaip rašymas ar objektų laikymas, arba stambiosios motorikos įgūdžius, tokius
kaip vaikščiojimas ar kamuolio mėtymas.
3. Sensorinės integracijos terapija: ergoterapeutas gali taikyti sensorinės integracijos
principus, siekiant padėti vaikui tinkamai priimti jutimų informaciją ir geriau prisitaikyti
prie aplinkos.

4. Specialių įrankių ir priemonių panaudojimas: ergoterapeutas gali rekomenduoti ir
naudoti specialius įrankius ar priemones, kurios padėtų vaikui lengviau susidoroti su
kasdieniniais uždaviniais ir kylančiais iššūkiais.
5. Tėvų ir šeimos mokymas: ergoterapeutas taip pat dirba su tėvais ir šeimos nariais,
suteikdamas jiems informaciją apie vaiko poreikius ir kaip juos geriau palaikyti ir skatinti
jo vystymąsi namuose.

Šie metodai gali būti pritaikyti individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko unikalius poreikius
ir raidos etapus. Bendradarbiaudamas su kitais specialistais, tokiais kaip logopedas ar
kineziterapeutas, ergoterapeutas gali padėti vaikui pasiekti savo raidos etapo tikslus ir sėkmingai
integruotis į kasdieninį gyvenimą.
Jei jaučiate, kad norėtumėte sužinoti daugiau ir pasikonsultuoti kviečiame susisiekti su mumis
Jums patogiausiu būdu – kontaktiniu telefono numeriu +37060156743, užpildę  užklausos
formą  arba registruodamiesi konsultacijai  čia . Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir
atsakysime į visu Jus dominančius klausimus.