Jautrus vaikas: kaip pasiruošti kirpyklai?

Jautrus vaikas yra tas, kuris pasižymi itin jautria nervų sistema, dideliu emociniu jautrumu ir gebėjimu pajusti bei suprasti kitų jausmus ir reakcijas. Toks vaikas gali būti labiau jautrus išoriniam pasauliui ir jo dirgikliams, gali skirti didesnį dėmesį smulkmenoms arba giliau įsijausti į kitų žmonių emocijas. Jautrus vaikas dažnai stipriau nei kiti reaguoja į įvairias netikėtas situacijas, gali labiau rūpintis šalia esančiais arba būti labiau pažeidžiamas, reikalauja papildomo dėmesio, palaikymo ir supratimo. Svarbu suvokti, kad jautrumas gali būti ir didelis privalumas, nes jis padeda įgyti gilesnį suvokimą apie pasaulį ir artimuosius bei lavina empatiją. Kartais jautrumu pasižymi vaikai, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas ar vaikystės autizmas. 

Svarbu suprasti, kad esant itin jautriai nervų sistemai, dažnai netinkamai funkcionuoja sensorinė sistema, o smegenys pernelyg stipriai ar silpnai reaguoja į aplinkos stimulus. Prieš atliekant bet kokias procedūras itin jautriems ar raidos iššūkių turintiems vaikams, vertėtų išsiaiškinti jų sensorinį profilį. Tą atlikti padės specialistai ir vaiko tėvai ar globėjai. Artimiesiems svarbu gauti atsakymus į esminius klausimus, kurie suteiktų pagrindinę informaciją apie vaiko sensoriką (sensorika –    tai organizmo fiziologinis gebėjimas suvokti aplinką ir savo kūną). 

Pateikiame pagrindinius klausimus, kuriuos rekomenduojame užduoti sau, tiems, kurie rengiasi eiti į kirpyklą su itin jautriu vaiku? Taigi, gerai pagalvokite, ar jūsų vaikas nėra jautrus tam tikriems vaizdams? Galbūt jį erzina garsai ar tam tikri kvapai? Ar jautriai reaguoja į prisilietimus? Ar leidžia liesti  jo galvą, ausis? Ar vaiką trikdo svetimi žmonės? Ar jis mėgsta šukuotis? Išsiaiškinus šiuos pagrindinius dalykus ir galimą sensorinį atsaką į aplinkos stimulus, kuriuos galima patirti kirpykloje, pateikiame kelis paaiškinimus, kas gali kelti nerimą ir kaip geriausia pasiruošti tokiam vizitui.

Galimi iššūkiai kirpykloje:

Šukavimas

Jautrūs vaikai gali nenorėti šukuotis, nes šukuojant papešama, o tai sukelia skausmą; nemėgstama, kai šukos liečia galvos odą; primena neigiamas patirtis iš praeities, o tai sukelia nerimą, baimę; vaiką vizualiai gąsdina šukos ir visi kiti naudojami įrankiai.

Plaukų plovimas ir džiovinimas

Kai kuriems vaikams nepatinka vandens pojūtis ant galvos ar veido; erzina šampūno kvapas; nepatinka pilamo vandens ar šlapių plaukų lietimosi prie sprando ar ausų pojūtis; netinkama vandens temperatūra sukelia nemalonius pojūčius;  gąsdina džiovintuvo garsas; stiprus vėjelis sukelia diskomfortą.

Plaukų kirpimas ir aplinka.

Jautriam vaikui gali nepatikti veidrodžiai, neįprastos kėdės, nepažįstamas asmuo jo asmeninėje erdvėje. Taip pat juos gali erzinti žirklių garsas šalia ausų, kirpimo pojūtis jautresniems vaikams sukelia netgi skausmo pojūtį; kai kurie vaikai tiesiog nemėgsta plaukų lietimo pojūčio; nerimą kelia besikeičianti jų pačių išvaizda. Jei kirpyklos erdvėje yra nemažai kitų žmonių ar kitų klientų – tai gali padidinti jautraus vaiko nerimą.

Dažnai vaikai, kurie patiria šiuos sensorinius iššūkius, kirpykloje gali pradėti verkti, muistytis, norėti pabėgti, kartais suveikia ir savisaugos instinktas – tuomet pasireiškia fizinė gynyba, gali norėti muštis ar tiesiog slėptis. Šie pojūčiai ypatingai padidina vaikui nerimą, tad svarbu tinkamai reaguoti į vaiko siunčiamus signalus. Suaugusiesiems svarbu prisiminti, kad vaikas tai daro ne specialiai, bet taip tik parodo savo padidėjusį nerimą ar siunčia signalus aplinkiniams, kad jam nėra čia malonu, todėl svarbu, kaip vaiko artimieji ir personalas į tai reaguoja.

 

Kaip geriau pasiruošti vizitui kirpykloje ir ką daryti jei jis nepasiseka?

Vaiką, kaip ir kiekvieną mūsų, ramina teigiamas santykis su aplinkiniais ir žinojimas, kas jo laukia. Todėl labai svarbu tokiems vizitams skirti neformalaus laiko: atėjus į patalpas reikėtų susipažinti tiek su kirpėju, tiek su aplinka. Pirmas apsilankymas kirpykloje nebūtinai turi būti norit apsikirpti, galite tiesiog ateiti apsidairyti po ją: skirkite laiko vaikui aprodyti erdvę, daiktus ir priemones, kurias naudoja kirpėjai, sukurti šiltą santykį su specialistu.

Pasiruošimas

  • Paveikslėlių seka: galima turėti ir susidaryti aiškią vizito kirpykloje seką su vaizdinėmis priemonėmis, nuplėšiamais paveikslėliais, žodžiais ar kt. Aiški struktūra, žinoma veiklos pradžia, eiga ir pabaiga leidžia vaikui tinkamai jai pasiruošti ir išbūti.
  • Vaizdo priemonės –  prieš ir per apsilankymą kirpykloje. Prieš vizitą galima pasižiūrėti edukacinių filmukų apie kirpėjo veiklą, kirpyklą ar patį kirpimo procesą. Esant kirpykloje, galima duoti pažiūrėti vaiką raminančią vaizdo medžiagą.
  • Specialios žirklės, šukos –  reikėtų stengtis parinkti priemones, kurias vaikas jau pažįsta. Nebijokite pasiūlyti kirpėjui naudoti jūsų turimas specialias žirkles (kurios sumažina garsą ar yra švelnesnės, patinka vaikui dėl spalvų ir kt.) ar savo turimas šukas, kurias vaikas jau gerai atpažįsta ir naudoja namuose.
  • Papildomų dirgiklių sumažinimas. Pasitarkite su kirpėju, galbūt galima uždengti veidrodį, išjungti muziką salone, pasistenkite apsilankymą kirpykloje planuoti tada, kai joje yra  mažiausiai pašalinių žmonių.
  • Laikrodis su laikmačiu. Kaip ir paveikslėlių seka, aiškus nustatytas laikas, kiek truks visas vizitas kirpykloje, leidžia vaikui pačiam sekti laiką ir žinoti, kada jis baigsis.
  • Bekvapės, bespalvės priemonės. Stiprūs kvapai ar ryškios spalvos taip pat gali dirginti jautrų vaiką ir kelti jam nemalonius pojūčius. Tad svarbu pasitarti su kirpėju, ar galima naudoti kuo neutralesnes priemones.
  • Leisti vaikui naudoti jo specialius žaislus ar kitus nusiraminimo būdus. Dažnai vaikai patys gerai žino savo jautrumo lygius, kaip juos reguliuoti ir geba patys nusiraminti. Tam kartais prireikia jo mėgstamo daikto, žaislo ar kitų priemonių. Svarbu tai paaiškinti kirpėjui ir leisti vaikui esant poreikiui nurimti pačiam savo įprastais metodais.
  • Nieko nedaryti per prievartą! Atsiminkite, kad mūsų tikslai ir poreikiai ne visuomet sutampa su vaiko, tad svarbu nieko neversti ir nedaryti per prievartą. Jei pastebite, kad vaikui tai šiuo metu labai nepatinka, atsisakykite veiklos ir sugrįžkite, kai vaikas vėl bus teigiamai nusiteikęs.

 

Daugiau praktinių patarimų, skirtų kiekvienai situacijai išanalizuoti, galite  gauti pasitarę su ergoterapeutu. Specialistas taip pat gali duoti patarimų kirpėjams, kaip geriau valdyti situaciją ir pasiruošti tokiems klientams. Svarbu suprasti, kad visi turi dirbti kaip viena komanda dėl vaiko poreikių ir gerovės, o tam tikrai reikia kantrybės bei supratimo. Tačiau viską aptarus ir tinkamai pasiruošus, galima pasiekti puikių rezultatų. 

Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga ergoterapeuto pagalba po insulto Vilniuje ar nuotoliu, kviečiame susisiekti su mumis Jums patogiausiu būdu – svetainės viršuje nurodytu kontaktiniu telefono numeriu, užpildę užklausos formą arba registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į visu Jus dominančius klausimus.

 

Šaltiniai:

Williamson, J. (2014). Understanding the highly sensitive child: Seeing an Overwhelming World Through Their Eyes.