Traumos ir ergoterapija

Traumos ir ergoterapija

Kas yra traumos ir kokios jos gali būti?

Trauma apibūdinama kaip bet kokia fizinė arba psichinė žala, kurią gali patirti organizmas. Traumos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir gali turėti įvairių tipų bei simptomų. Pirmiausia apžvelgsime pagrindinę su traumomis susijusią informaciją.

Traumų tipai:

Fizinės traumos:

  • Susižeidimai: žaizdos, įbrėžimai, įtrūkimai, plyšimai, susitrenkimai.
  • Nudegimai: šilumos/karščio/ugnies, cheminiai arba saulės nudegimai.
  • Lūžiai: įvairių kūno kaulų lūžiai.

Psichologinės traumos:

  • Emocinė trauma: gali atsirasti dėl praeities įvykių, kurie palieka ilgalaikių neigiamų
    emocijų ir pasekmių.
  • Psichinė trauma: gali sukelti emocinis ar fizinis smurtas, sunkus stresas, karas arba
    traumuojantis įvykis.

Traumų priežastys yra labai įvairios, gali būti tyčinės ar netyčinės, sukeltos kito asmens ar savo
paties, aplinkos sąlygų ar įvykių:

  • Nelaimingi atsitikimai: eismo įvykiai, nelaimės įvykusios sporto ar laisvalaikio veiklų
    metu, namų avarijos ir pan.
  • Smūgiai ar kritimai: smūgiai į galvą ar kūną, kritimai iš aukščio.
  • Suspaudimai: tam tikros darbo arba sporto veiklų pasekmės
  • Cheminiai arba šiluminiai veiksniai: nudegimai, apsinuodijimai arba kitos cheminės
    žalos.
  • Psichinės priežastys: baisūs, liūdni, šokiruojantys įvykiai, praeities traumos, stresas,
    depresija.

Traumų simptomai taip pat skirstomi į:

Fiziniai simptomai:

  • Skausmas.
  • Patinimas.
  • Kraujavimas ar hematomos.
  • Galvos skausmai ar galvos sutrenkimas.
  • Galūnių ir kūno nejudrumas.

Psichologiniai simptomai:

  • Nerimas.
  • Depresija.
  • Stresas.
  • Nemiga.
  • Baimė.

Visi šie simptomai taip pat gali sukelti ir ilgalaikes arba trumpalaikes pasekmes kūnui ar psichologijai, jos yra:

  • Funkcijos praradimas.
  • Reabilitacija.
  • Kitų ligų išsivystymas.
  • Ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.
  • PTSD (posttrauminis streso sutrikimas).
  • Depresija.
  • Kognityviniai sutrikimai.

Labai svarbu kreiptis į sveikatos specialistą, jei yra pasireiškia, bet koks iš paminėtų simptomų ar pastebite savo gyvenime tam tikras išvardintas traumų pasekmes, tam, kad galėtumėte gauti tinkamą diagnozę ir gydymą. Traumų gydymas gali apimti tiek fizinę, tiek psichologinę terapiją, priklausomai nuo traumos pobūdžio ir sunkumo.

Traumos ir ergoterapija

Prevencija:

Traumų prevencija yra svarbus aspektas, siekiant sumažinti riziką patirti įvairias fizinės ar psichinės žalos formas. Prevencijos priemonės gali skirtis priklausomai nuo traumos tipo, tačiau yra bendrosios gairės, kuriomis vadovaujantis galima sumažinti sužalojimų atsiradimo galimybes.

1. Eismo saugumas:

  • Laikykitės eismo taisyklių.
  • Dėvėkite saugos diržus automobilyje.
  • Dėvėkite šalmą važiuojant dviračiu, motociklu, motoroleriu ar paspirtuku.

2. Namų saugumas:

  • Pašalinkite nuo laiptų ar koridorių kliūtis, kad sumažintumėte kritimo riziką.
  • Užtikrinkite, kad grindys būtų sausos ir švarios.
  • Užtikrinkite, kad vaikai namuose nesiektų pavojingų daiktų, o namų baldai būtų tvirti,
    pritvirtinti ir nebūtų kritimo rizikos.

3. Sporto ir fizinės veiklos saugumas:

  • Dėvėkite tinkamą apsaugos įrangą (šalmą, alkūnių ir kelių apsaugas, sporto akinius)
    sportuojant arba dalyvaujant fizinėje veikloje.
  •  Atlikite tinkamus apšilimo pratimus prieš intensyvų sportą ir nepamirškite po treniruotės
    nurimti ir atlikti tempimo pratimus, tam kad sumažintumėte raumenų traumų riziką.
  • Laikykitės saugaus atstumo ir taisyklių, žaidžiant komandinį sportą.

4. Saugus darbas:

  • Naudojant specialius įrankius ir mašinas, laikykitės saugos taisyklių.
  • Dėvėkite tinkamą apsaugos įrangą (saugos akiniai, ausų įdėklai, dengiantys drabužiai)
    darbe.
  • Laikykitės saugaus kėlimo technikos, jei turite nešioti sunkius daiktus.
  • Jei dirbate sėdimą darbą – karts nuo karto atlikite kūno ir akių mankštas, rinkitės
    ergonomiškus baldus, taisyklingai sedėkite.

5. Saugumas gamtoje:

  • Saugokitės pavojingų gyvūnų ar augalų.
  • Atitinkamai renkitės pagal orų prognozę.
  • Sekite ženklus ir informaciją dėl saugių takų, ypač kalnuose, miškuose ar vandenyje.

6. Sveikas gyvenimo būdas:

  • Rinkitės sveiką mitybą ir reguliariai mankštinkitės, kad išlaikytumėte stiprius raumenis ir
    kaulus, bei sveiką kūno svorį.
  • Venkite per didelio alkoholio vartojimo, rūkymo ir narkotikų vartojimo, kad
    išvengtumėte potencialių pavojų sau ir aplinkiniams.

7. Saugus miegas:

  • Pasirinkite tinkamas miego priemones, kaip antklodę ir pagalves.
  • Palaikykite tinkamą temperatūrą miegamąjame
  • Mažiems vaikams – užtikrinkite, kad jie neišgrius iš lovos ir antklodė ar kiti daiktai
    neužstos jų kvėpavimo takų.

8. Prevencinė sveikatos patikra:

  • Dalyvaukite reguliariuose sveikatos tikrinimuose ir tarkitės su gydytoju dėl sveikatos
    būklės.
  • Laikykitės rekomendacijų dėl skiepų ir kitų prevencinių priemonių.

9. Saugi darbo aplinka:

  • Būkite informuoti apie darbo saugos taisykles ir įsipareigojimus.
  • Praneškite vadovybei apie bet kokias pavojingas darbo sąlygas arba neveiksmingas
    saugos priemones.

10.Palaikykite psichologinę sveikatą:

  • Dalyvaukite socialinėje veikloje, bendraukite su savo artimaisiais ir draugais.
  • Jei yra galimybė reguliarai atostogaukite, savaitgalius išnaudokite poilsiui nuo darbo.
  • Nutraukite bet kokius destruktyvius, psichologiškai, emociškai ar fiziškai jus žalojančius
    santykius su aplinkiniais asmenimis.

Svarbu pabrėžti, kad prevencija yra efektyviausia, kai jos priemonės yra naudojamos nuolat ir
sistemingai. Edukacija, sąmoningumas ir atsakingas požiūris gali sumažinti su(si)žalojimų riziką
ir prisidėti prie bendros visuomenės saugumo.

Gydymas:

Traumų gydymas ir reabilitacija priklauso nuo traumos pobūdžio, jos sunkumo, asmens būklės, aplinkos ir kitų individualių veiksnių. Gydymas apima skirtingus etapus, apie kuriuos plačiau aptariama žemiau:

1. Diagnozė ir gydymo nustatymas:

Skubios priežiūros etapas: po traumos, svarbu nedelsiant gauti medicininę pagalbą. Šis etapas
gali apimti skubų gydymą, kuris skirtas sumažinti skausmą, stabdyti kraujavimą arba kitas
neatidėliotinas priemones.

Diagnostika: gydytojai gali naudoti įvairias diagnostikos priemones, tokias kaip rentgeno
tyrimai, kompiuterinė tomografija (CT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekdami
tiksliai nustatyti traumos pobūdį ir mastą.

2. Chirurginė intervencija:

Kai kurios traumos gali reikalauti chirurginės intervencijos, pvz., lūžiai, kuriems reikalingas
fiksavimas, arba vidaus organų pažeidimai, kuriems reikalinga operacija.

3. Skausmo valdymas:

Pacientui gali būti skiriami skausmą mažinantys vaistai arba kitos procedūros, siekiant sumažinti
patiriamą diskomfortą.

4. Fizinė terapija:

Fizinė terapija yra esminė traumų reabilitacijos dalis. Tai apima įvairias pratimų programas, skirtas

atstatyti judrumą, stiprinti raumenis ir pagerinti koordinaciją. Kineziterapeutai taip pat gali teikti patarimus

dėl judėjimo technikų, o ergoterapeutai gali patarti dėl specialių įrankių
naudojimo.

5. Reabilitacijos laikotarpis:

Reabilitacijos laikotarpis gali būti ilgas ir priklauso nuo traumos sunkumo. Šis procesas gali apimti

nuolatinį įvarių terapijų taikymą, namų pratimus, masažus ir kitas procedūras.

6. Psichologinė pagalba:

Jei trauma sukėlė psichologinių sunkumų, tokių kaip depresija arba potrauminis streso sindromą,
psichologinė pagalba gali būti svarbi gydymo dalis. Tai gali apimti individualias terapijas arba
grupinius susitikimus.

7. Palaikomoji terapija:

Palaikomoji terapija yra svarbi reabilitacijos dalis, suteikianti pacientui paramą, supratimą ir
motyvaciją. Tai gali apimti šeimos narių dalyvavimą, bendravimą su bendraamžiais, kurie patyrė
panašias traumas, arba dalyvavimą palaikymo grupėse.

8. Paciento edukacija:

Svarbu pacientui suteikti visą informaciją apie jo traumą, prognozes ir būsimus gyvenimo
pakeitimus. Tai padės pacientui geriau suprasti savo būklę ir prisidės prie jo aktyvaus
dalyvavimo reabilitacijos procese.
Siekiant pasiekti geriausius rezultatus, traumų gydymo ir reabilitacijos planai turi būti
individualizuoti, atsižvelgiant į kiekvieno paciento unikalumą ir jo traumos specifiką. Paciento
bendradarbiavimas su medicinos komanda yra esminis veiksnys sėkmingai reabilitacijai.
Nors prieš tai aptarėme skirtingas traumų rūšis, tokias kaip fizinės ir psichologinės traumos,
toliau daugiau gilinsimės į fizines traumas ir reabilitaciją po jų.

Reabilitacija po traumų:

Reabilitacija po fizinių traumų yra kompleksinis procesas, kuris siekia atkurti paciento fizinį
funkcionalumą ir pagerinti jo gyvenimo kokybę. Šis procesas yra individualizuotas, atsižvelgiant
į konkrečią traumos rūšį, sunkumą, paciento sveikatos būklę ir kitus faktorius. Išsamus
reabilitacijos po fizinių traumų procesas:

1. Įvertinimas ir diagnozė: pradinėje stadijoje medicinos specialistai, tokie kaip ortopedai,
reabilitologai ir kiti specialistai atlieka kruopštų paciento būklės įvertinimą. Tai apima

diagnostikos tyrimus, konsultacijas ir įvertinimo testus siekiant tiksliai nustatyti traumos pobūdį
ir mastą. Vėliau sudaroma individuali kineziterapijos, ergoterapijos ir fizinės terapijos programa.
2. Skubus gydymas: jei reikia, pradėjus reabilitaciją gali būti taikomas skubus gydymas,
pavyzdžiui, gipso fiksavimas lūžiams arba kitos priemonės, kurios padeda sumažinti skausmą ir
sustabdyti traumos progresavimą.
3. Skausmo valdymas: efektyvus skausmo valdymas yra svarbus reabilitacijos aspektas.
Pacientui gali būti skiriami vaistai nuo skausmo, fizioterapiniai metodai ir kitos procedūros.

4. Kineziterapija: kineziterapija yra pagrindinė reabilitacijos dalis. Kineziterapeutai kuria
individualizuotą pratimų programą, skirtą atstatyti judrumą, stiprinti raumenis, pagerinti
koordinaciją ir atstatyti fizinę funkcionalumą. Tai gali apimti įvairius pratimus, masažus ir kitas
fizinės veiklos formas.
5. Reabilitacijos pratimai namuose: pacientui dažnai bus parengta pratimų programą, kurią jis
gali atlikti namuose tarp terapijų seansų. Tai padeda palaikyti pažangą ir užtikrinti, kad pacientas
aktyviai dalyvautų reabilitacijos procese.
6. Sveikatos priežiūra ir stebėjimas: per visą reabilitacijos laikotarpį pacientas yra reguliariai
stebimas ir vertinamas specialistų, siekiant užtikrinti, kad reabilitacija vyktų efektyviai. Gali būti
atliekami periodiniai tyrimai ir diagnostiniai testai.

 

Traumps ir ergoterapija

7. Galima chirurginė intervencija: kai kurios traumos gali reikalauti chirurginės intervencijos. Po
operacijos taip pat yra reabilitacijos etapas, skirtas atkurti funkcionalumą po chirurginių
procedūrų.
8. Mitybos ir svorio kontrolė: pacientams gali būti svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą mitybą ir
svorio kontrolę, siekiant palengvinti slėgį ant kūno ir sąnarių.
9. Psichologinė pagalba: jei trauma sukėlė psichologinių sunkumų, tokie kaip stresas ar
depresija, psichologinė pagalba gali būti svarbi reabilitacijos proceso dalis.
10. Tęstinis palaikymas ir pažangos sekimas: reabilitacijos procesas dažnai yra ilgalaikis ir
reikalauja nuolatinio palaikomojo gydymo bei stebėjimo, siekiant nuolat vertinti paciento
pažangą ir, jei reikia, modifikuoti gydymo planą.

Visas šis procesas yra individualizuotas, ir reabilitacijos komanda bendradarbiauja tarpusavyje,
kad pasiektų geriausius galimus rezultatus paciento atžvilgiu. Pacientų ir jų šeimų dalyvavimas
bei bendradarbiavimas su reabilitacijos specialistais yra esminis, siekiant sėkmingai atkurti fizinį
funkcionalumą ir gerinti bendrą gyvenimo kokybę.

Traumos ir ergoterapija:

Ergoterapija yra specializuota sveikatos priežiūros sritis ir svarbi reabilitacijos dalis, kuri siekia
atkurti, palaikyti arba tobulinti asmenų gebėjimus atlikti kasdienes veiklas, ypač tų, kurios buvo
pažeistos dėl fizinės traumos, ligos arba negalios. Ši terapinė intervencija yra skirta padėti
pacientams grįžti į savo įprastinį gyvenimo ritmą ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.

Ergoterapeutas dirba su asmenimis bei jų šeimos nariais, siekiant atstatyti arba palaikyti jų fizinį,
protinį ir socialinį funkcionalumą.

Ergoterapijos nauda fizines traumas patyrusiems asmenims:

  • Atstatymas ir judrumo gerinimas: ergoterapeutas kuria individualų planą, skirtą atkurti
    arba gerinti sužeistų kūno dalių judrumą. Tai gali apimti pratimus, skirtus stiprinti
    raumenis ir atstatyti sąnarius.
  • Kasdieninės veiklos treniravimas: ergoterapeutas gali dirbti su pacientu, siekdamas
    treniruoti jį atlikti kasdienes veiklas, tokias kaip valgymas, apsirengimas, nusiprausimas
    ir kiti kasdieniai veiksmai, kuriems reikia pagalbos.
  • Psichologinis atsigavimas: fizinė trauma gali turėti didelį poveikį paciento psichologinei
    būsenai. Ergoterapeutas gali teikti psichologinę paramą, kuria skatinama atsigauti,
    motyvuoti ir kurti teigiamą požiūrį į savo sveikatą.
  • Savigarba ir savarankiškumas: ergoterapija yra orientuota į tai, kad pacientai taptų kuo
    savarankiškesni. Šį intervencija skatina savigarbą, o pacientams padeda įveikti iššūkius,
    su kuriais susiduria kasdieniniame gyvenime.
  • Sąveika su adaptaciniais prietaisais: ergoterapeutas gali patarti dėl adaptacinių prietaisų ir
    įrankių naudojimo, kad lengviau būtų atliekamos kasdieninės veiklos. Tai gali apimti specialių įrankių valgymui, apsirengimui ar higienos procedūroms atlikti parinkimą ir pritaikymą.
  • Sisteminės funkcijos atstatymas: ergoterapeutas gali dirbti su pacientais, siekdamas
    atkurti ir tobulinti įvairias kūno funkcijas, pvz., rankos jėgą, koordinaciją ir kitus
    gebėjimus, reikalingus kasdieninėse veiklose.
  • Darbo atkūrimas: ergoterapeutas gali teikti pagalbą pacientams, norintiems grįžti į darbą
    po traumos. Tai apima darbo užduočių ir aplinkos pritaikymą, ergonomikos patarimus ir
    kito pobūdžio paramą.
  • Ilgalaikis atsigavimas: ergoterapija taip pat siekia sukurti ilgalaikį reabilitacijos proceso
    požiūrį, skatinantį pacientus palaikyti ir toliau vystyti gebėjimus, įgytus reabilitacijos
    proceso metu.
Traumos ir ergoterapija

Ergoterapija yra orientuota į pacientą ir pritaikoma jo individualiems poreikiams ir tikslams.

Ergoterapeutas bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros specialistais ir paciento šeima,
siekdamas užtikrinti visapusią pagalbą ir veiksmingą gydymą. Svarbu pabrėžti, kad ergoterapijos
nauda priklauso nuo paciento bendradarbiavimo ir motyvacijos, todėl sėkmingas atsigavimas
priklauso nuo abiejų šių šalių pastangų.

Jei jaučiate, kad norėtumėte sužinoti daugiau ir pasikonsultuoti kviečiame susisiekti su mumis
Jums patogiausiu būdu – kontaktiniu telefono numeriu +37060156743, užpildę  užklausos
formą  arba registruodamiesi konsultacijai  čia . Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir
atsakysime į visu Jus dominančius klausimus.

Šaltiniai:
Human disease | Definition & Facts. (2023, December 3). Encyclopedia Britannica.
https://www.britannica.com/science/human-disease/Infectious-agents
Norton, R., & Kobusingye, O. (2013). Injuries. The New England Journal of Medicine, 368(18),
1723–1730. https://doi.org/10.1056/nejmra1109343

Blas, A. J. T., Beltran, K. M. B., Martinez, P. G. V., & Yao, D. P. G. (2018). Enabling work:
occupational therapy interventions for persons with occupational injuries and diseases: a
scoping review. Journal of Occupational Rehabilitation, 28, 201-214.