Insultas gali turėtų stiprių pasekmių žmogaus fiziologinėms, o kartu ir psichologinėms galimybėmis. Tačiau tai nėra nuosprendis – stiprus šiuolaikiškų sveikatos priežiūros specialistų užnugaris yra esminė pagalba po insulto, siekiant efektyvios reabilitacijos.
Ergoterapija yra vienas iš svarbiausių pagalbos priemonių insulto paveiktiems asmenims. Ji padeda žmonėms atgauti prarastą savarankiškumą ir kasdienės veiklos funkcijas. „Upės teka“ ugdymosi centro ergoterapeutė Samanta Kačnova apžvelgia kokiais būdais ergoterapija reabilituoja insultą patyrusių žmonių gyvenimą.
Ergoterapijos tikslas
Ergoterapijos pagalba po insulto koncentruojasi į pagrindines savipriežiūros užduotis. Ergoterapeutai dirba su insultą patyrusiais asmenimis, siekdami grąžinti jų kasdienius gebėjimus, tokius kaip valgymas, apsirengimas, higienos ir kiti asmeninės priežiūros ritualai. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip išskirtinai fizinė veikla, apimanti daugiausiai stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius. Visgi, šie užsiėmimai be galo svarbūs ir paciento socialinių įgūdžių atstatymui, jo pasitikėjimui ir psichologinei būklei gerinti. Dažnai ergoterapija yra vienintelis arba efektyviausias būdas grįžti atgal į pilnavertį gyvenimą po insulto ar kito sunkaus sveikatos sutrikimo. Tačiau kilus sunkumams, ergoterapeutas gali pasiūlyti pagalbines priemones, kurios padės lengviau atlikti tam tikrus veiksmus [2].
Efektyvi pagalba po insulto: pagrindiniai žingsniai
Individualumas
Ergoterapeutų didžiausias skiriamas dėmesys atitenka mokymui, insultą patyrusiems asmenims, iš naujo įgyti svarbiausių kasdienio gyvenimo įgūdžių, tokių kaip apsirengimas, maudymasis, maisto gaminimas ir savipriežiūra. Ergoterapeutai įvertina kiekvieno asmens individualius fizinius, kognityvinius ir emocinius gebėjimus, kad sudarytų tinkamą gydymo planą [3].
Kognityvinė terapija
Insultas gali paveikti tokias pažinimo funkcijas kaip atmintį, dėmesį, problemų sprendimą ir užduočių/ minčių organizavimą. Ergoterapeutai taiko pažintines reabilitacijos strategijas, kad padėtų asmenims atgauti ir sustiprinti šiuos įgūdžius. Jie gali naudoti atminties lavinimo priemones, mokyti organizuoti veiklas, kad pagerintų pažintines funkcijas [4].
Viršutinių galūnių reabilitacija
Insultas dažnai sukelia vienos kūno pusės silpnumą ar paralyžių (hemiparezę). Ergoterapeutai naudoja pratimus ir adaptacinius metodus, kad paskatintų atsigavimą ir pagerintų pažeistos rankos ir plaštakos funkcijas. Tokios užduotys apima: siekimo, sukimo, suėmimo judesius ir manipuliaciją daiktais. Po patirto insulto judesiui visai išnykus – galima taikyti pasyvųjį judesių lankstymą, taip pat didinti amplitudes, vėliau – stiprinti rankų raumenų jėgą bei ištvermę kokybiškam veiksmui atlikti [5].
Aplinkos pakitimai
Ergoterapeutas įvertina asmens gyvenamąją aplinką ir pateikia rekomendacijas, kaip ją pakeisti, kad padidėtų saugumas ir prieinamumas [6].
Pritaikomoji įranga
Ergoterapeutai gali rekomenduoti ir mokyti insulto ištiktus asmenis naudotis pagalbiniais prietaisais ar pritaikomąja įranga, kuri gali kompensuoti jų fizinius apribojimus. Pavyzdžiui, vaikštynių, lazdų, modifikuotų indų ir apsirengimo priemonių rekomendacijos [7].
Grąžinimas į visuomenę. Ergoterapeutai padeda insultą išgyvenusiems asmenims sugrįžti į bendruomenę, spręsdami problemas, susijusias su darbu, laisvalaikiu ir socialine veikla. Jie daugiausia dėmesio skiria įgūdžiams, reikalingiems grįžimui į darbą, vairavimui, pomėgiams ir įsitraukimui į prasmingą veiklą [8].
Emocinė parama. Atsigavimas po insulto gali būti emociškai sudėtingas. Ergoterapeutai teikia emocinę paramą, įveikimo strategijas ir konsultacijas, kad išspręstų nerimo, depresijos ir prisitaikymo problemas, kurios gali kilti po insulto [9].
Kiti svarbūs pagalbos po insulto būdai
Svarbu paminėti, kad ergoterapija dažnai yra daugiadisciplininio požiūrio į insulto reabilitacijos dalis, apimanti bendradarbiavimą su kineziterapeutais, logopedais, psichologais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais. Konkretūs tikslai ir intervencijos skiriasi atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus unikalius poreikius ir sveikimo etapą. Dar svarbu nepamiršti, jog bet kokios reabilitacijos veikimo principas remiasi į tai, kiek asmuo pats užsiima tiksline veikla savo namuose. Mūsų ergoterapeutai visuomet užtikrins užduočių atlikimo kokybiškumą užsiėmimų metu bei įsitikins, kad užduotis galima atkartoti dirbant namų sąlygomis.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
- Van Leeuwen KM, van Loon MS, van Nes FA, et al. What does quality of life mean to older adults? A thematic synthesis. PLoS One2019; 14: e0213263.
- Occupational Therapy Practice Framework: Domain and Process-fourth edition. Am J Occup Ther2020; 74: 7412410010p1-7412410010p87.
- Dhas BN, Wagman P. Occupational balance from a clinical perspective. Scand J Occup Ther. 2022;29(5):373–9. Internetinė prieiga: http://dx.doi.org/10.1080/11038128.2020.1865450
- Nie P, Liu F, Lin S, et al. The effects of computer-assisted cognitive rehabilitation on cognitive impairment after stroke: A systematic review and meta-analysis. J Clin Nurs2022; 31: 1136–1148.
- Kakuda W, Abo M, Sasanuma J, Shimizu M, Okamoto T, Kimura C, et al. Combination protocol of low-frequency rTMS and intensive occupational therapy for post-stroke upper limb hemiparesis: A 6-year experience of more than 1700 Japanese patients. Transl Stroke Res [Internet]. 2016;7(3):172–9. Internetinė prieiga: http://dx.doi.org/10.1007/s12975-016-0456-8
- Foley E, Connor L, Nicholas M, Baum C. Influence of environmental factors on social participation poststroke. Am J Occup Ther. 2019; 73(4_Supplement_1):7311505189p1-7311505189p1. Internetinė prieiga: https://research.aota.org/ajot/article-abstract/73/4_Supplement_1/7311505189p1/9310/Influence-of-Environmental-Factors-on-Social?redirectedFrom=fulltext
- The use of mobility assistive devices and the functional independence in stroke patients. Cad Bras Ter Ocup. 2018; 26(3):558–68. Internetinė prieiga: https://www.scielo.br/j/cadbto/a/gmXscCcssgPPZs6fPqvvF4d/abstract/?lang=en
- Walder K, Molineux M. Re-establishing an occupational identity after stroke – a theoretical model based on survivor experience. Br J Occup Ther. 2017;80(10):620–30. Internetinė prieiga: http://dx.doi.org/10.1177/0308022617722711
- Martinsen R, Kitzmüller G, Mangset M, Kvigne K, Evju AS, Bronken BA, et al. Nurses’ and occupational therapists’ experiences of conducting a home-based psychosocial intervention following stroke: a qualitative process evaluation. BMC Health Serv Res. 2021;21(1):791. Internetinė prieiga: http://dx.doi.org/10.1186/s12913-021-06857-8
