Jau daugiau kaip šimtmetį žinoma pasaulyje, ergoterapija iš lėto populiarėja ir Lietuvoje. Tačiau šis terminas vis dar sukelia daugiau klausimų nei atsakymų. Daugeliui iki galo neaišku kuo ji skiriasi nuo kitų fizinės terapijos rūšių; įdomu ar ergoterapeuto pagalba reikalinga tik turintiems diagnozuotų sutrikimų; neretai teiraujamasi ar ergoterapija taikoma ir suaugusiems. Pabandykime atsakyti bent į kelis dažniausiai pasitaikančius klausimus ir išsiaiškinti kaip ergoterapija padeda visapusiškai gerinti žmogaus gyvenimo kokybę.
Kas yra ergoterapija?
Ergoterapija apima visą amžių spektrą – nuo ankstyvos kūdikystės iki senyvo amžiaus. Oficialus apibrėžimas sako, kad tai yra „pacientų galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius, bei visuomenės nustatytus reikalavimus“. Neretai ergoterapija taikoma kaip pagalbinė priemonė patyrus traumą, ligą ar diagnozavus raidos sutrikimą:
- Atstatymas po insulto, aneurizmos
- Stuburo lūžiai
- Cerebrinis paralyžius;
- Autizmo spektro sutrikimas;
- Dauno sindromas
- Autizmo spektro sutrikimas
- Dispraksija
- Sensorinė integracija
Pagrindinis raktinis žodis yra būtent savarankiškumas, kurį ergoterapeutas skatina mokydamas ugdytinį atlikti kasdienes užduotis, pasirūpinti savimi, sėkmingai susikurti mokymosi bei darbinius įgūdžius. Ne mažiau svarbūs ir socialiniai gebėjimai, taip pat galimybė turėti kokybišką laisvalaikį. Ergoterapija yra labai plati sritis nukreipta ne tik į fizinius asmens sugebėjimus, bet veikiau pasitelkianti juos kaip priemonę pasiekti psichologinę gerovę ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Ergoterapija vaikams ir ne vaikams: kaip vyksta užsiėmimai?
Būtina pastebėti, kad ergoterapijos užsiėmimai naudingi ir plačiai taikomi ir asmenims neturintiems jokių diagnozuotų sutrikimų, pavyzdžiui, vaikams tai gali būti puiki pagalbinė ugdymo priemonė. Neretai, tiek suaugę, tiek vaikų tėvai kreipiasi į ergoterapeutus esant nežymiems jutiminiams sutrikimams, kurie nelemia raidos nuokrypio, tačiau trukdo kokybiškai gyventi. Tai gali būti hipo arba hiperjautrumas, kurį gerai iliustruoja „kirpėjo problema“ – asmuo nenori kirptis plaukų, nes per jautriai reaguoja į galvos odos dirginimą.
Ergoterapijos pratimai pasižymi dinamiškumu, kadangi jų tikslas yra įtraukti ir stimuliuoti sensoriką. Tam dažniausiai pasitelkiamos įvairios pagalbinės priemonės: nuo kamuolių, batutų, svarelių, tamprių gumų iki vibruojančių masažuoklių, spaudimo masės, kinetinio smėlio ar plastelino. Esant nepakankamam jautrumui ar šlubuojant kūno suvokimui gali būti pasitelkiamas masažas šepečiais, taip pat gelbėja sunkios antklodės, kurias galima taikyti ir namuose. Svarbu suprasti, kad sensoriniai sutrikimai lieka visą gyvenimą, tačiau juos galima nukreipti tinkama linkme, kas ypač svarbu vaikams, kuriems tokia būklė trukdo kokybiškai pažinti pasaulį. Užsiėmimai padeda geriau adaptuosis aplinkoje, patirti mažiau streso, o rezultatas yra gerėjantis dėmesys, miego kokybė bei didesnė motyvacija įgauti naujų įgūdžių.
Kartu su vaikais ergoterapijos užsiėmimuose dažnai dalyvauja ir tėvai. Ergoterapija vaikams yra naudinga, ypač kai yra sutrikimų, tokių kaip autizmas, ADHD ar motoriniai sutrikimai. Ergoterapeutas padeda vaikams įgyti ir tobulinti reikalingus kasdienius gyvenimo įgūdžius, tokius kaip valgymas, apsirengimas, higiena, rašymas ar kitus. Specialistas taip pat dirba su vaikais, kad pagerintų jų motorikos įgūdžius, koordinaciją, plaštakų jėgą. Suaugusiesiems ergoterapija gali padėti atkurti judesio ir savarankiškumo sugebėjimus po traumų ar insulto, valdyti lėtines ligas ar dirbti su psichinės sveikatos iššūkiais.
Kuo skiriasi ergoterapija ir kineziterapija?
Šis klausimas gana dažnai nuskamba ir viešojoje erdvėje, ir specialisto kabinete. Iš tikrųjų, painiava tarp šių dviejų sričių nekelia daug nuostabos, nes jos abi yra reabilitacijos šakos. Be to, abiem atvejais tenka daug dirbti su asmens judėjimo sugebėjimais, atlikti nemažai fizinių pratimų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana panašūs. Tačiau ergoterapija ypatinga tuo, kad jos laukas yra gerokai platesnis, susijęs ne tik su paciento judėjimo sugebėjimais, bet ir visapusišku gyvenimo kokybės gerinimu, kurį stipriai lemia jo savarankiškumo lygmuo bei psichologinė būklė.
Žinoma, geriausiai teiginius iliustruoja pavyzdžiai, taigi, pasitelkime juos į pagalbą. Tarkime, kad asmuo patiria chroniškus stuburo skausmus, kurie varžo jo judėjimo galimybes arba sunkiai judina ranką po patirtos avarijos – tuomet, jis greičiausiai kreipsis į kineziterapeutą. Bet jei po avarijos ranka išliko paslanki, tačiau pacientas negali savarankiškai pasidaryti arbatos, tokiu atveju, su juo dirbs ergoterapeutas. Kartais, nuodugniai nesusipažinus su konkrečiu atveju, sunku pasakyti kokio specialisto pagalba reikalinga. Ypač todėl, kad ergoterapijos specifika nuolatos plečiasi – pavyzdžiui, pandemijos metu atsirado nauja sritis, nukreipta į Covid-19 persirgusių pacientų uoslės atstatymą kvapų terapijos pagalba.
Ergoterapija Vilniuje – kada reikia kreiptis ir kaip rasti specialistą?
Ergoterpija Vilniuje ar kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, šiais laikais jau yra prieinama lengvai, tačiau svarbesnis klausimas – kada jos išties reikia? Yra atvejų kai specialisto poreikis akivaizdus: ištikus ligoms, traumoms, nelaimingiems atsitikimams ar pasireiškus ryškiam fiziniam arba psichologiniam disbalansui turime aiškų signalą, kad reikia kreiptis pagalbos. Tačiau ankstyvame amžiuje, ypač neįvykus jokioms lūžinėms situacijoms, ne visada lengva suprasti ar demonstruojamas elgesys yra normalus ar ne. Tą patį galima pasakyti ir apie kasdienių įgūdžių trūkumą – juk kiekvienas vaikas mokosi savo tempu, tad nedideli nuokrypiai nuo taip vadinamų „normų“ gali išlikti tos pačios normos ribose. Tad kaip atskirti profesionalios pagalbos reikalaujančius atvejus?
Vienintelis universalus sprendimas yra atidus ir nuolatinis vaiko stebėjimas tiek namuose, tiek už jų ribų. Verta atkreipti dėmesį, jei jau kurį laiką jūsų vaikas:
- Jautriai reaguoja į fizinį kontaktą
- Demonstruoja didelį išrankumą maistui
- Neįprastai juda, pavyzdžiui, nuolat vaikšto ant pirštų galų
- Nestabiliai laiko rašymo priemonę
- Nesuformuoja tualeto įgūdžių
- Labai jautrus rūbams arba konkretiems audiniams
Šios reakcijos gali išduoti sensorinės sistemos sutrikimus, tad joms užsitęsus verta pagalvoti apie ergoterapeuto konsultaciją. Gali būti, kad mažajam prireiks kito specialisto arba kompleksinės kelių specialistų pagalbos, tačiau diplomuotas ergoterapeutas bus pakankamai kompetetingas tai nustatyti ir nukreipti ugdymą tinkama linkme. Nepamirškite – kuo anksčiau pradėsite kryptingą darbą, tuo didesnė tikimybė, kad sutrikimas netaps kliūtimi į pilnavertį ir laimingą gyvenimą.
Ergoterapija yra vertinga ir efektyvi intervencija, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir funkcionalumą. Ji padeda žmonėms atkurti ir išlaikyti savarankiškumą, įgyti naujų įgūdžių bei pasiekti savo tikslus. Nebijokite pasikonsultuoti su ergoterapijos specialistu, kad gautumėte tinkamą pagalbą ir palaikymą, reikalingą jums ar jūsų artimiesiems.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu – telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.
