Emociškai mokyklai pasirengęs vaikas nebūtinai visada ramus, drąsus ar savarankiškas. Svarbiau, kad su suaugusiojo pagalba jis gebėtų atsiskirti, išklausyti, palaukti, priimti ribas, paprašyti pagalbos ir po nesėkmės grįžti prie veiklos. Šie gebėjimai ugdomi palaipsniui – jų nereikia tikrinti kaip egzamino.
Kalbėdami apie pasirengimą pirmai klasei dažnai pirmiausia galvojame apie raides, skaičius ir pieštuko laikymą. Tačiau Amerikos pediatrų akademija pabrėžia, kad socialiniai, emociniai ir elgesio gebėjimai yra ne mažiau svarbūs mokymosi sėkmei.
Kas yra emocinis pasirengimas mokyklai?
Tai ne vien vaiko noras eiti į mokyklą. Emocinis pasirengimas apima gebėjimą atpažinti ir reguliuoti jausmus, priimti naują rutiną, bendrauti su vaikais bei suaugusiais, toleruoti nedidelį nusivylimą ir pasinaudoti pagalba.
Vaikas gali jaudintis ir vis tiek būti pakankamai pasirengęs. Nedidelis nerimas prieš didelį pokytį yra suprantamas. Dėmesio reikia tada, kai baimė tokia stipri, kad trukdo miegoti, valgyti, atsiskirti ar dalyvauti kasdienėse veiklose.
10 emocinio pasirengimo mokyklai požymių
1. Vaikas gali trumpam atsiskirti nuo artimojo
Jis gali nuliūsti, tačiau priima pažįstamo suaugusiojo paguodą ir po kurio laiko įsitraukia į veiklą.
2. Supranta paprastą dienos rutiną
Vaikas gali sekti kelių žingsnių seką: pasidėti daiktus, išklausyti nurodymą, pradėti užduotį ir ją užbaigti su pagalba.
3. Geba paprašyti pagalbos
Jis bent žodžiais, gestu ar kitu sutartu būdu parodo, kad nesuprato, pametė daiktą, nori į tualetą ar jaučiasi blogai.
4. Gali palaukti savo eilės
Nereikia tikėtis tobulo kantrumo. Svarbu, kad vaikas mokytųsi išbūti trumpą laukimą, žaisti pagal paprastas taisykles ir priimti, kad ne visada bus pirmas.
5. Priima suaugusiojo ribas
Vaikas gali nusivilti išgirdęs „ne“, tačiau su pagalba nusiramina ir pereina prie kito veiksmo.
6. Atpažįsta bent pagrindinius jausmus
Jis gali pasakyti ar parodyti, kad yra liūdnas, piktas, išsigandęs arba džiaugiasi. Jausmo įvardijimas padeda ieškoti tinkamos pagalbos.
7. Po nesėkmės gali pabandyti dar kartą
Suklydęs vaikas nebūtinai lieka ramus, tačiau padrąsintas grįžta prie užduoties arba priima mažesnį žingsnį.
8. Domisi kitais vaikais
Jis gali žaisti greta, susitarti dėl žaislo, įsitraukti į bendrą veiklą ar bent stebėti ir palaipsniui prisijungti.
9. Geba išreikšti pagrindinius poreikius
Vaikas praneša apie alkį, skausmą, nuovargį, tualetą ar konfliktą. Kalba neturi būti tobula – svarbu funkcionali komunikacija.
10. Turi bent kelis nusiraminimo būdus
Padeda suaugusiojo artumas, kvėpavimas, trumpa pauzė, vanduo, judesys ar aiškus paaiškinimas, kas vyks toliau.
Ko emocinis pasirengimas nereiškia?
- Vaikas neprivalo niekada verkti.
- Jis neprivalo būti ekstravertas ar greitai susidraugauti.
- Jis neprivalo visada paklusti be klausimų.
- Jis neprivalo valandą ramiai sėdėti.
- Jis neprivalo nejausti baimės.
Temperamentas ir raidos tempas skiriasi. Tikslas nėra sukurti „patogų“ vaiką, o padėti jam saugiai dalyvauti mokymosi aplinkoje.
Kaip tėvai gali stiprinti emocinį pasirengimą?
Kurkite nuspėjamą rutiną
Reguliarus miego, kėlimosi, valgymo ir išėjimo laikas mažina kasdienį chaosą. Prieš rugsėjį rutiną keiskite palaipsniui.
Žaiskite mokyklą
Per vaidmenų žaidimą galima repetuoti pasisveikinimą, pagalbos paprašymą, užduoties nesupratimą, laukimą ir atsisveikinimą.
Kalbėkite apie jausmus be jų neigimo
Vietoje „Nėra ko bijoti“ sakykite: „Matau, kad neramu. Pagalvokime, kas padėtų.“ Priimtas jausmas paprastai lengviau nusiramina nei paneigtas.
Leiskite patirti mažas įveikiamas nesėkmes
Neskubėkite atlikti užduoties už vaiką. Padalykite ją į mažesnius žingsnius ir parodykite, kad klaida nėra pavojinga.
Mokykite konkrečių pagalbos frazių
- „Aš nesupratau.“
- „Gal galite padėti?“
- „Man reikia pertraukėlės.“
- „Aš nerandu savo daikto.“
Susipažinkite su mokyklos aplinka
Jei įmanoma, iš anksto nueikite iki mokyklos, parodykite įėjimą, kiemą ir aptarkite, kas vaiką pasiims. Konkretumas mažina nežinomybę.
Kada nerimas jau per stiprus?
Su specialistu verta pasitarti, jeigu artėjant mokyklai vaikas ilgą laiką:
- beveik kasdien skundžiasi pilvo ar galvos skausmu be aiškios medicininės priežasties;
- negali atsiskirti net trumpam;
- pradeda prasčiau miegoti, sapnuoja košmarus;
- atsisako kalbėti apie mokyklą ar ją lankyti;
- patiria labai stiprius pykčio ar panikos epizodus;
- praranda anksčiau turėtus savarankiškumo gebėjimus;
- negali dalyvauti grupinėje veikloje net su pagalba.
Pirmiausia verta atmesti sveikatos priežastis ir pasikalbėti su vaiko pedagogu, psichologu ar kitu jį pažįstančiu specialistu.
Kaip suprasti visuminį pasirengimą?
Emociniai gebėjimai yra tik viena pasirengimo dalis. Taip pat svarbios kalba, dėmesys, atmintis, fonologinis suvokimas, smulkioji ir stambioji motorika bei kasdienis savarankiškumas.
Apie skaitymo pradmenis skaitykite straipsnyje „Ar vaikas turi mokėti skaityti prieš pirmą klasę?“, o platesnę informaciją rasite pasirengimo mokyklai programos puslapyje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką daryti, jei vaikas sako, kad į mokyklą neis?
Nesiginčykite ir negąsdinkite pasekmėmis. Išsiaiškinkite, kas konkrečiai baisu, įvardykite jausmą ir kartu sukurkite mažų pasiruošimo žingsnių planą.
Ar drovus vaikas nepasiruošęs mokyklai?
Ne. Drovumas yra temperamento dalis. Svarbu, ar vaikas palaipsniui įsitraukia, gali užmegzti ryšį su bent vienu suaugusiuoju ir išreikšti pagrindinius poreikius.
Ar verta atidėti mokyklą dėl emocinio nepasirengimo?
Tai individualus ir platesnio įvertinimo reikalaujantis sprendimas. Reikia vertinti visą vaiko raidą, pagalbos galimybes bei ugdymo aplinką, o ne vien vieną požymį.
Kur kreiptis?
Jeigu abejojate, ar vaikas pasiruošęs mokyklai, „Upės teka“ specialistai gali įvertinti skirtingas pasirengimo sritis ir pateikti šeimai aiškias, praktiškas rekomendacijas.
Susisiekite telefonu +370 646 55468, užpildykite užklausą svetainėje arba registruokitės konsultacijai.