Neuroįvairovė
Šiandien gyvename pasaulyje, kuriame vis daugiau kalbama apie neuroįvairovę, kurios pripažinimas ir matymas esmiškai keičia kasdienį visuomenės gyvenimą. Šių laikų mokslas labai aktyviai tiria žmogaus smegenis, pateikia vis daugiau atsakymų, kaip jos sudarytos, kaip veikia, kodėl ši veikla kai kuriais atvejais yra neįprasta.
Neuromokslininkų žinios apie tai, kad mūsų smegenys gali veikti skirtingai, apie įvairius neurologinius sutrikimus bei jų priežastis tampa vis gilesnės ir vis dažniau pasiekia plačiąją visuomenę. Populiariosios neuromokslinės
literatūros tiek lietuvių, tiek kitomis kalbomis yra išties nemažai, informacijos apstu ir interneto platybėse, o žinios visuomet yra galia, nes žinojimas atveria mums galimybę iš tiesų suprasti tiek save, tiek kitą. Nors neuromokslas nepastebimai skverbiasi į daugelį mūsų gyvenimo sričių, pavyzdžiui, vaikų ugdymą, žmonių tarpusavio santykius, sveikatos priežiūros sferą ir kt., vis dėlto, vienas svarbiausių šio mokslo laimėjimų – parodymas, kad kartais
skirtumai tarp mūsų, žmonių, atsiranda dėl neurologinių ypatumų, kitaip tariant, ne visų mūsų
smegenys veikia vienodai.
Jau minėtasis neuroįvairovės terminas, apibrėžiantis mūsų skirtingumus kaip neurologines ypatybes, leidžia mums kalbėti apie įvairovę daug aptakiau, švelniau, atsisakant skirstymo į baltą ir juodą, normalu ir sutrikę, todėl visuomenėje atsiranda vis daugiau tolerancijos, atjautos ir resursų pamatyti kitą kaip kitokį bei jį priimti kaip
visuomenės narį, turintį tokias pačias pilietines teises.
Neuroįvairovė ir dispraksija
Neuroįvairovės terminą neretam mūsų yra tekę girdėti, žinome, kad vartojame jį tam tikrų neurologinių būsenų, tokių kaip, cerebrinis paralyžius, disleksija, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, autizmo spektro sutrikimas, kontekste. Apie kai kurias šių diagnozių žinome išties nemažai ar bent jau tikrai esame girdėję, kad cerebrinis paralyžius susijęs su raumenų silpnumu, disleksija diagnozuojama kaip skaitymo sutrikimas, o autizmo spektro sutrikimas
yra lydimas socialinių, emocinių, komunikacijos sunkumų.
Sakoma, kad maždaug kas penktas žmogus yra neuroskirtingas, t. y., turi išsiskiriančių neurologinių ypatybių, tačiau kiek iš tiesų žinome apie įvairias, rečiau nustatomas, galbūt sunkiau atpažįstamas būkles? Ar žinome koks
sutrikimas buvo nustatytas tokiems garsiems žmonėms kaip Florence Welch, Cara Delevingne, Daniel Radcliffe, Whoopi Goldberg, Albert Einstein? Esama retesnių sutrikimų, tokių kaip dispraksija, apie kurią žinome mažai, ypač, jeigu nesame tiesiogiai su šia diagnoze susidūrę. Visuomenei vis dar trūksta platesnių žinių apie šią neurologinę būklę, kuri dėl savo simptomų bei žinių stokos dažnai gali būti supainiojama ir su kitais sutrikimais.
Taigi, kas yra dispraksija, kokie požymiai lydi šią diagnozę? Visu pirma, minėtina, kad dispraksija yra neurologinis, vadinasi, susijęs su smegenų pažeidimais, motorikos sutrikimas, kurio pagrindinė ypatybė – sutrikusi įprasta judesių koordinacija. Sutrikimas pasireiškia sunkumais planuojant nuoseklius, tikslius ir sklandžius judesius. Kitaip tariant, žmogui kuriam nustatyta dispraksija, yra sunku suplanuoti ir valingai bei tiksliai atlikti tam tikrus judesius.
Vienas taikliausių pavyzdžių, galintis iliustruoti sutrikimo sudėtingumą, yra situacija, kai sutrikimą turintis žmogus, norėdamas perduoti kokį nors objektą į kito žmogaus rankas, paleidžia daiktą anksčiau nei kitas spėja jį sugriebti ir daiktas nukrentą ant žemės. Ir atvirkščiai, norėdamas perimti kažką iš kito rankų, turintis dispraksiją žmogus, gali tiesiog nesugebėti daikto suimti ar išlaikyti delne ar tarp pirštų. Gali pasirodyti, jog tokia situacija yra gan įprasta ir kasdien gali nutikti bet kuriam iš mūsų, tačiau tiesa ta, kad dispraksiškam asmeniui panašių iššūkių kyla kasdien ir beveik visose gyvenimo sferose, nes sutrikimas
aktyviai paveikia visas kasdienio gyvenimo sritis.
Dispraksijos požymiai
Prieš aptariant dispraksijos įtaką kasdieniam gyvenimui, vertėtų įvardyti kelis bendruosius sutrikimo simptomus, galinčius padėti atpažinti sutrikimą. Pirmasis ir ryškiausias – prasta kūno koordinacija ir laikysena, taip pat, kūno nerangumas. Minėtinos ir suvokimo problemos, kalbos sutrikimai, bendras nuovargis, sunkumai mokantis naujų įgūdžių. Labai svarbu pabrėžti, kad kiekvienas sutrikimo atvejis yra individualus, ir kiekvieno vaiko ar
suaugusiojo, kuriam nustatyta dispraksija, simptomai gali būti skirtingi. Todėl kiekviena diagnozė ir jos aplinkybės yra unikalios, reikalaujančios atitinkamo specialistų, tėvų, artimųjų ir pedagogų įsitraukimo ir įdirbio.
Nors diagnozė dažniausiai nustatoma vaikams, tačiau tai nėra „išaugama“ būklė, sutrikimas lydi žmogų visą gyvenimą. Pasaulyje gyvena apie 10 procentų suaugusių, kasdien susiduriančių su dispraksijos keliamais sunkumais. Kaip ir daugelio kitų sutrikimų atveju, labai svarbi kuo ankstyvesnė ligos diagnostika, leidžianti
suteikti tinkamą pagalbą.
Geroji žinia – sergančiojo būklė neblogėja, todėl nekyla nerimo, kad situacija gali regresuoti, atsirasti naujų sveikatos problemų. Tam tikra prasme tai palengvina emocinį sutrikimo priėmimą, susitaikymą ir susigyvenimą su laukiančiais iššūkiais, kurių, kaip ir minėjome, kasdienybėje ištinka beveik visose gyvenimo situacijose.
Dispraksijos keliami kasdieniai iššūkiai
Dispraksijos diagnozė nustatoma apie 5-6 procentams viso pasaulio vaikų. Ir nors skaičius gali pasirodyti nedidelis, sunkumai, kuriuos patiria mažyliai ir jų tėvai, tikrai negali būti sumenkinami. Dėl sutrikusios motorikos ir nerangumo asmenims, turintiems diagnozuotą dispraksiją, sunku judėti erdvėje, jie dažniau patiria nelaimingų atsitikimų, susižaloja, nukrenta, atsitrenkia į įvairius objektus ar užkliūna už daiktų, pasitaikančių jų kelyje. Tiek
vaikams, tiek suaugusiesiems, sunku atlikti veiksmus, reikalaujančius išlavintos smulkiosios motorikos, pavyzdžiui, užsisegti sagas, užsirišti batų raištelius ir pan., apsirengimo ir nusirengimo procesas reikalauja daug pastangų.
Dėl motorinio planavimo ir kūno balansavimo sunkumų kartais neįveikiamomis gali tapti paprasčiausios kasdienės užduotys, pavyzdžiui, lipimas ir nulipimas laiptas keliaujant į darželį, mokyklą ar darbą, valgymas, gėrimas ir pan.,
nes dėl prastos motorikos ir kūno koordinacijos tiek vaikai, tiek suaugusieji dažnai apsimėto
maistu, apsilipa vandeniu, aplink save valgydami sukuria netvarką.
Žinoma, iššūkiai labai priklauso nuo sutrikimo sunkumo ir sudėtingumo, tačiau liga vistiek paveikia kiekvieną sergantįjį, jo artimiausią aplinką ir kasdienybę, nes atlikti daugelį judesių dispraksiją turinčiajam reikia kur kas daugiau pastangų, o tai lemia greitesnį ir didesnį nuovargį.
Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams gali kilti nemažai mokymosi sunkumų, pavyzdžiui, dėl silpnos akies-rankos koordinacijos jie gali imti vengti tokių užduočių kaip rašymas ranka.
Augant ir bręstant gali kilti vis daugiau akademinių iššūkių, nes toms pačioms problemoms spręsti jiems reikia kur kas daugiau laiko, pastangų, ir įgūdžių. Svarbu pabrėžti ir emocinius sunkumus, nes tokie vaikai dažnai yra lėtesni, kai ko atlikti patys tiesiog negali, jiems gali prireikti pagalbos, o tai kelia psichologinį diskomfortą. Dėl sutrikusios motorikos ir judesių tikslumo stokos sportas taip pat gali tapti sudėtinga užduotimi, nes važiavimas dviračiu, kamuolio spyrimas ir gaudymas, bėgiojimas, laipiojimas ir šokinėjimas reikalauja atitinkamų įgūdžių, kuriuos įgyti ir įtvirtinti turintiems dispraksiją gali būti sudėtinga.
Vis dėlto, kaip ir minėjome, ne visi dispraksijos atvejai yra labai sunkūs, kiekviena diagnozė yra
labai individuali. Be to, minėtinos ir tam tikros stiprybės, kuriomis gali pasižymėti sutrikimą turintieji.
Neretai šie asmenys turi lyderio savybių, nes yra supratingi, atlaidūs ir puikūs klausytojai, geba įsiklausyti ir išgirsti bei suprasti kitą, žino, kaip efektyviai paskirstyti užduotis komandos nariams. Be to, dažnu atveju dispraksiški žmonės yra labai kūrybingi, nes turėdami organizacinių, koordinacijos ir kitų sunkumų, sugalvoja netikėtų išeičių, padedančių išspręsti susidariusias sudėtingas situacijas. Taip pat minėtina, kad susidurdami su kasdieniais
iššūkiais, įgyja stiprų empatijos jausmą, galimybę lengvai atpažinti suprasti kito emocijas.
Dispraksijos nulemti kalbos sutrikimai vaikams
Kalbėdami apie dispraksijos požymius, užsiminėme, kad sutrikimas gali turėti įtakos ne tik tam, ką vadiname smulkiąja ir stambiąja motorika, kūno koordinacijai, organizaciniams kūno judesių gebėjimams, bet ir kalbai, jos funkcijoms, kalbėjimui ir rašymui.
Vaikams, turintiems dispraksiją, dažnai būna ir sutrikusi kalba, nes kalbėjimas taip pat yra valingi, planuojami, tiksliai atliekami kalbos aparato judesiai. Neurologinis kalbėjimo motorikos sutrikimas vadinamas artikuliacine dispraksija. Sutrikimas apibūdinamas kaip motorinio programavimo, t. y., kalbėjimo raumenų padėties atradimo, bei nuoseklių raumenų judesių, reikalingų kalbėjimo procesui, trūkumas.
Paprastai tariant, vaikams, kuriems diagnozuojama artikuliacinė dispraksija, yra sunku planuoti ir atlikti judesius, reikalingus kalbėjimo procesui, todėl kyla sunkumų norint atrasti tinkamą kalbos padargų padėtį tam, kad būtų tiksliai artikuliuota tam tikra fonema, sklandžiai ištartas konkretus garsas.
Taigi, artikuliacinė dispraksija gali būti apibūdinama kaip kalbos išraiškos sutrikimas, nes net nesant kalbos
suvokimo stokai, yra sutrikusi pati kalbos raiška, t. y., tai, kaip planuojama ir įgyvendinama kalbėjimo motorika bei ištariami garsai, skiemenys, žodžiai.
Kas būdinga šiam kalbos išraiškos sutrikimui? Artikuliacinė dispraksija nustatoma išskiriant šiuos tris pagrindinius požymius: nepastovūs balsių ir priebalsių tarimo trūkumai, išryškėjantys pakartojant tuos pačius skiemenis ar žodžius; užsitęsiantys ar nutrūkstantys judesiai, jungiant garsus ar skiemenis; prozodijos trūkumas, pasireiškiantis netinkamu žodžių ar frazių loginiu kirčiavimu.
Kitaip tariant, vaikams, kuriems nustatoma artikuliacinė dispraksija, labai sudėtinga atrasti būdą valingai ištarti tam tikrą atskirą, izoliuotą garsą ar kelių garsų junginį kai jų paprašome tai padaryti. O štai kitu atveju, kalbos sraute tas pats garsas ar garsų junginys gali būti ištariamas puikiai.
Kitaip tariant, garsų tarimo klaidos yra nepastovios, tačiau jų daugėja ilgėjant kalbėjimo turiniui ir kalbos srautui. Artikuliacinė dispraksija pasireiškia sunkumu kalbėti, t. y., tinkamai judinti liežuvį, lūpas, tačiau iššūkiu tampa ir įvairios komunikacinės situacijos, nes dėl nutrūkstančio kalbos srauto, laiko pajautimo trūkumo, pertrūkių ir pauzių
žodžių, frazių vidury, kalbos ritmo kaitos, t. y., greitėjimo, lėtėjimo samplaikos ir pan., tokį kalbėjimą tampa sunku suprasti. Todėl šis kalbos raidos sutrikimas gali kelti daug nepatogumų tose gyvenimo srityse, kur reikalinga sklandi ir tiksli kalbinė raiška.
Pagalba artikuliacinės dispraksijos atveju
Esant artikuliacinei dispraksijai labai svarbi ankstyva sutrikimo diagnostika, nes kuo anksčiau sužinome, kaip vadinasi kalbos sutrikimas, diagnozuotas mūsų vaikui, tuo greičiau galime imtis veiksmų, ieškoti atitinkamos informacijos bei būdų, kaip padėti sau ir savo mažyliui susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Artikuliacinės dispraksijos atveju vertinga kalbos ir kalbėjimo terapija teikiant logopedinę pagalbą.
Tačiau labai svarbu pabrėžti, kad pagalba turi būti orientuota į individualų atvejį, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko tiek kalbinius gebėjimus, tiek emocinius poreikius, o tam reikalingas tvirtas, pasitikėjimu grįstas ryšys tarp specialisto, šiuo atveju – logoterapeuto, vaiko ir tėvų. Svarbus visų komandinis įdirbis bei nusiteikimas, atsidavimas, noras įveikti kalbinius sunkumus. Pasiryžus skirti laiko ir pastangų logoterapinės pratybos tikrai gali padėti vaikui išmokti aiškiau artikuliuoti garsus, lengviau pareiti nuo vienos prie kitos artikuliacinės padėties tariant garsus, pagerinti kalbos ritmo, greičio, intonacinius įgūdžius.
Sunkesniais atvejais, kai kalbos išvis nėra, logoterapeutas planuodamas logopedines pratybas gali padėti atrasti alternatyvius komunikacijos būdus. Jei vaikas geba tarti tik paskirus skiemenis ar žodžius specialistas padės įgyti įgūdžių plėsti galimybes iki sakinių sudarymo. Svarbu prisiminti, kad nuoseklus darbas visuomet
apdovanoja mus džiuginančiais rezultatais.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu – telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.
