Kas yra cerebrinis paralyžius:
Cerebrinis paralyžius (CP) yra neurologinių sutrikimų grupė, kuri paveikia žmogaus gebėjimą
judėti ir išlaikyti pusiausvyrą bei laikyseną. Cerebrinis paralyžius dažniausiai yra vaikystėje
pasitaikanti motorinė ir funkcinė negalia. Žodis cerebrinis reiškia galvos smegenis, o paralyžius
– raumenų silpnumą ir problemas su jų naudojimu. Cerebrinis paralyžius atsiranda dėl
nenormalaus smegenų vystymosi arba pažeidimo, kuris paveikia žmogaus gebėjimą kontroliuoti
kūno raumenis.
Cerebrinio paralyžiaus simptomai kinta ir pasireiškia skirtingai kiekvienam žmogui. Asmuo su
sunkiu cerebriniu paralyžiumi patiria didelius judėjimo sunkumus ir jam gali prireikti specialios
įrangos, kad galėtų vaikščioti, o jei asmuo visai negali vaikščioti gali būti reikalinga visą
gyvenimą trunkanti priežiūra. Asmuo su lengvu cerebriniu paralyžiumi, priešingai, gali
vaikščioti šiek tiek netaisyklingai, bet jam gali nereikėti jokios specialios pagalbos ar įrangos.
Cerebrinis paralyžius laikui bėgant neblogėja ar pernelyg neprogresuoja, nors tikslūs simptomai
gali keistis žmogaus gyvenimo eigoje priklausomai nuo kitų aplinkybių ar ligų.
Visi asmenys sergantys cerebriniu paralyžiumi, susiduria su judėjimo ir laikysenos problemomis.
Daugelis taip pat turi kitas susijusias su šia lig būkles, kaip intelekto negalia, epilepsija,
problemos su rega, klausa arba kalba, stuburo problemos (pvz., skoliozė) arba sąnarių problemos
(pvz., kontraktūros).
Cerebrinis paralyžius yra klasifikuojamas pagal pagrindinį judėjimo sutrikimo tipą. Priklausomai
nuo to, kurios smegenų sritys yra paveiktos, gali pasireikšti vienas ar kelios šių judėjimo
sutrikimo tipų:
- Sustingę raumenys (spastika)
- Nevaldomi judesiai (diskinezija)
- Prasta pusiausvyra ir koordinacija (ataksija)
Cerebrinio paralyžiaus tipai:
1. Spastinis cerebrinis paralyžius:
Tai yra dažniausias cerebrinio paralyžiaus tipas, kuris paveikia apie 80% sergančiųjų cerebriniu
paralyžiumi. Žmonės, sergantys spastine cerebrinio paralyžiaus forma, turi padidėjusį raumenų
tonusą. Tai reiškia, kad jų raumenys yra pernelyg standūs, raumenys pernelyg susitraukę ir kieti,
ir dėl to jų judesiai gali būti neplastiški ir sunkiai valdomi. Spastinis cerebrinis paralyžius
paprastai būna skirstomas pagal tai, kurios kūno dalys yra paveiktos:
- Spastinė diplegija/diparezė: raumenų standumas daugiausiai jaučiamas kojose, o rankos
mažiau arba visiškai nėra paveiktos. Žmonės, sergantys spastine diplegija, gali patirti
sunkumų vaikščiojant dėl įtemptų kojų raumenų. - Spastinė hemiplegija/hemiparezė: šis cerebrinio paralyžiaus tipas veikia tik vieną asmens
kūno pusę, kairę arba dešinę, tiek ranką tiek koją; paprastai labiau paveikta būna ranka
nei koja. - Spastinė kvadriplegija/kvadriparezė: spastinė kvadriplegija yra sunkiausias spastinio
cerebriniaus paralyžiaus tipas ir veikia visas keturias galūnes, kūną ir veidą. Žmonės,
sergantys spastine kvadriparezė, paprastai negali vaikščioti ir dažnai turi kitų sutrikimų,
tokių kaip intelekto negalia, epilepsija, arba problemos su rega, klausa ar kalba.
2. Diskinetinis cerebrinis paralyžius:
Žmonės, sergantys diskinetine cerebriniaus paralyžiaus forma, susiduria su problemomis
kontroliuojant rank ir kojų judesius, todėl jiems sunku sėdėti ir vaikščioti, tiksliangai
manipuliuoti rankomis ir išlaikyti daiktus. Judesiai yra nekoordinuoti, gali būti lėti ir didelės
amplitudės arba greiti ir staigūs. Kartais ši forma paveikia veidą ir liežuvį, dėl to asmuo sunkiai
čiulpia, ryja, kramto ir kalba. Žmogus, sergantis diskinetiniu cerebriniu paralyžiumi, turi vis
besikeičiantį raumenų tonusą, kuris gali keistis nuo per stipraus iki per silpno ne tik iš dienos į
dieną, bet net dienos eigoje.
3. Ataksinis cerebrinis paralyžius
Žmonės, sergantys ataksine cerebrinio paralyžiaus forma, turi problemų su pusiausvyra ir
koordinacija, judesiai yra nerangūs ir nekoordinuoti. Asmenys gali būti nestabilūs vaikščiojant ir
patirti sunkumų su greitais arba tikslaus valdymo reikalaujančiais judesiais, pvz., rašymu. Jie gali
patirti sunkumų tikslingai kontroliuoti rankas.
4. Mišrus cerebrinis paralyžius
Kai kurie žmonės patiria kelių cerebrinio paralyžiaus formų simptomus. Dažniausiai pasitaikanti
mišrios cerebrinio paralyžiaus forma yra spastinė-diskinetinė.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Cerebrinį paralyžių sukelia netipinis smegenų vystymasis arba pažeidimas besiformuojančiose
smegenyse, kuris paveikia vaiko gebėjimą kontroliuoti savo raumenis. Yra keletas galimų
netipinio smegenų vystymosi ar pažeidimo priežasčių. Anksčiau manyta, kad cerebrinį paralyžių
daugiausia sukelia deguonies trūkumas gimdymo metu. Dabar mokslininkai mano, kad tai
sukelia tik nedidelį cerebrinio paralyžiaus atvejų skaičių.
Netinkamas smegenų vystymasis ar pažeidimas, vedantis prie cerebrinio paralyžiaus
susiformavimo, gali įvykti tiek dar prieš gimimą, gimdymo metu, per pirmąjį mėnesį po gimimo
arba per pirmuosius vaiko gyvenimo metus, kai smegenys vis dar vystosi. Cerebrinis paralyžius,
susijęs su netinkamu smegenų vystymusi ar pažeidimu, kuris įvyko prieš gimimą arba gimdymo
metu, vadinamas įgimtu cerebriniu paralyžiumi. Dauguma cerebrinio paralyžiaus atvejų
(85%–90%) yra įgimti. Daugelyje atvejų konkreti priežastis nėra žinoma. Nedidelė dalis
cerebrinio paralyžiaus atvejų sukelia netipinis smegenų vystymasis ar pažeidimas, įvykęs
daugiau kaip 28 dienoms po gimimo. Tai vadinama įgytu cerebriniu paralyžiumi ir dažniausiai
tai yra susiję su infekcija (tokia kaip meningitas) ar mechaninėmis galvos traumomis.
Ergoterapija cerebrinio paralyžiaus atveju
Ergoterapija gali padėti lengviau atlikti kasdieninius veiksmus ir funkcijas, tokius kaip valgymas,
apsirengimas ir naudojimasis tualetu. Tai pasiekiama gerinant fiziniuss ir kognityvinius
gebėjimus bei smulkiosios motorikos įgūdžius.
Kaip ergoterapija padeda?
Ergoterapija padeda žmonėms vystyti ar atkurti įgūdžius, reikalingus savarankiškam ir
prasmingam gyvenimui. Vaikui šios prasmingos veiklos apima žaidimus ir mokymąsi. Pediatrinė
ergoterapija skirta pagerinti vaiko gebėjimą žaisti ir mokytis, kas yra svarbu vystymuisi ir
savarankiškumo įgūdžiams formuotis.
Vaikams, turintiems cerebrinį paralyžių, ergoterapija gali padėti su raumenų ir sąnarių
koordinacijos problemomis, kurios dažniausiai apsunkina kasdieninių užduočių atlikimą. Kai
kurios iš šių užduočių apima valgymą, apsirengimą ir prausimąsi. Ergoterapija gali padėti
pagerinti fizinės funkcijos, kognityvinius ir socialinius gebėjimus, taip pat smulkiosios motorikos
įgūdžius, tinkamai stimuliuoti sensorinę sistemą, padėti su koordinacija ir laikysena. Taip pat
ergoterapija apima ir socialinių įgūdžių ugdymą, problemų sprendimą, tinkamą emocijų
reguliavimą ir išreiškimą.
Saugusiems asmenims ergoterapija apima raumenų funkcinį atsatymą ir gerinimą, kasdienių
įgūdžių lavinimą, kognityvinių funkcijų palaikymą ir sensorinę integraciją.
Ergoterapijos nauda
Ergoterapija yra naudinga vaikams su cerebriniu paralyžiumi daugeliu būdų. Optimizuojant
viršutinės kūno dalies funkciją ir gerinant mažųjų raumenų koordinaciją, ergoterapija gali padėti
vaikams ir suaugusiems su cerebriniu paralyžiumi atlikti pagrindinius kasdienio gyvenimo
veiksmus savarankiškai.
Ergoterapija gali:
- Padidinti asmens savarankišmumo galimybes
- Pagerinti vaikų gebėjimą žaisti ir mokytis, suagusius atlikti prasmingas veiklas
- Padidinti savivertę ir pasitikėjimą savimi
- Padėti kurti veiksmingą rutiną
- Sustiprinti fizinius gebėjimus ir įgalinti kūną
- Pagerinti bendrą gyvenimo kokybę
Tėvai ir globėjai skiria daug laiko padedant asmenims su cerebriniu paralyžiumi atlikti
pagrindinius kasdienio gyvenimo veiksmus. Kai asmuo sergantis cerebriniu paralyžiumi pradeda
matyti ergoterapijos naudą, tai pastebi ir tėvai bei globėjai, kurių kasdienio gyvenimo krūvis taip
pat keičiasi.
Tėvams ir globėjams ergoterapija padeda:
- Mažinti kito asmens rūpinimosi krūvį ir darbus
- Mažinti su tuo patiriamą stresą
- Suteikia saugumo jausmą
- Pagerina bendrą gyvenimo kokybę
- Leidžiant stebėti, kaip jų vaikas ar artimasis tobulėja ir tampa nepriklausomas
Kiekvienas cerebrinio paralyžiaus tipas sukelia skirtingus simptomus, kurie gali trukdyti vaikui
gyventi nepriklausomai ir atlikti kasdienius veiksmus. Ergoterapija gali padėti šiais su kiekvienu
cerebrinio paralyžiaus tipu susijusiais klausimais:
- Spastinė – šio tipo paralyžius gali sukelti sunkumų su apsirengimu, maudymusi, tualeto naudojimu, valgymu, gėrimu, rašymu ir objektų laikymu.
- Diskinezinė – asmenims, sergantiems šia forma, sunku tinkamai reguliuoti raumenų tonusą, todėl jiems sunku kontroliuoti judesius. Dažni simptomai yra sunkumai susiję su objektų laikymu, kūno laikysena, padidėjusiu seilėtėkiu, sunkumais ryjant ir kalbant.
- Ataksinė – problemos su pusiausvyra ir koordinacija asmenims, sergantiems ataksine cerebrinio paralyžiaus forma. Dažniausiai asmenys susiduria su sunkumais atliekant precizinius judesius, lydimus drebulio arba nerangumo. Tai gali apsunkinti užduočių, tokių kaip rašymas ar valgymas atlikimą dėl reikalaujančių tikslingų pirštų judesių ir akies rankos koordinacijos palaikymo.
Ko tikėtis iš ergoterapijos susitikimų?
Kaip ir su fizinės terapijos bei logopedijos procedūromis, ergoterapijos užsiėmimai yra
individualizuoti ir skirtingi kiekvienam asmeniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi. Kiekvieno
ergoterapinis terapijos planas yra labai individualizuotas ir pritaikytas jo fiziniams,
intelektiniams ir socialiniams gebėjimams.
Pirmoje terapijos sesijoje ergoterapeutas atlieka visapusišką vertinimą. Tai apima smulkiosios
motorikos, suvokimo, stambiosios motorikos ir sensorikos, stebėjimą, kaip vaikas reaguoja į
prisilietimą ir atlieka judesį. Ergoterapeutas taip pat atlieka išsamų interviu su tėvais ar globėjais
ir išsiaiškina asmens stiprybes ir silpnybes, atliekant kasdienius veiksmus, ir nustatos konkrečius
tikslus, kurių bus siekiama terapijos metu.
Dauguma asmenų su cerebriniu paralyžiumi turi būti pervertinti kas šešis ar devynis mėnesius.
Po šių vertinimų, ergoterapeutas keičia gydymo planą atsižvelgdamas į pažangą ir pokyčius.
Pratimai, naudojami ergoterapijoje
Ergoterapija apima funkcinių veiklų naudojimą siekiant funkcionalumo progreso. Ergoterapijos
pratimai sutelkiami į šias įgūdžių sritis:
- Smulkioji motorika – gerina rankų funkcionalumą, dirbdami su rankos raumenų stiprumu,pirštų padėtimis, objektų rankose manipuliacijomis, delno lankstumu, pincetiniusugriebimu.
- Bilaterinė koordinacija – žaidimai/judesiai moko asmenį kontroliuoti abi kūno puses vienu metu.
- Viršutinė kūno jėga ir stabilumas – veiksmas sutelktas į nugaros, peties ir riešo raumenų stiprinimą ir stabilizavimą per pratimus.
- Kūno vidurio linijos kirtimas – šios veiklos, kaip aštuoniukų braižymas ore su juostomis ir kamuolių mėtymas į tikslą dešinėje arba kairėje centro pusėje, moko asmenį rankomis ir kojomis kirsti vidurinę savo kūno dalį į priešingą pusę.
- Vizualiniai motoriniai įgūdžiai – gerina rankos ir akių koordinaciją per veiklas, tokią kaip
piešimas ir rašymas, smulkių daiktų verimas ir kamuoliuko gaudymas bei metimas. - Vizualinis suvokimas – pagerina gebėjimą suprasti, įvertinti ir interpretuoti tai, ką matai.
Veiklos apima puzles, pratimus su skirtingomis formomis, spalvomis ir dydžiais. - Savarankiškumo ugdymas – gerina gebėjimą atlikti kasdieninius veiksmus ir paruošia
asmenį būti savarankišku namuose, mokykloje ir bendruomenėje. Pratimai gali būti taip
paprasti kaip šių kasdieninių veiksmų praktika, pavyzdžiui, dantų valymas, apsirengimas
ir savarankiškas valgymas.
Ergoterapeutai naudoja specifines technikas, padedančias asmenims pasiekti aukščiau išvardintus
tikslus, įskaitant:
- Tikslingo judesio terapija ir kūno įgalinimas – gerina galimybę judėti silpnesniomis kūno dalimis apribojant stipresnes. Jei asmeniui sunku judinti vieną ranką, stipresnė ranka visiškai bus apribota tam tikram laikui, tuo metu stiprinant ir treniruojant silpnesnę ranką.
- Sensorinės integracijos terapija – gerina gebėjimą priimti, registruoti, interpretuoti iš aplinkos gaunamą informaciją, kuri pasiekia smegenis per jutimo receptorius. Šios veiklos suteikia asmeniui skirtingų pojūčių patirtis ir gali apimti pratimus su kamuoliais, ergoterapine mase, tampria guma, smėliu ir vandeniu, vaikščiojimą skirtingais audiniais ir tapybą su pirštais. Ergoterapijoje naudojami įvairūs įrankiai ir pagalbiniai įrenginiai. Įranga gali apimti nuo paprastų namų apyvokos daiktų iki aukštos technologijos pagalbinių priemonių.
Ergoterapeutas taip pat gali konsultuoti namų pritaikymo, specialios namuose taikomos
programos ar įsitraukimo į bendruomenę klausimais.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu – telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.
Šaltiniai:
Cerebral Palsy Guide. (2023, November 18). Occupational therapy for cerebral palsy – Improve
daily skills. https://www.cerebralpalsyguide.com/treatment/occupational-therapy/
Dodd, K., Imms, C., and Taylor, N. (2010). Physiotherapy and Occupational Therapy for People
with Cerebral Palsy: A Problem-Based Approach to Assessment and Management.
https://www.amazon.com/Physiotherapy-Occupational-Theray-People-Cerebral-ebook/dp/B00I2O4MR8
Pourahmad, S., Balvardi, M., & Kavousipor, S. (2021). Use of evidence to reduce the load of
therapy: Occupational therapy for cerebral palsy. DOAJ (DOAJ: Directory of Open
Access Journals). https://doi.org/10.30476/jrsr.2021.90084.1139
