Kas tai?
Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir
sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu. Šie sutrikimai gali būti įvairaus
pobūdžio ir sunkumo laipsnio, o jų simptomai gali labai skirtis.
Pagrindiniai psichikos sutrikimai:
1. Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba
valgymo sutrikimai.
2. Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
3. Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti
po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
4. Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio
deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų
formos.
5. Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
6. Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų
ar sunkių gyvenimo įvykių.
Tai yra tik keli psichikos sutrikimų pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kiekvienas
sutrikimas gali pasireikšti skirtingai kiekviename žmoguje. Svarbu prisiminti, kad psichikos
sutrikimai gali būti gydomi ir valdomi įvairiais metodais, įskaitant vaistus, terapiją ar kitas
intervencijas.
Simptomai
Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus
sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tačiau yra keletas bendrų
simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų turinčių psichikos sutrikimų. Štai pagrindiniai
simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
Nuotaikos pokyčiai
- Depresija: nuolatinis liūdesys, netekties ir praradimo jausmas, beviltiškumo ar nevilties
pojūčiai. - Euforija: nepagrįstai pagerėjusi nuotaika, kurią sunku valdyti, pernelyg didelis
optimizmas, kartais pasitaikantis bipoliniame sutrikime.
Elgesio pokyčiai
- Nerimas: nuolatinis jaudulys, baimė, pernelyg didelis rūpestis dėl kasdienių situacijų.
- Impulsyvumas: nepajėgumas kontroliuoti impulsus, kurie gali sukelti žalingą ar
rizikingą elgesį. - Atsitraukimas iš socialinio gyvenimo: noras izoliuotis, sumažėjęs susidomėjimas
anksčiau maloniais užsiėmimais.
Mąstymo ir suvokimo pokyčiai
- Sutrikęs mąstymas: nesugebėjimas koncentruotis, sumišęs ar neaštrus mąstymas.
- Haliucinacijos: girdėjimas, matymas, jautimas ar užuodimas dalykų, kurių nėra
aplinkoje.
Emociniai sutrikimai
- Emocinis atsiribojimas: nesugebėjimas patirti džiaugsmo, liūdesio ar kitų emocijų.
- Apatija: abejingumas, prarastas motyvacijos ar susidomėjimo jausmas.
- Emocinis nestabilumas: staigūs ir neprognozuojami nuotaikų svyravimai nuo staigaus
graudulio iki stipraus juoko.
Fiziniai simptomai
- Miego sutrikimai: pernelyg didelis mieguistumas ar nesugebėjimas užmigti, miego
kokybės pablogėjimas, insomnija. - Energijos stoka ar nuovargis: nuolatinis nuovargio jausmas net po poilsio.
- Kepenų sutrikimai: virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai ar svorio
kritimas/priaugimas, kurie nėra susiję su sąmoningu mitybos keitimu.
Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių
priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu. Tačiau, jei šie simptomai
yra intensyvūs, ilgalaikiai ir trukdo asmens kasdieniniam gyvenimui, svarbu kreiptis į sveikatos
priežiūros specialistus, tokius kaip psichologas ar psichiatras, kurie gali suteikti profesionalią
pagalbą.
Rizikos veiksniai
Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į
biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Psichikos sutrikimų priežastys dažnai yra
sudėtingos ir tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad vienas veiksnys retai yra vienintelė
priežastis. Štai keletas pagrindinių rizikos veiksnių, galinčių padidinti psichikos sutrikimų
atsiradimo tikimybę:
Biologiniai veiksniai:
- Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi. Žmonės, kurių artimi
giminaičiai serga psichikos ligomis, gali turėti didesnę riziką jų išsivystymui. - Smegenų cheminių medžiagų disbalansas: neurotransmiterių, cheminių medžiagų,
kurios padeda perduoti signalus tarp smegenų ląstelių, disbalansas gali prisidėti prie
psichikos sutrikimų atsiradimo. - Smegenų struktūros ypatumai: kai kurių psichikos sutrikimų atsiradimas gali būti
susijęs su konkrečių smegenų sričių struktūros ar veiklos ypatumais.
Psichologiniai veiksniai:
- Traumos ir patirtys vaikystėje: fizinis, emocinis ar seksualinis smurtas, apleistumas,
netektys ir kitos stiprios neigiamos patirtys vaikystėje gali didinti psichikos sutrikimų
riziką. - Stresą keliantys įvykiai: mirtis ar skyrybos šeimoje, darbo netekimas ir kitos gyvenimo
permainos gali sukelti psichikos sveikatos sutrikimus, ypač tiems, kurie jau turi kitų
rizikos veiksnių. - Psichologinės būsenos: žema savivertė, nuolatinis lyginimasis su kitais, neigiamos savęs
suvokimo formos arba ankstesni psichikos sutrikimai taip pat gali didinti riziką.
Aplinkos veiksniai:
- Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją,
diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus. - Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba
ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po
katastrofos, taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką. - Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų
vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.
Šie veiksniai gali sąveikauti tarpusavyje, ir kartais sunku nustatyti, kuris veiksnys yra labiausiai
reikšmingas. Svarbu atsiminti, kad psichikos sutrikimų prevencija ir gydymas turėtų būti
individualizuotas, atsižvelgiant į kiekvieno asmens specifines aplinkybes ir poreikius.
Kaip tai veikia kasdienybę?
Psichikos sutrikimai gali turėti gilų poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, veikdami įvairius
gyvenimo aspektus. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo, sunkumo ir asmenybės
bei aplinkybių. Štai keletas būdų, kaip psichikos sutrikimai gali paveikti kasdienį gyvenimą:
Asmeniniai santykiai
- Bendravimo sunkumai: psichikos sutrikimai gali apsunkinti efektyvų bendravimą su
šeimos nariais, kolegomis, draugais ar partneriais. - Atitolimas: asmuo gali atsiriboti nuo kitų, o tai gali sukelti socialinę izoliaciją ir
vienatvę.
Darbas ir mokslas
- Darbo našumo sumažėjimas: koncentracijos stoka, motyvacijos praradimas ir padidėjęs
nuovargis gali mažinti našumą darbe ar mokykloje. - Ilgas nedarbingumas ar darbo netekimas: dėl sutrikimų sukeliamo nedarbungumo, kai
kurie žmonės gali praleisti daug darbo dienų ar net prarasti darbą.
Fizinė sveikata
- Miego problemos: daugelis psichikos sutrikimų susiję su miego problemomis,
pavyzdžiui, insomnija ar per dideliu mieguistumu - Sveikatos problemų ignoravimas: asmenys, kenčiantys nuo psichikos sutrikimų, gali
nepaisyti savo fizinės sveikatos, vengti fizinio aktyvumo ar turėti nesveikus mitybos
įpročius.
Savęs suvokimas ir emocinė būsena
- Žemas savęs vertinimas: dažnai psichikos sutrikimai gali priversti asmenį jaustis
beverčiais ar nepakankamai gerais, taip mažindami savivertę. - Emocinis nestabilumas: emocinės būsenos svyravimai gali apsunkinti kasdienius
uždavinius ir tarpasmeninius santykius, nes vienu metu gali būti pernelyg liūdna kažką
atlikti, o kitu metu sunku susikaupti dėl per didelio džiaugsmo.
Finansai
- Finansiniai sunkumai: gydymo ir terapinės išlaidos, sumažėjęs darbo našumas gali
sukelti finansinius sunkumus.
Socialinė integracija
- Stigma ir diskriminacija: psichikos sveikatos sutrikimų stigma vis dar yra didelė
daugelyje visuomenių, o tai labai riboja žmonių galimybes integruotis į visuomenę ir
jaustis priimtiems.
Savigyda ir priklausomybės
- Substancijų vartojimas: kai kurie žmonės gali griebtis alkoholio, narkotikų ar kitų
medžiagų vartojimo, kaip būdo susidoroti su psichikos sutrikimais, o tai gali sukelti
priklausomybę ir kitus sveikatos sutrikimus.
Kasdienio gyvenimo kokybės sumažėjimas dėl psichikos sutrikimų reikalauja efektyvaus
gydymo ir paramos strategijų. Svarbu, kad asmenys, kenčiantys nuo psichikos sutrikimų, gautų
reikiamą pagalbą, įskaitant profesionalią sveikatos priežiūrą, socialinį palaikymą ir informaciją
apie sveikatos priežiūros paslaugas.
Pagalba psichikos ligomis sergantiems asmenims
Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias
paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir
gyvenimo kokybės užtikrinimui. Efektyvi pagalba apima:
Profesionali psichikos sveikatos priežiūra
- Psichiatrinis gydymas: medicininė priežiūra, įskaitant tinkamų vaistų skyrimą ir
stebėjimą. - Psichoterapija: individuali ar grupinė terapija, įvairios terapinės intervencijos,
pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET), giluminė psichoterapija, šeimos terapija,
ir kt., kurios padeda asmenims tvarkytis su jų išgyvenimais, elgesio modeliais ir mąstymo
būdais.
Socialinė parama
- Socialinių įgūdžių mokymai: programos, skirtos padėti asmenims gerinti tarpasmeninius
santykius ir socialinį tinklą. - Paramos grupės: bendraminčių susitikimai, kurie suteikia galimybę dalintis patirtimis,
iššūkiais ir pasiekimais su kitais asmenimis, kurie supranta, ką reiškia gyventi su
psichikos sutrikimu.
Edukacija ir informavimas
- Informacija apie ligą: supratimas apie savo būklę, gydymo galimybes ir savipagalbos
strategijas yra svarbus žingsnis geresnės savijautos ir aiškumo link, tai padeda susidaryti
tikslų planą ir geriau prisitaikyti prie aplinkos. - Švietimas šeimai ir bendruomenei: padeda mažinti stigmą ir diskriminaciją, taip pat
informuoja, kaip teikti tinkamą paramą savo artimąjam.
Kasdienės veiklos ir gyvenimo įgūdžių ugdymas
- Ergoterapija ir reabilitacinės programos: padeda asmenims atgauti arba išvystyti
būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos. - Finansinė pagalba ir konsultavimas: informacija ir pagalba susijusi su finansiniais
ištekliais, tokiais kaip išmokos ar paramos.
Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius
poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos. Efektyvus
pagalbos planas dažnai reikalauja lankstumo ir nuolatinio vertinimo, kad būtų galima prisitaikyti
prie besikeičiančių asmens poreikių.
Ergoterapija
Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos
ligomis. Ergoterapija skirta padėti žmonėms geriau funkcionuoti kasdieniame gyvenime ir
padidinti jų savarankiškumą per įvairias veiklas ar „darbus” (iš graikų kalbos „ergon” reiškia
darbą, veiklą).
Štai keletas būdų, kaip ergoterapeutas gali padėti asmenims, sergantiems
psichikos ligomis:
- Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas
Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo
įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą.
Tai padeda gerinti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę. - Darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimas
Siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką, ergoterapeutas gali dirbti su
klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis. Jie taip
pat gali padėti asmenims ugdyti darbo vietoje reikalingus socialinius ir praktinius įgūdžius. - Socialinių įgūdžių lavinimas
Ergoterapeutas gali padėti asmenims, kuriems trūksta pasitikėjimo savimi ar įgūdžių socialinėse
situacijose, mokant efektyvių bendravimo būdų, konfliktų sprendimo ir tarpasmeninių santykių
kūrimo.
- Streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžiai. Mokymas valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją, taip pat yra ergoterapijos dalis. Tai padeda sumažinti psichikos ligų simptomus ir pagerinti bendrą savijautą bei tinkamai susireguliuoti savo emocijose ir kūne.
- Laiko planavimas ir organizavimas. Ergoterapeutas gali padėti asmenims tobulinti laiko valdymo ir organizavimo įgūdžius, kurie yra svarbūs siekiant didesnės nepriklausomybės ir savarankiškumo, taip pat svarbūs siekiant išvengti per didelio streso ir išsekimo.
- Hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas.
Padedant rasti ir įtraukti į gyvenimą prasmingą laisvalaikio veiklą ar hobius, ergoterapeutas gali
padėti gerinti savijautą, padidinti pasitenkinimą gyvenimu ir sumažinti izoliacijos jausmą. - Aplinkos pritaikymas. Ergoterapeutas taip pat gali padėti pritaikyti asmeninę ar profesinę aplinką, kad ji taptų saugesnė, patogesnė ir prieinamesnė, atsižvelgiant į asmenų fizinius ir emocinius poreikius.
Per šiuos metodus ergoterapeutas padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, gerinti jų
funkcionalumą, savarankiškumą ir bendrą gyvenimo kokybę. Suderinus individualius poreikius
su konkrečiomis veiklomis ir intervencijomis, ergoterapija gali teigiamai paveikti žmonių
gyvenimus, padėdama jiems pasiekti savo tikslus ir pagerinti savijautą.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu – telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.
