Artritas ir ergoterapija

Artritas, ergoterapija

Artritas yra sąnarių uždegiminė liga, kuri gali pasireikšti skirtingomis formomis, tokiomis kaip
reumatoidinis artritas (RA), osteoartritas (OA) ir podagra.Osteoartritas, kita artrito forma, yra sąnarių paviršių pažeidimas, dažnai sukeliamas mechaniškai
nuo sąnarių devėjimosi, kuris sukelia skausmą, patinimą ir sumažėjusį sąnarių stiprumą. Jis
dažniausiai būna kelio, klubo ir mažųjų rankos sąnarių.
Dar viena artrito forma yra podagra, kuriai būdingi kristalai, susiformavę mažųjų sąnarių viduje
ir aplink juos. Tai gali sukelti ūminius stipraus skausmo ir patinimo epizodus.

Bendri artrito simptomai:

1. Skausmas sąnariuose: Dažniausias artrito simptomas yra sąnarių skausmas. Tai gali būti
nuolatinis ar periodiškas skausmas, kuris gali stiprėti judėjimo metu ar ramybės būsenoje.
2. Patinimas: Uždegimas dažnai sukelia patinimą sąnariuose, kuris gali daryti spaudimą ir
apriboti judėjimą.
3. Judėjimo ribotumas: Artritas gali sukelti sąnarių judėjimo ir funkcijos ribojimus, taip trukdant
atlikti kasdienes veiklas.
4. Jėgos praradimas ir sumažėjimas: Liga gali mažinti sąnarių ir raumenų stiprumą, darydama
įtaką fiziniam pajėgumui ir ištvermei.

Artritas gali kilti dėl įvairių priežasčių.

Kelios pagrindinės yra šios:

1. Genetika: Kai kurios artrito formos gali būti paveldimos.
2. Imuninės sistemos disfunkcija: Kai imuninė sistema atakuoja sąnarius, gali išsivystyti
uždegiminė būklė.
3. Sužalojimai: Sąnarių traumos ar infekcijos gali prisidėti prie artrito vystymosi.
4. Amžius: Senatvė dažnai siejama su artrito išsivystymu.

Artritas, ergoterapija

Osteoartritas:

Osteoartritas yra dažniausia artrito forma, veikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Jis
išsivysto, kai laikui bėgant sunyksta apsauginis kremzlinis audinys, kuris amortizuoja kaulų
galus.

Nors osteoartritas gali paveikti bet kurį sąnarį, ši liga dažniausiai veikia rankų, kelių, klubų ir
stuburo sąnarius.

Osteoartritas dažnai vystosi lėtai ir pablogėja laikui bėgant. Osteoartrito požymiai apima:

  • Skausmą. Pažeistus sąnarius gali skaudėti judant ar po judėjimo.
  • Standumą. Sąnarių sustingimas gali būti pastebimas daugiausia rytais arba po ilgo
    nejudėjimo.
  • Jautrumą. Sąnarys gali tapti itin jautrus, kai švelniai spaudžiate jį ar vietas šalia jo.
  • Judrumo praradimą. Labai sumažėja galimų judesių per pažeistą sąnarį amplitudė.
  • Trinties pojūtį. Junčiamas trinties pojūtis judinant sąnarį, taip pat girdimas sąnario
    spragsėjimas ar traškėjimas.
  • Kaulų iškilimus. Papildomi kaulų gabaliukai, kurie jaučiasi kaip kieti guzeliai, gali
    susiformuoti apie pažeistą sąnarį.
  • Patinimą. Jis gali atsirasti dėl minkštųjų audinių uždegimo aplink sąnarį.

Osteoartrito simptomus dažnai galima kontroliuoti, nors sąnarių pažeidimų neįmanoma atstatyti.
Aktyvus gyvenimo būdas, sveiko svorio palaikymas ir tam tikrų gydymo metodų naudojimas
gali sulėtinti ligos progresavimą, sumažinti skausmą bei pagerinti sąnarių funkciją.

Reumatoidinis artritas:

Reumatoidinis artritas yra lėtinė uždegiminė sąnarių liga, kuri gali paveikti ne tik sąnarius. Tai

autoimuninė liga, kuri pasireiškia tuo, kad asmens imuninė sistema klaidingai atakuoja pačio
organizmo audinius. Skirtingai nei osteoartritas, kurį sukelia nuolatiniai sąnarių pažeidimai,
reumatoidinis artritas veikia sąnarių gleivinę, sukeldamas skausmingą patinimą kuris ilgainiui
nulemia kaulų eroziją ir sąnario deformaciją.

Reumatoidinis artritas gali paveikti įvairaus amžiaus žmones, net labai jaunus, nes tai imuninės
sistemos sutrikimas, nepriklausantis nuo amžiaus.

Pagrindiniai reumatoidinio artrito simptomai:

  • Jautrūs, šilti, patinę sąnariai

  • Sąnarių sustingimas, kuris dažniausiai būna rytais ar po ilgo nejudėjimo

  • Nuovargis, karščiavimas ir apetito praradimas

Ankstyvas reumatoidinio artrito etapas dažniausiai paveikia mažuosius pirštų ir kojų sąnarius,
riešus, alkūnes, kelius, taip pat kaklo ir žandikaulio sąnarius. Daugeliu atvejų simptomai
pasireiškia tuose pačiuose sąnariuose abiejose kūno pusėse. Apie 40% žmonių, sergančių
reumatoidiniu artritu, taip pat patiria požymius ir simptomus, nesusijusius su sąnariais. Ligai
progresuojant, gali būti paveikta:

  • Oda
  • Akys
  • Plaučiai
  • Širdis
  • Inkstai
  • Nervų audiniai
  • Kaulų čiulpai
  • Kraujagyslės

Reumatoidinio artrito požymiai ir simptomai gali skirtis pagal ligos sunkumą ir gali atsirasti bei
išnykti. Laikotarpiai, kai liga intensyvėja (vadinami paūmėjimais), kinta su laikotarpiais, kai
simptomai mažėja arba išnyksta.

Podragra:

Podagra yra dažna ir sudėtinga artrito forma, kuri gali paveikti bet kurį žmogų. Jos pagrindiniai
bruožai yra staigūs, ūmūs skausmo, patinimo, paraudimo ir jautrumo priepuoliai viename ar
keliuose sąnariuose, dažniausiai didžiajame pėdos piršte.
Podagros paūmėjimas gali atsirasti staiga, dažnai prabudindamas vidury nakties su didžiojo
pėdos piršto deginimo pojūčiu. Pažeistas sąnarys yra karštas, patinęs ir itin jautrus, kad net jį
dengiančios antklodės prisilietimai gali pasirodyti sukeliantys nepakeliamą skausmą.

Podagros požymiai ir simptomai beveik visada pasireiškia staiga ir dažnai naktį. Jie apima:

  • Intensyvų sąnarių skausmą. Podagra dažniausiai veikia didįjį pėdos pirštą, bet gali
    pasireikšti bet kuriame kitame sąnaryje. Dažniausiai paveikti būna kulnai, kelio sąnariai,
    alkūnės sąnariai, riešai ir pirštai (tiek rankos, tiek pėdos). Skausmas paprastai būna
    intensyviausias per pirmas keturias valandas nuo paūmėjimo pradžios ir gali tęstis iki 12
    valandų.
  • Ilgalaikį jautrumą. Po intensyviausio skausmo sumažėjimo, sąnariuose gali išlikti
    nuolatinis nepatogumo ir jautrumo jausmas, kuris gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių
    savaičių. Vėlesniems priepuoliams būdinga ilgesnė skausmo ir jautrumo trukmė, bei
    daugiau paveiktų sąnarių.
  • Uždegimą ir paraudimą. Pažeisti sąnariai tampa patinę, jautrūs, šilti ir raudoni.
  • Ribotą judrumą. Progresuojant podagrai, gali kilti problemų su sąnarių judrumu, taip
    sukeliant bendro judėjimo problemas.

Podagros simptomai gali atsirasti ir išnykti, tačiau yra būdų valdyti simptomus ir užkirsti kelią
paūmėjimams.

Pagrindiniai visų tipų artrito rizikos faktoriai:

Nekontroliuojami rizikos veiksniai

  • Amžius: daugumos artrito tipų rizika didėja su amžiumi.
  • Lytis: artrito liga būdingesnė moterims; beveik 60% visų žmonių, sergančių artritu, yra
    moterys. Podagra dažniau pasireiškia vyrams.
  • Genetika: tam tikri genai siejami su didesne rizika susirgti kai kuriomis artrito rūšimis,
    tokiomis kaip reumatoidinis artritas.

Kontroliuojami rizikos veiksniai

  • Viršsvoris ir nutukimas: perteklinis svoris gali prisidėti prie kelio ir klubo osteoartrito
    atsiradimo ir progresavimo.
  • Fizinis neveiklumas: mažas fizinis aktyvumas yra susijęs su dažnesniu daugelio artrito
    rūšių sunkumu ir progresavimu.
  • Sąnarių traumos: mechaniniai sąnarių pažeidimai gali prisidėti prie osteoartrito vystymosi
    to sąnario srityje.
  • Rūkymas: susijęs su reumatoidinio artrito progresavimu ir sunkumu.
  • Infekcija: daugelis bakterijų ir virusų gali sukelti uždegimus sąnariuose ir potencialiai
    sukelti įvairių artrito formų atsiradimą.
  • Profesija: tam tikros profesijos, kurioms būdingas pasikartojantys kojų ir kelių lenkimo
    judesiai, siejamos su kelio ir klubo osteoartrito atsiradimu.
  • Mityba: vaidina svarbų vaidmenį palaikant sveiką kūno svorį, kuris yra pagrindinis
    veiksnys ligos progresavimo prevencijai/mažinimui. Tai taip pat yra nustatytas rizikos
    veiksnys podagros vystymuisi ir valdymui.

Artrito prevencija:

Kai kurios artrito formos atsiranda natūraliai arba dėl sveikatos būklės, kurios negalima pakeisti,
todėl ne visada įmanoma išvengti artrito išsivystymo. Tačiau galima sumažinti galimybę susirgti
artritu:

  • Vengiant tabako produktų.
  •  Laikantis sveikos mitybos ir mankštų plano, kuris jums tinka.
  • Atliekant saugius, nedidelę apkrovą kaulams keliančius pratimus.
  • Dėvint tinkamą apsauginę aprangą, bet kuriai veiklai, kuri gali paveikti jūsų sąnarius.
  • Rūpinantis savo bendra sveikata, stiprinant imuninę sistemą.

Kaip atritas gali paveikti kasdienį gyvenimą?

Artritas dažnai sukelia skausmą ir patinimą sąnariuose, kurie gali kelti iššūkius kasdienėse
veiklose, tokiose kaip:

  • Maisto gaminimas (puodų ir keptuvių pakėlimas su maistu ar vandeniu juose, virtuvinių
    įrankių, tokių kaip peilis, valgymo įrankiai naudojimas, stiklainių ir butelių atsukimas ir
    užsukimas, virtuvės prietaisų įjungimas, mygtukų pasukimas, lėkščių ar puodelių
    nešiojimas)
  • Tvarkymasis (grindų plovimas, dulkių valymas, drabužių plovimas ir naudojimasis
    prietaisais, įvairių šlapių medžiagų išgręžimas)
  • Asmeninė higiena (šukavimasis, dantų plovimas, prausimasis, skutimasis)
  • Apsirengimas ir nusirengimas (užsisegti ar atsisegti sagas, užtrauktukus, kojinių ar apatinių apsirengimas
  • Judėjimas namuose (lipimas laiptais, laikymasis už turėklų, atsisėdimas ir atsistojimas nuo kėdės/tualeto/sofos)
  • Raktų naudojimas, jų sukimas atrakinant ar užrakinant duris

Gydymo galimybės:

Gydymo metodai gali skirtis priklausomai nuo artrito tipo ir paciento būklės.

Įprastiniai gydymo būdai:

1. Vaistai: Skiriami vaistai nuo uždegimo ir skausmui mažinti.
2. Fizinė terapija: Specializuoti pratimai ir fizioterapija gali padėti stiprinti raumenis ir pagerinti
sąnarių judrumą.
3. Gyvenimo būdo pokyčiai: Svorio kontrolė, tinkama mityba ir fizinis aktyvumas gali pagerinti
bendrą asmens būklę.
4. Ergoterapija: Tinkamai nurodomas dienos režimas, mankštos, pratimai, pagalbinės priemonės.

 

Kaip ergoterapeutas gali padėti sergant įvairių tipų artritu:

Ergoterapeutas yra specialistas, kuris gali būti itin naudingas žmonėms, kuriems kyla kasdienės
veiklos iššūkių dėl sąnarių problemų. Jis moko atrasti alternatyvius metodus, kaip atlikti
kasdienes veiklas, pataria dėl specialių įrankių naudojimo ir taiko individualią terapiją
atsižvelgiant į konkrečius kliento poreikius.

Nepaisant kokio tipo artritą turėtumėte, svarbu pradėti rūpintis savo sąnariais kuo greičiau.
Ergoterapeutas gali padėti išmokyti kaip geriausiai apsaugoti sąnarius. Tai nereiškia, kad sąnariai
tampa mažiau naudojami, tiesiog išmokoma kaip atlikti įvairius judesius kitokiu būdu, taip
sumažinant skausmą ir leidžiant lengviau atlikti kasdienes veiklas.

Ergoterapija gali padėti, jei patiriate sunkumų darbe, namuose ar laisvalaikiu, teikdama:

– patarimus, kaip naudoti sąnarius be jų pertempimo;

– tinkamus įtvarus, kurie palaiko sąnarius dirbant ar ilsintis;
– pagalbą parenkant specialius įrankius ir įrangą veikloms palengvinti;

– technikas, kurios padeda planuoti veiklas, darbo ir poilsio rėžimą;
– pratimus ir mankštas – stiprinti rankų ir riešų jėgą bei judrumą;
– patarimus vairavimo, judėjimo problemų ir/ar namų pritaikymo atžvilgiu;
– nuovargio valdymo patarimus.

Jei dirbate ar mokotės, terapeutas gali aptarti su jumis jūsų darbą ar mokslus bei jų grafiką. Jis
gali padėti identifikuoti sunkumus ir aptarti kaip juos būtų galima įveikti ar palengvinti. Daugelis
žmonių, turinčių artritą, nerimauja dėl jo poveikio darbui ateityje. Kuo greičiau gausite paramą ir
pradėsite intervenciją, tuo didesnė tikimybė, kad galėsite toliau dirbti. Terapeutas taip pat galėtų
apsilankyti jūsų darbo vietoje ir aptarti aplinkos ar veiklos pokyčius, kurie galėtų padėti jums ir
jūsų vadovui.

Ergoterapeutas taip pat gali padėti jums valdyti dažnai lydintį nuovargį, kylantį su artritu, –
pavyzdžiui, planuojant į priekį ir nustačius prioritetus veikloms, valdant tempą ir suprantant, kad
didesnis krūvis vieną dieną tikriausiai reiškia, kad kitą dieną negalėsite tiek padaryti, tad svarbu
stabilumas ir krūvio stebėjimas.

Artritas gali turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei, tačiau gydymas ir ergoterapija gali padėti
suvaldyti simptomus ir pagerinti paciento kasdienį funkcionalumą bei gyvenimo kokybę.
Patartina kreiptis į specialistus, kad būtų gautas individualus ir tinkamas gydymas, atsižvelgiant į
kiekvieno paciento poreikius.

 

Užsiregistruokite konsultacijai su ergoterapeutu telefonu +37060156743, užpildę užklausos
formą arba registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir
atsakysime į Jus dominančius klausimus.

 

Šaltiniai:
https://versusarthritis.org/about-arthritis/treatments/therapies/occupational-therapy/

https://www.theotpractice.co.uk/how-we-help/conditions/arthritis