Apsilankymų pas psichologą struktūra

Su džiugesiu galima stebėti vis laisvesnį ir labiau palaikantį požiūrį į žmonių rūpinimąsi savo psichikos sveikata. Nepaisant to, kad galbūt aplink save turime patikimų, nuoširdžių bičiulių ir artimųjų ratą – vis dažniau kreipiamės profesionalios ir konfidencialumą užtikrinančios pagalbos. Apsilankymai pas psichologą tai lyg investicija į ilgalaikius naujus įgūdžius, galimybę save pamatyti iš šono ir su palaikymu mokytis spręsti kylančius kasdienius ar giliai užslėptus sunkumus. Tie patys principai svarbūs ir tada, kai kreipiamės į psichologą dėl savo vaikų ir paauglių psichinės sveikatos, socialinių įgūdžių stokos ar elgesio sunkumų.

Svarbu suprasti, kad konsultacijos tai lyg kaupiamas kapitalas į save arba savo šeimą, tačiau kaip ir su daugeliu kapitalų, taip ir jose veikia tas pats principas – „uždirbsiu“ tiek, kiek įdėsiu darbo. Konsultacijų veiksmingumą galime sulyginti su apsilankymu pas kitus gydytojus – ten gauname supratimo, kas dabartinėje mūsų sistemoje neveikia, kas sukelia sunkumus, rekomendacijų, tačiau užvėrus kabineto duris – pokyčio atsakomybė krenta ant mūsų pečių. Kas savaitę ateidami pas psichologą į susitikimus pasitikriname, ar judame teisinga linkme.

Todėl prieš pradedant konsultacijas pas psichologą pamėginkime, pirmiausia, sau atsakyti į klausimus:

  • Kas paskatino pagalbos ieškoti būtent dabar?
  • Kiek galėsiu būti nuoširdus/nuoširdi kalbant apie savo ar savo šeimos gyvenimus?
  • Kokius tikslus noriu pasiekti ir kas pasikeis, kai tuos tikslus pasieksiu?
  • Kiek esu pasiruošusi/pasiruošęs paleisti turimus įpročius ir elgesio modelius bei išbandyti naujus?
Atsakymai į šiuos klausimus padės tikslingai išnaudoti pirmojo susitikimo laiką, nes didelė tikimybė, kad psichologas šių dalykų vis tiek jūsų paklaus. Žinoma, kartais konkretaus atsakymo neturime, nes sunkumai, dėl kurių kreipiamės tęsiasi ilgą laiką, yra persipynę su įvairiomis gyvenimo sritimis ir neaišku, nuo ko reikėtų pradėti. Psichologo kabinetas tada tampa ta vieta, kurioje pamažu bandysite atrasti ryšius tarp praeities ir dabarties, pastebėti turimus elgesio modelius, dėl kurių problema atsiranda, veiksnius, kurie problemą palaiko ir ilgainiui sunkumų sprendimus.

Kalbant apie vaikų ir paauglių konsultavimą turime suprasti, kad atsakomybė dėl santykio su vaiku krenta ant šeimoje esančių suaugusiųjų pečių.

Iš suaugusiųjų vaikai augdami mokosi, stebi pavyzdį, atkartoja jį pagal savo charakterio subtilybes, išmoksta prisiderinti prie sudaromų sąlygų ir jose savo atrastu būdu išgyventi. Todėl ir į pirmą susitikimą kviečiami tėvai, o ne vaikas. Jo metu tėvai papasakoja jiems kylančius sunkumus, supažindina specialistą su vaiko gyvenimo istorija (gimimu, pirmosiomis patirtimis, charakteriu, turimais socialiniais įgūdžiais, augant kilusiais sunkumais ir pan.). Kartais, jeigu problemos įsisenėjusios – vieno susitikimo neužtenka. Šio pokalbio reikia tam, kad psichologas galėtų suprasti pilną kontekstą, kuriame atsirado sunkumai. Juk atėjus pas traumatologą neužtenka įvardinti „skauda čia“ ir gydytojui palikti sutaisyti skaudamą ranką ar nugaros dalį. Turime papasakoti apie turėtas traumas, judėjimo įpročius, išgirsti rekomendacijas, jas taikyti keletą savaičių ir stebėti – kas vyksta su kūnu. Lygiai taip pat ir psichologai „netaiso“ vaikų – jie padeda suaugusiems ir, jeigu išeina, pačiam vaikui ar paaugliui suprasti, koks elgesys, situacijos ar jų sankaupa sukelia probleminį elgesį.

Po pirminio pokalbio su tėvais psichologas sudėlioja tolimesnį konsultacijų planą.

Jeigu kylantys sunkumai galimai labiausiai susiję su tėvų reakcijomis ir elgesiu (pavyzdžiui, namų susitarimai, pasekmių aiškumas ir nuoseklus taikymas, dėmesio atliepimas ir pan.) – toliau vyksta tėvų konsultavimas. Tėvai kiekvieną savaitę gali atsinešti apsirašytas situacijas, kuriose jiems sudėtinga suprasti ir atliepti vaiko poreikį, neaišku, kaip elgtis. Taip po truputį keičiami esami įpročiai ir formuojami nauji – keičiantis tėvų elgesiui, keičiasi ir vaiko elgesys. Jeigu iš pokalbio matyti, kad sunkumai susiję su vaiko saviverte, socialiniais įgūdžiais, emociniu savęs pažinimu, patirtais kriziniais išgyvenimais, uždarumu ir pan., susitariamas vaiko konsultacijų planas. Gana dažnai jis apima tam tikrą skaičių vaiko ar paauglio konsultacijų (pavyzdžiui keturias ar penkias) ir po jų sekantį susitikimą su tėvais. Tokiu būdu bendradarbiaujant bandoma suprasti, kas vyksta ir kaip artimiausi žmonės gali pagelbėti vaikui.

Dažnai norėtųsi, kad kilę sunkumai išsispręstų greitai ir neskausmingai, na daugiausiai per mėnesį ar du. Tačiau terapinis procesas dažnai yra ilgas ir būna, kad trunka nuo pusmečio iki kelerių metų. Trukmė gali priklausyti nuo patirtų traumų, nesėkmingai įveiktų raidos krizių, problemų įsisenėjimo, aplinkos bendradarbiavimo. Natūralu, kad šešiolika metų besitęsiantys sunkumai negali išnykti per vieną ar keturis susitikimus. Konsultacijos su psichologu tai įsipareigojimas sau (ar savo šeimai) rūpintis savo psichine sveikata – iš pradžių galbūt tik tą valandą kabinete, o ilgainiui ir kasdien.

Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu – telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.