Jeigu dvejų metų vaikas dar nevartoja prasmingų žodžių arba nejungia bent dviejų žodžių, verta nelaukti ir pasitarti su šeimos gydytoju bei logopedu. Tai dar nereiškia, kad vaikui nustatytas sutrikimas, tačiau profesionalus kalbos, komunikacijos ir klausos įvertinimas padeda suprasti, ar raida vyksta individualiu tempu, ar vaikui reikalinga ankstyva pagalba.
Tėvai dažnai išgirsta: „Palaukite, berniukai pradeda kalbėti vėliau“, „Ir jo tėtis iki trejų metų nekalbėjo“ arba „Pradės lankyti darželį ir prabils“. Kartais vaiko žodynas iš tiesų ima sparčiai augti. Tačiau vien laukimas neatsako į svarbiausią klausimą – kaip vaikas dabar supranta kalbą ir bendrauja.
Ką paprastai geba dvejų metų vaikas?
Vaikų kalbos raida nėra vienoda, o raidos gairės nėra egzaminas. Vis dėlto jos padeda pastebėti, kada verta pasitarti su specialistu.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, dauguma dvejų metų vaikų jau:
- jungia bent du žodžius, pavyzdžiui, „mama duok“ ar „dar pieno“;
- parodo paveikslėlį knygoje, kai jo paprašoma;
- parodo bent dvi kūno dalis;
- naudoja ne vien rodymo ir mojavimo, bet ir daugiau gestų.
Amerikos kalbos, kalbėjimo ir klausos asociacijos (ASHA) 19–24 mėnesių gairėse taip pat minimas augantis vartojamų ir suprantamų žodžių skaičius, dviejų ar daugiau žodžių junginiai, žodžiai pagalbai paprašyti ir paprastų dviejų dalių nurodymų supratimas.
Svarbu vertinti ne vien tai, kiek žodžių vaikas pasako. Kalbos supratimas, gestai, noras dalytis dėmesiu, mėgdžiojimas ir simbolinis žaidimas taip pat suteikia daug informacijos apie komunikacijos raidą.
Ką reiškia „2 metų vaikas nekalba“?
Ši frazė skirtingose šeimose gali reikšti labai skirtingas situacijas:
- vaikas netaria nė vieno prasmingo žodžio;
- vartoja kelis žodžius, bet jų nedaugėja;
- turi nemažai pavienių žodžių, tačiau jų nejungia;
- daug kalba „sava kalba“, kurią sunku suprasti;
- kartojasi girdėtus žodžius ar frazes, bet retai jais ko nors paprašo ar pasidalija;
- kalba namuose, tačiau beveik nekalba darželyje ar su nepažįstamais žmonėmis.
Priežastys ir reikalinga pagalba šiais atvejais gali skirtis. Todėl specialistui svarbu pamatyti ne vien žodžių skaičių, o visą vaiko bendravimo vaizdą.
Kada dėl dvejų metų vaiko kalbos verta kreiptis pagalbos?
Logopedo konsultaciją rekomenduojama planuoti, jeigu vaikas:
- nevartoja prasmingų žodžių arba jų yra vos keli;
- nejungia dviejų žodžių;
- per kelis mėnesius žodynas beveik neauga;
- menkai supranta paprastus kasdienius prašymus;
- retai rodo, atneša daiktą parodyti ar kitaip inicijuoja bendravimą;
- nepamėgdžioja veiksmų, garsų ar žodžių;
- dažnai nereaguoja į savo vardą;
- atrodo negirdintis arba yra dažnai sirgęs ausų uždegimais;
- labai pyksta ar nusivilia negalėdamas išreikšti poreikių;
- prarado anksčiau vartotus žodžius ar kitus turėtus gebėjimus.
Gebėjimų praradimas yra ženklas kreiptis nedelsiant. Tokiu atveju pirmiausia susisiekite su vaiką prižiūrinčiu gydytoju.
Daugiau platesnių orientyrų pagal skirtingą amžių rasite straipsnyje „Kada vaikui reikia logopedo?“.
Ar pirmiausia reikia patikrinti klausą?
Taip, jeigu kyla nors menkiausia abejonė dėl vaiko klausos, ją verta aptarti su gydytoju ir audiologu. Vaikas gali reaguoti į dalį aplinkos garsų, bet vis tiek nepakankamai aiškiai girdėti kalbą. Klausai įtakos gali turėti ir pasikartojantys ausų uždegimai ar skystis vidurinėje ausyje.
Klausos patikra nepakeičia logopedinio įvertinimo, o logopedinis įvertinimas nepakeičia klausos tyrimo. Šie žingsniai papildo vienas kitą.
Ar dvikalbystė gali būti priežastis, kodėl vaikas nekalba?
Ne – kelių kalbų mokymasis savaime nesukelia kalbos sutrikimo ir nesulėtina vaiko gebėjimo mokytis kalbos. Dvikalbio vaiko žodžiai gali būti pasiskirstę tarp kalbų, todėl vertinant svarbu skaičiuoti ir analizuoti visomis vaiko vartojamomis kalbomis turimus gebėjimus.
ASHA rekomenduoja su vaiku kalbėti tomis kalbomis, kuriomis šeima jaučiasi natūraliausiai. Jei vaikas turi kalbos sunkumų, jie paprastai atsiskleidžia visose jo kalbose, nors jų požymiai gali atrodyti skirtingai.
Ar ekranai trukdo pradėti kalbėti?
Ekranas pats savaime nėra vienintelis kalbos vėlavimo paaiškinimas. Tačiau pasyvus turinio žiūrėjimas negali pakeisti gyvo bendravimo, kuriame vaikas mato suaugusiojo veidą, laukia savo eilės, rodo, klausia, mėgdžioja ir gauna atsaką.
Jeigu ekranai užima daug vaiko dienos, jų laiką verta mažinti palaipsniui ir pakeisti bendru žaidimu, knygelių vartymu, pasivaikščiojimu bei kasdienių veiksmų komentavimu. Vis dėlto vien ekranų atsisakymas neturėtų atidėti profesionalaus įvertinimo, jei yra aiškių nerimo ženklų.
Ką galite pradėti daryti namuose jau šiandien?
1. Kalbėkite trumpai ir aiškiai
Naudokite trumpas frazes, atitinkančias vaiko gebėjimus: „Mašina važiuoja“, „Dar sulčių“, „Tėtis grįžo“. Tam pačiam žodžiui išgirsti reikia daug prasmingų pakartojimų skirtingose situacijose.
2. Sekite vaiko dėmesį
Kalbėkite apie tai, ką vaikas jau žiūri ar daro. Kai suaugusysis nuolat bando nukreipti dėmesį kitur, vaikui sunkiau susieti girdimą žodį su konkrečiu daiktu ar veiksmu.
3. Palaukite atsakymo
Pasakę ar paklausę padarykite kelių sekundžių pauzę. Vaikui gali reikėti daugiau laiko informacijai apdoroti ir atsakymui sugalvoti. Atsakymas gali būti ne tik žodis, bet ir žvilgsnis, gestas ar garsas.
4. Plėskite, o ne egzaminuokite
Jeigu vaikas pasako „kamuolys“, atsakykite „Taip, raudonas kamuolys“ arba „Kamuolys rieda“. Dažnas klausimas „Kas čia?“ gali priminti patikrinimą, todėl daugiau komentuokite ir dalykitės kalba.
5. Priimkite gestus ir kartu pridėkite žodį
Jeigu vaikas rodo į vandenį, įvardykite: „Nori vandens. Vandens.“ Gestai netrukdo kalbai – jie yra prasminga komunikacijos pakopa.
6. Kasdien kartu vartykite knygeles
Nereikia perskaityti viso teksto. Įvardykite paveikslėlius, mėgdžiokite garsus, palaukite vaiko reakcijos ir leiskite jam versti puslapius.
Ko geriau nedaryti?
- Neverskite vaiko kartoti kiekvieno žodžio.
- Nelyginkite jo su broliu, sese ar kitais vaikais.
- Nesakykite „pasakyk, tada gausi“, jei vaikas dar negali to padaryti.
- Nenuvertinkite gestų ir kitų bendravimo bandymų.
- Nelaukite kelių mėnesių vien todėl, kad aplinkiniai ramina.
Tinkama pagalba prasideda nuo saugaus ryšio ir vaiko pastangų pastebėjimo, o ne spaudimo kalbėti.
Kas vyksta per logopedinį įvertinimą?
Specialistas surenka informaciją apie vaiko raidą, klausą, vartojamas kalbas ir kasdienį bendravimą. Žaisdamas bei stebėdamas vaiką vertina, kaip jis supranta kalbą, reiškia norus, naudoja gestus, mėgdžioja, žaidžia ir taria garsus.
Po įvertinimo tėvai turėtų gauti aiškų paaiškinimą:
- kokios yra vaiko stiprybės;
- kurie gebėjimai kelia nerimą;
- ar reikalingi papildomi tyrimai;
- ką šeima gali daryti kasdienybėje;
- ar rekomenduojamos logopedinės pratybos, ar stebėjimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar normalu, jei dvejų metų vaikas sako tik kelis žodžius?
Keli žodžiai yra mažiau, nei tikimasi iš daugumos dvejų metų vaikų. Ypač svarbu įvertinti kalbos supratimą, gestus, bendravimo iniciatyvą ir tai, ar žodynas auga. Verta užsiregistruoti konsultacijai, o ne vien laukti.
Ar berniukai iš tiesų pradeda kalbėti vėliau?
Tarp vaikų yra individualių skirtumų, tačiau lytis neturėtų būti priežastis ignoruoti aiškius kalbos ar komunikacijos sunkumus. Tie patys nerimo ženklai verti dėmesio ir berniukams, ir mergaitėms.
Ar vaikas gali „prabilti per naktį“?
Žodyno šuolis gali atrodyti staigus, tačiau jis remiasi anksčiau augusiais supratimo, dėmesio, gestų ir garsų mėgdžiojimo gebėjimais. Jei šių pagrindų trūksta, laukimas nėra geriausia strategija.
Ar logopedo konsultacija dvejų metų vaikui ne per ankstyva?
Ne. Ankstyvas įvertinimas gali vykti per žaidimą ir tėvų pokalbį su specialistu. Pagalba tokiame amžiuje dažnai daugiausia orientuota į šeimos kasdienę komunikaciją.
Kur kreiptis pagalbos?
Jeigu jūsų dvejų metų vaikas dar nekalba, vartoja labai mažai žodžių ar sunkiai supranta kalbą, „Upės teka“ specialistai gali padėti įvertinti situaciją ir sudaryti aiškų tolesnių veiksmų planą.
Konsultuojame Vilniuje ir, kai tinkama, nuotoliniu būdu. Susisiekite telefonu +370 646 55468, užpildykite užklausą svetainėje arba registruokitės konsultacijai internetu.