Metas į mokyklą!
Būsimų pirmokėlių mamos ir tėčiai dėl pirmųjų vaiko žingsnių link mokyklos suolo dažnai ima nerimauti dar gerokai iki rugsėjo 1-osios šventės. Daugybė klausimų apie vaiko pasirengimą mokyklai kyla jau priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvams, kurie atsakingai žvelgia į etapą, skirtą pasiruošti mokyklai. Mylinčios ir rūpestingos mamos bei atsakingi ir dėmesingi tėčiai susimąsto, ar mano vaikas tikrai pasiruošęs mokyklai, ar moka, geba ir žino viską, kas reikalinga būsimam mokyklinukui. Natūralu, kad artėjanti nauja pradžia šiek tiek neramina ar gąsdina, juk suvokiame, kad mokykla gerokai skiriasi nuo jau gerai pažįstamos, įprastos ir savos darželio aplinkos ar jaukių ir saugių namų sienų. Pasitaiko, kad supratę, jog vaikas dar nemoka skaityti, nepažįsta visų raidžių ar dar negeba puikiai skaičiuoti, tėvai išsigąsta ir griebiasi už galvos nežinodami ką daryti. Galiausiai nusprendę, kad būtina iki pirmos klasės pradžios išmokyti vaiką skaitymo, rašymo ar matematikos pagrindų, pasiraitoję rankoves griebia jautį už ragų ir kas vakarą po darbų, darželių, būrelių ir namų buities darbų imasi mokyti savo mažąsias padaužas skaityti ar skaičiuoti pamiršdami, kad mokymasis visų pirma turi būti smagus, jaudinantis, atradimų džiaugsmą keliantis ir įdomus procesas.
Kas yra mokyklinė branda ir kodėl mokėti skaityti nėra svarbiausia?
Tėvų ir kitų artimiausių šeimos narių susirūpinimas būsimo pirmokėlio pasirengimu mokyklai yra normalus, natūralus ir sveikintinas. Tačiau mums, tėvams, būtina suprasti, kad pasirengimas mokyklai nėra vien tik skaitymo pradmenys, rašymo įgūdžiai ir gebėjimas puikiai skaičiuoti. Norėdami įvertinti, ar vaikas pasiruošęs mokyklai, turime atsižvelgti ne tik jo akademinius gebėjimus, bet ir emocinį pasirengimą, socialines kompetencijas, dėmesingumą, savarankiškumą. Mokyklinė branda – įvairių gebėjimų visuma, kurią sudaro daug mažų, bet svarbių puzzle dėlionės detalių. Žinoma, akademiniai dalykai yra itin reikšmingi pilnam dėlionės vaizdui pamatyti, bet pasiruošimo mokyklai pagrindas arba įsivaizduojamos dėlionės kraštai bei kampai, leidžiantys toliau dėlioti dėlionę, yra gebėjimas sutelkti, sukaupti ir išlaikyti dėmesį, gerai suprasti kalbą, mokėti puikiai reikšti mintis ir jausmus, vadinasi – turėti pakankamai išplėtotą aktyvųjį žodyną. Taip pat aktualūs ir reikalingi puikiai išlavėję stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžiai, tinkamai išlavinta atmintis. Minėti įgūdžiai – pagrindas sklandžiam ir sėkmingam mokymosi procesui užtikrinti. Tik galėdamas susikaupti vaikas gebės įsiminti raides ir skaičius, tik mokėdamas sutelkti ir išlaikyti dėmesį sugebės suprasti, pradėti ir įgyvendinti užduotį iki galo.
10 ženklų, rodančių, kad vaikui verta papildomai pasiruošti mokyklai
Priešmokyklinis ugdymas skirtas minėtiems gebėjimams ir įgūdžiams įgyti, stiprinti ir įtvirtinti. Normalu, jog kiekvienas vaikas yra skirtingas, ir, priklausomai nuo temperamento, įgytos patirties, turimų žinių bei ankstyvojo ugdymo aplinkos, vaikų, besiruošiančių mokyklai, įgūdžiai ir gebėjimai gali gerokai skirtis. Savaime suprantama, kad individualios savybės taip pat lemia tai, jog vieniems vaikams sutelkti dėmesį, laikytis susitarimų, kontroliuosi savo elgesį sekasi lengviau, kitiems – kyla šiokių tokių iššūkių. Atitinkamai ir skaitymas, rašymas ar skaičiavimas yra veiklos, reikalaujančios tinkamo pasirengimo bei įgūdžių, kurių kai kurie priešmokyklinukai gali stokoti. Tad toliau įvardysime dešimt ženklų, rodančių, kad vaikui praverstų papildomas pasiruošimas mokyklai. Žinoma, detaliai juos aptarime.
- Būsimas pirmokas patiria kalbos suvokimo sunkumų.
- Sunku rišliai ir sklandžiai pasakoti ar atpasakoti.
- Vaikas patiria tarties nesklandumų, vis dar neištaria tam tikrų garsų ar juos painioja.
- Nesusiformavę vaiko kalbos gramatinio taisyklingumo įgūdžiai.
- Sunku sutelkti ir išlaikyti dėmesį bei pabaigti pradėtą užduotį.
- Stebimi atminties sunkumai: sunku įsidėmėti raides, išmokti eilėraštį mintinai.
- Negeba išgirsti kokiu garsu prasideda ir baigiasi žodis, kiek skiemenų sudaro žodį.
- Nesusiformavę būsimo pirmoko skaitymo pradmenys, negeba sujungti garsų į skiemenį, o skiemenų į žodį.
- Vaikas stokoja savireguliacijos įgūdžių ar patiria kitus emocinius sunkumus.
- Vengia piešimo, rašymo veiklų, greit pavargsta.
Kalba, jos suvokimas bei komunikavimo kompetencija
Vienas esminių dalykų ruošiantis pirmai klasei – puikūs būsimo pradinuko kalbiniai įgūdžiai, apimantys tiek kalbos suvokimą, tiek gebėjimą sklandžiai ir taisyklingai reikšti mintis. Gebėti suprasti girdimą kalbą, suvokti mokytojos pateikiamą užduotį ar suprasti skaitomą tekstą yra vienas svarbiausių, o galbūt net esminis gebėjimas, būtinas sėkmingai mokyklinio gyvenimo pradžiai. Ne mažiau svarbu ir gebėti tinkamai formuluoti bei reikšti mintis, mokėti rišliai papasakoti apie save ar atpasakoti girdėtą, matytą ar patirtą istoriją. Savaime suprantama, kad būsimas pirmokas turėtų kalbėti gražia ir gramatiškai taisyklinga kalba, tad jeigu matote, kad jūsų sūnus ar dukra patiria tarties nesklandumų, vis dar netaria kokio nors garso ar kartais supainioja panašius garsus tarpusavyje, o kalbėdamas nederina žodžių tarpusavyje – tai ženklas, kad vaikui reikalinga pagalba. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar būsimas pirmokas geba rišliai pasakoti, ar nepritrūksta žodžių, ar žodžius vartoja teisinga reikšme, ar geba tinkamai dalyvauti pokalbyje, moka papasakoti, pristatyti, argumentuoti. Kalbos suvokimui, žodyno plėtojimui, kalbinių gebėjimų lavinimui galite skirti laiko ir dėmesio namuose. Skaitykite vaikams garsiai, aptarkite skaitomą istoriją, kelkite klausimus, diskutuokite. Žaiskite kalbinius Alias ar Incognito tipo žaidimus. Smagiai ir kokybiškai praleisite laiką stiprindami tarpusavio ryšį bei lavindami kalbinius gebėjimus.
Dėmesys
Sutelkti ir išlaikyti dėmesį – vienas svarbiausių gebėjimų, turinčių tiesioginės įtakos vaiko ugdymosi proceso sėkmei. Gebėjimas susikaupti ir susitelkti į pateikiamą užduotį būsimam pirmokėliui bus reikalingas kiekvienos pamokos metu. Įsivaizduokite pilną klasę naujai iškeptų mokinukų. Kol mokytoja aiškina užduotį ar naują pamokos medžiagą, klasės draugas kosčioja, kitas – nori paplepėti, trečias – numeta nuo suolo rašiklį ir lenkiasi pasiimti, o dar pro pravirą langą girdisi įdomūs garsai ar matomos skraidančios varnos. Taigi, aplinkos dirgiklių pakanka, o čia dar reikia išgirsti mokytoją, įsigilinti į užduotį, ją suprasti ir atlikti iki galo. Dėmesio išlaikymas – nemenkas iššūkis! Tad jeigu matote, kad net esant pakankamai ramioms aplinkybėms, vaikui sunku susikaupti, sutelkti dėmesį ar pabaigti pradėtą užduotį, tai – ženklas, kad vertėtų pasitreniruoti ir lavinti dėmesingumą.
Atmintis
Atminties lavinimas – kiekvieno darželinuko ir priešmokyklinuko ugdymosi šerdis. Išmokti įsiminti ir prisiminti yra tarsi pamatas visam tolimesniam mokymosi procesui ir akademinei sėkmei. Atmintimi remiasi savęs ir pasaulio suvokimas, supratimas, ką aš jau žinau ir prisimenu apie save ir artimiausią savo aplinką. Atmintis svarbi ir skaitymo, ir rašymo, ir skaičiavimo veikloms. Įsiminti raides, žyminčias garsus, išmokti skaičiukus, prisiminti, kaip atrodo didžiosios ir mažosios rašytinės raidės – tai pirmokėlis turės darysi kasdien. Silpna mokyklinuko atmintis gali turėti įtakos mokymosi sunkumams, todėl priešmokyklinio amžiaus vaikų atminties lavinimas yra itin svarbus. Įvairūs atminties žaidimai, mėgstamų dainelių žodžių ir eilėraščių mokymasis gali padėti lavinti vaiko atmintį namuose.
Fonologinis suvokimas
Išlavinti priešmokyklinio amžiaus vaikų fonologiniai gebėjimai yra raktas į sklandų mokymosi skaityti bei rašyti procesą. Trumpai tariant, fonologinis suvokimas yra garsų suvokimas, supratimas, kad garsai gali būti jungiami į skiemenis, o pastarieji sudaro žodžius. Gebėti suvokti žodžio garsinę sandarą, t. y. išgirsti ir suskaičiuoti, kiek skiemenų sudaro žodį, kokie garsai sudaro pirmą ir antrą ar trečią skiemenį, išgirsti tam tikrą garsą žodyje, nustatyti, kur, žodžio pradžioje ar pabaigoje, jis yra – labai svarbūs įgūdžiai. Jeigu vaikui sunku išgirsti kokiu garsu prasideda ir baigiasi žodis, kiek garsų sudaro paprastos struktūros dviskiemenį žodį, išgirsti ar žodyje gyvena tam tikras garsas – tai ženklas, kad būtina lavinti fonologinį suvokimą.
Skaitymo pradmenys
Skaitymas – sudėtingas procesas, kurio pradmenims susiformuoti yra reikalingi kiti gebėjimai. Visu pirma, mūsų ką tik aptartas ir minėtas – fonologiniai suvokimas – geras garsų suvokimas, supratimas, kad būtent garsai sudaro mūsų tariamus žodžius. Mokymuisi skaityti labai reikšmingas geras spausdintų ženklų suvokimas – supratimas, kad kiekvieną garsą galime pažymėti grafiniu vaizdu, kitaip tariant, raide. Tvirtos garsų ir raidžių sąsajos būtinos prieš pradedant mokytis skaityti. Pažinti raides ir mokėti abėcėlę – pirmas žingsnelis. Antrasis – gebėti manipuliuoti garsais, jungti raideles į skiemenis. Trečiasis svarbus žingsnis – turėti pakankamai platų žodyną tam, kad vaikas gebėtų suprasti tai, ką perskaitė. Atkeliavęs į pirmą klasę vaikas turėtų gebėti lengvai jungti garsus į skiemenis, nesunkiai perskaityti paprastus žodelius.
Smulkioji motorika
Tinkami išsivysčiusi smulkioji motorika taip pat svarbi mokyklos pradžiai, itin reikšminga ji rašymo veiklai, kuri reikalauja labai tikslių riešo ir pirštų judesių. Taisyklingas rašymo ar piešimo priemonės laikymas, gebėjimas tiksliai suplanuoti ir nesunkiai atlikti judesį turi įtakos vaiko rašto kokybei. Išlavinti smulkiosios motorikos gebėjimai leidžia rašyti tvarkingai ir nepavargti, todėl jeigu matome, kad vaikas vengia rašymo, netaisyklingai laiko piešimo priemones, jam sunku manipuliuoti mažais daiktais, nesiseka atlikti kruopštumo ir smulkmeniškumo reikalaujančių veiklų gali būti, kad problema – neišlavėjusi smulkioji motorika.
Socialinės kompetencijos
Prieš pradedant lankyti mokyklą kiekvienam vaikui svarbu mokėti užmegzti saugų ryšį su bendraamžiais, palaikyti pasitikėjimu grįstą santykį su pedagogais. Tad svarbi pasirengimo mokyklai dalis – socialinių kompetencijų ugdymas. Bendrauti su kitais mokomės kasdien. Šeimoje, darželyje ar kitoje ugdymo įstaigoje, viešose vietose visur ir visada susiduriame ir su kitais žmonėmis, tad prieš pradėdami lankyti mokyklą būsimi pradinukai turėtų gebėti atsižvelgti į kitą ir jo jausmus, susidraugauti, mokėti spręsti nesutarimus ir konfliktus, laikytis susitarimų bei grupės ar klasės taisyklių.
Ar mano vaikas pasiruošęs mokyklai?
Būsimų pirmokų tėvams ne visada lengva patiems įvertinti, ar vaikas pasiruošęs mokyklai, nes priešmokyklinis pasirengimas apima daug kompetencijų, skirtingų gebėjimų ir įgūdžių. Pasirengimo mokyklai įvertinimas dažnai reikalauja specifinių žinių, todėl jeigu nerimaujate ar regite ženklus, rodančius, kad jūsų vaikui praverstų papildoma pagalba, pasirengimo mokyklai testas gali būti puiki išeitis. Atlikę šį testą gausite aiškias išvadas ir suprasite, ar jūsų vaikas pasiruošęs mokyklai, taip pat sužinosite, kokių įgūdžių vis dar stokoja bei kaip būtų galima juos lavinti ir ugdyti namuose. Upės teka pasiruošimo mokyklai programos pirmasis etapas – profesionalus pasirengimo mokyklai įvertinimas, apimantis aiškių išvadų pateikimą bei konkrečias rekomendacijas, pasiūlymus, kaip galite padėti savo vaikui pasiruošti pirmai klasei. Plačiau apie pasirengimo mokyklai programą skaitykite čia.
Jeigu Jums aktualus pasirengimas mokyklai Vilniuje ar nuotoliniu būdu – kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu – telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia. Mielai Jums padėsime, pakonsultuosime ir atsakysime į Jus dominančius klausimus.
